Vaikų globos namų uždarymas - tai 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuomet Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, per dešimtmetį jų kryptingai atsisakyta. Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą.
Šeimos stiprinimas - svarbus deinstitucionalizacijos aspektas. Šaltinis: eli.lt
Ministrės teigimu, suprantama, kad siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga likę be tėvų globos vaikai. Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai.
Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Tolimesnis mūsų tikslas skamba taip: „Kiekvienas vaikas vertas augti šeimoje“.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Deinstitucionalizacijos tikslai ir principai
Lietuvai svarbu pereiti nuo institucinės globos ir iki 2020 m. Utenos vaikų globos namų veiklos pagrindinis tikslas - sustiprinus šeimą, sugrąžinti vaiką jo biologiniams tėvams, o nepavykus surasti jam kitą (globėjų) šeimą. Todėl šios įstaigos darbuotojai sukaupė vertingos praktikos, kuri galėtų būti naudinga kitiems globos namams, pagerinti vaikų globos namų gyvenimo kokybę, teikiant pagalbą pažeidžiamoms šeimoms ir mažinant globojamų vaikų skaičių institucijose.
Vien 2013 m. 24 vaikai, kuriems buvo teikiamos socialinės globos paslaugos, grąžinti į šeimas. Tikėtina, jog pradėjus realius pertvarkos veiksmus „iš viršaus“, kurios šiais metais planuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Utenos vaikų globos namų praktika „iš apačios“ bus realius pertvarkos rezultatus užtikrinantis veiksnys.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Statistika ir pokyčiai
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.
Dabar didžioji dalis - apie 6000 tėvų globos netekusių vaikų - gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
Vaikų globos formos Lietuvoje
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) | 3314 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Nuolatiniai globotojai | 9 |
| Šeiminiai namai | 177 |
Iššūkiai ir problemos
Nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų. Globos specialistų teigimu, pagrindiniu tikslu išlieka, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų deinstitucionalizacijos problema Lietuvoje, pateikiamos kai kurių globos namų socialinių darbuotojų įžvalgos ir patirtys šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo.
Globos svarba vaikui. Šaltinis: zinoti.lt
Pertvarkos proceso dalyviai išsakė savo nuomonę bei savo atstovaujamų institucijų poziciją pertvarkoje. Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, o pats svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip pat yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui.
Kartu akivaizdu, kad vaikų globos namų deinstitualizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
tags: #vaiku #globos #namu #deinstitucionalizacija #lietuvoje #ar