Per dešimtmetį vaikų globos sistema Lietuvoje išgyveno esminius pokyčius - institucinis vaikų apgyvendinimas, keitėsi į aplinką artimą šeimai. Siekiant, jog kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų šeimose, prieš metus buvo įteisintas nuolatinio globotojo institutas. Šiai dienai, Lietuvoje 25 savivaldybėse yra 42 nuolatiniai globotojai, kurie į savo šeimas priėmė 38 tėvų globos netekusius vaikus. Nuo 2018 metų Lietuva atsisakė institucinių globos namų, kuriuose gyvendavo didelės grupės vaikų. Tai milžiniškas žingsnis Lietuvoje, kuris siekia geresnių sąlygų be tėvų globos likusiems vaikams.
Globoje augančių vaikų poreikiai ir priežastys
Pasak „SOS vaikų kaimai“ globos centro vadovo Dovydo Španagelio, vaikui globa dažniausiai tampa reikalinga dėl patirto smurto artimoje aplinkoje, nuolatinės nepriežiūros, tėvų priklausomybių nuo alkoholio ar psichoaktyvių medžiagų. „Globa yra pagalba vaikui užaugti, kai vaikas yra netekęs tėvų globos. Vaikai į globą dažniausiai atkeliauja iš labai sudėtingų sąlygų ir pilni skaudžių patirčių - jie būna patyrę smurtą, nepriežiūrą, matę tėvų priklausomybes. Šiandien nebeturime nei vienų vaikų globos namų - tai milžiniškas pokytis. Pasikeitė ne tik vaikų gyvenimo sąlygos, bet ir visuomenės požiūris. Dabar visi vaikai gyvena šeimos aplinkoje kaip ir kiti jų bendraamžiai“, - teigė D. Španagelis.
Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais, seserimis. Globėjai jaučia didelį nerimą įsipareigoti rūpintis vaikais, kurie turi specializuotų poreikių arba globoti kartais po 2 ar net 6 vaikus, nes brolių ir seserų negalima išskirti ar apgyvendinti skirtinguose miestuose. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai patenka į Šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą. „Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų, yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių ir sesių ir paaugliams.“
Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams, turintiems negalią, sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose, o budinčių globotojų institutas užtikrina jų laikino pobūdžio globą, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks krizę.
Budinčių globotojų vaidmuo ir patirtys
Dėl įvairių priežasčių be šeimos likę vaikai keliauja pas budinčius globotojus, kurie laikinai užtikrina vaikams saugią ir mylinčią aplinką bei visą reikiamą pagalbą, priima vaiką į savo namus tam laikotarpiui, kol tėvai kartu su specialistų pagalba įveiks iškilusią krizę arba kraštutiniu atveju teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, bus surasti nuolatiniai globėjai. Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai vos gimę kūdikiai yra paliekami ligoninėse. „Ligoninėje kūdikiai kartais yra paliekami dėl pogimdyvinės depresijos, kartais dėl neplanuoto nėštumo ar išprievartavimo. Dažniausiai moterys nežino kur kreiptis pagalbos, tačiau ją galima rasti krizinio neštumo centre, taip pat kiekvienoje poliklinikos psichikos sveikatos centre. Visi vaikai, jeigu jų artimoje aplinkoje nėra asmenų galinčių jais pasirūpinti ir suteikti namus, keliauja pas budinčius globotojus.“
Taip pat skaitykite: Globos namų pertvarka
Globos proceso iššūkiai ir emocijos
Pasak „SOS vaikų kaimo“ globos centro vadovo, natūralu, kad gyvenant kartu, vaikas tampa budinčio globotojo šeimos dalimi. Budintys globotojai patiria daugybę įvairių jausmų, kai tenka jį perduoti kitiems globėjams ar įtėviams, išgyvenimai būna itin sunkūs ne tik vaikams, bet ir globėjams. „Globėjas absoliučiai daro viską ką daro tėvai - nuo pusryčių ruošimo, drabužių pirkimo, būrelių lankymo iki pasakų sekimo vakare. Todėl kai globoji kūdikį nuo kelių mėnesių ar vaiką nuo trejų, - jis tampa tavo vaiku. Ir kai ateina laikas jį perduoti kitai globėjų šeimai, jausmas toks, lyg paliktum savo vaiką. Tiek vaikams, tiek globėjams tai yra labai sunkūs potyriai“, - sako D. Španagelis.
Statistika ir scenos iššūkiai artimiausio laikotarpio
Minint globos sistemos pertvarkos dešimtmetį, per 1 000 vaikų vis dar gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o sunkiausiai šeimas randa vyresni nei 10 metų vaikai. Jau 20 metų vaikus globojanti Eglė Vaitkevičienė užaugino 15 vaikų, dar 5 šeimoje auga. Sako, kai vieni globojami vaikai užauga - į namus priima kitus. „Jiems ypač reikia namų. Netgi tie 18-mečiai, kurie laikomi jau tie suaugusiais žmonėmis, jiems irgi labai labai reikia to saugaus suaugusio šalia. „Tikrai nesibaigia ta globa sulig 18 metų, aš manau, kad tai turėtų būti įsipareigojimas visam gyvenimui. Jeigu tu tapai vaiko namais, tai vaikas turi turėti namus. Lietuvoje šiandien jau globojama daugiau nei 5 tūkst. vaikų. Tačiau dar tūkstantis gyvena bendruomeniniuose globos namuose ir laukia šeimos. Rasti šeimą vaikui vyresniam nei 10-ies, sunku.“
„Individualizuotos paslaugos, intensyvios paslaugos, pritaikytos šeimai, prieinamos, savalaikės paslaugos padeda įveikti krizines situacijas ir vaikai lieka su savo tėvais, tai turbūt irgi vienas didžiausių tų žingsnių, ką pavyksta padaryti“, - džiaugiasi I. Daliai. „Džiaugiamės matydami, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vaikų mažėja, tai labai geras ženklas visiems Lietuvos vaikams. Žymiai pagerėjo ir globėjų pasiruošimas priimti vaikus.“ Tačiau vis dar išlieka didžiausias iššūkis - kartais tėvų šeima keičiasi ne iš karto, todėl vaikai gali būti paimti iš tos pačios šeimos kelis kartus. Šis klausimas išlieka skaudus tiek globėjams, tiek vaikams, tiek institucijoms.
Globos sistemos pertvarka siekia, kad vaikai augtų saugioje šeimos aplinkoje ir būtų suteiktos individualizuotos paslaugos. Iki šiol Lietuvoje nėra visiškai užbaigtos migracijos į šeimyninę globą procesas: dalis vaikų vis dar laukia šeimos arba gyvena bendruomeniniuose globos namuose, o nuolatinio globotojo institutas ir toliau plėtojamas kaip papildoma priemonė siekiant užtikrinti ilgalaikę paramą vaikams su specialiaisiais poreikiais.
- Vaikai be tėvų globos - daugelio jų augimas šeimose.
- Globėjų trūkumas, ypač esant vaikams su negalia ar su broliais ir seserimis.
- Budinčių globotojų vaidmuo laikinoje pagalboje.
- Emocinis globos proceso poveikis vaikams ir globėjams.
Prieš daugiau nei dešimtmetį globojamų vaikų šalyje buvo dukart daugiau nei dabar - apie 10,5 tūkst. Tačiau šiandien daugiau nei 5 tūkst. vaikų globojama, o apie tūkstantis laukia šeimos bendruomeniniuose globos namuose. Individualizuotos, pritaikytos pagalbos paslaugos ir jų savalaikiškumas padeda išvengti krizinių situacijų ir skatina likti šeimose.
Taip pat skaitykite: Globos namų reforma Lietuvoje
Nereikšmingas, bet labai jautrus klausimas - kiek kartų tą patį vaiką galima paimti iš tos pačios šeimos; tai skausmingas procesas tiek vaikams, tiek globėjams, tiek institucijoms.
Apibendrinant, globa Lietuvoje keičiasi link šeimos aplinkos, suaugusiųjų įsipareigojimo ir papildomų paslaugų plėtra. Vietoje didelių globos namų - daugiau vaikų augančių saugioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, su nuolatiniais globėjais ir profesionalia pagalba.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje