Socialinė atsakomybė - tai asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms. Socialiai atsakingi žmonės ir įvairios organizacijos elgiasi etiškai, kelia socialinės, kultūrinės, ekonominės, aplinkos apsaugos ir kitus klausimus.
Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos.
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Trys socialinės atsakomybės dimensijos
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė, organizacijų psichologė Kristina Kovalčikienė sako, kad įmonių socialinė atsakomybė apima įvairias sritis: valdymą, darbo aplinką, santykius, bendruomenę, rinką, skaidrumą, poveikį aplinkai, žmogaus teises ir kitas.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
„Pagrindinės sritys, arba dimensijos, kurios yra svarbios tvariai bet kurios organizacijos veiklai, yra trys - ekonominė, aplinkosaugos ir socialinė. Ekonominė sritis, pasak jos, reiškia organizacijos siekį būti ekonomiškai perspektyvia ir prisidėti prie regiono ar šalies ekonomikos plėtros bei gerovės, o aplinkos apsaugos sritis apima siekį užtikrinti harmoningą santykį su aplinka, siekiant sumažinti jai keliamą neigiamą veiklos poveikį.
Socialinė dimensija apima organizacijos siekį atsakingai elgtis su visomis suinteresuotomis šalimis: darbuotojais, partneriais, klientais, tiekėjais ir visais kitais, kuriems vykdoma veikla gali turėti poveikį“, - pasakoja K. Kovalčikienė.
K. Kovalčikienės teigimu, socialiai atsakingų įmonių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad socialinė atsakomybė turi teigiamas pasekmes tiek didelėms, tiek mažoms organizacijoms.
„Socialinė atsakomybė organizacijoje yra susijusi su pozityviomis nuostatomis darbo ir organizacijos atžvilgiu, tokiomis kaip suvokiamas organizacijos prestižas, suvokiama organizacinė parama, didesnis pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą, identifikacija su organizacija, didesnis pasitikėjimas organizacija, organizacinio teisingumo jausmas bei įsipareigojimas organizacijai“, - teigia K. Kovalčikienė.
Anot jos, kai darbuotojai savo organizaciją vertina kaip socialiai atsakingą, akivaizdžios tokio požiūrio sąsajos ir su didesniu komandos produktyvumu, pilietišku darbuotojų elgesiu organizacijoje, jų lojalumu ir kūrybiškumu. „Galiausiai, socialinės atsakomybės praktikos ir suvokimas turi įtakos darbo motyvacijai ir apskritai psichologinei darbuotojų gerovei“, - sako K. Kovalčikienė.
Taip pat skaitykite: Suvokimo įtaka vartotojų pasirinkimams
Socialinė atsakomybė = verslo kultūra
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Danguolė Oželienė pastebi, kad Europos Sąjungos dokumentai įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia kaip politiką. Visgi pašnekovė linkusi įvardyti, kad tai - verslo organizavimo būdas.
Pasak jos, kad įmonių socialinė atsakomybė neturėtų būti būdas pasipuikuoti, o siekis veikti visuomenės vardan, visų pirma pradedant nuo savęs - t. y. savo darbuotojų gerovės kūrimo. „Tai yra ir verslo kultūra, kai iš tiesų, siekdamas finansinių rezultatų, nepamiršti žmogaus, bendruomenės, kurioje verslas įkurtas, nes be vartotojų jis negalėtų egzistuoti, tad turi būti kažkokia duoklė atiduoda ir visuomenei. Dažnai įmonės darbuotojai paliekami nuošalyje“, - sako D. Oželienė.
Socialinės atsakomybės suvokimas atsiskleidžia, įmonėms vykdant tęstinius projektus, o ne vienkartines akcijas, artėjant šv. Kalėdoms ar kitoms šventėms.
Socialinė atsakomybė privalo būti laikoma verslo kūrimo standartu. Ji turi būti glaudžiai susijusi su įmonės bendra strategija.
Deja, gana dažnai klaidinga interpretacija ar suvokimas lemia, kad socialinė atsakomybė tampa rinkodaros ar komunikacijos tikslinėmis priemonėmis, o ne tikrąja socialine atsakomybe.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie Draugijos veiklą
Be to, D. Oželienė pabrėžia, kad, realizuojant socialinės atsakomybės sumanymus, būtina nepamiršti ir savo darbuotojų.
Geriausia, kai išorės socialinės iniciatyvos taptų tikslinga, nuoseklia ir vertybiškai organizacijai artima veikla, o sprendimai būtų priimami ne tik vadovo nuožiūra, o kuo labiau įtraukiant visus.
Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę.
Socialiai atsakinga organizacija formuoja patrauklaus ir patikimo darbdavio įvaizdį, o tai padeda pritraukti, įdarbinti, motyvuoti ir išlaikyti geriausius darbuotojus. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu.
Tokios veiklos gali apimti paramą vietos projektams, investicijas į atsinaujinančią energiją ar iniciatyvas mažinti atliekų kiekį.
Komunikacijos iššūkiai - sėkmingai komunikuoti įmonės socialinės atsakomybės veiklas ir pasiekimus suinteresuotiesiems asmenims gali būti sudėtinga, ypač siekiant išvengti „žaliojo plovimo” (angl.
Darbuotojams svarbu saugios ir sveikos darbo sąlygos, žmogaus teisės, lygios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimas ir pan. Bendruomenei - įsitraukimas į jos veiklas, atsižvelgiant į konkrečius poreikius bei iniciatyvas. Aplinkosaugos požiūriu - taupus bei atsakingas išteklių naudojimas, aplinkos saugojimas, taršos mažinimas ir kt.
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.
Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą. Ši išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Nuo 2008 m. Lietuvoje teikiamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (NAVA). Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimai kasmet teikiami Lietuvoje veikiančioms įmonėms siekiant skatinti įmonių socialiai atsakingas veiklas bei didinti žinomumą. Nominacijos tradiciškai teikiamos keturiose kategorijose „Metų darbovietė”, „Metų bendruomeniškiausia įmonė”, „Metų aplinkosaugos įmonė” bei pagrindinis apdovanojimas „Socialiai atsakinga įmonė”.
Įmonės, pretenduojančios į NAVA, vertinamos pagal 5 socialiai atsakingo verslo kriterijus:
- Ar įmonė užtikrina visų suinteresuotų grupių įsitraukimą į socialinį dialogą.
- Ar išskirtos įmonių socialinės atsakomybės strateginės kryptys, sudarytas veiksmų planas, ar apibrėžti vertinimo rodikliai.
Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.
Kredito unijos, kaip socialiai atsakingos organizacijos, laikosi tam tikrų principų:
- Teisingumo ir sąžiningumo principas. Darbuotojai ir vadovai elgiasi objektyviai, sąžiningai, vengia interesų konfliktų ir vienodai traktuoja kitus asmenis.
- Konfidencialumo ir klientų paslapčių išsaugojimo principas. Klientų patikėta informacija laikoma paslaptyje, puoselėjama saugi ir atsakingai valdoma finansų įstaiga.
- Atsakomybės ir atskaitomybės principas. Vadovai ir darbuotojai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, operatyviai sprendžia iškilusius klausimus.
- Kooperacijos principas. Atspindi narių, darbuotojų ir vadovų tarpusavio pagalbą, pagarbą kito asmens poreikiams bei interesams, iniciatyvumą bei aktyvų dalyvavimą tobulinant kredito unijų sistemą.
- Interesų konfliktų vengimas.
Socialinė atsakomybė - sąmoningai formuojamų ekonominių, politinių, teisinių, dorovinių santykių tarp organizacijos ir visuomenės, įvairių jos struktūrų forma, pasirengimas atsakyti už savo ppoelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigą ir prisiimti sau visuomenės sankcijas, esant tam tikroms teisingumo arba kaltumo sąlygoms.
Ryšiai su visuomene pirmiausia yra komunikacija:
- Pranešti organizacijos vadovybei apie tai, ką publika laiko atsakinga arba neatsakinga veikla. Taip gali būti iš aanksto užkertamas kelias galimiems konfliktams. Jei organizacija iš anksto žino, dėl kokių jos veiksmų gali kilti konfliktai su visuomene, ir nesielgia taip, vėliau nereikia taisyti konflikto pasekmių.
- Pranešti visuomenei, ką organizacija daro, kas atitinka visuomenės interesus, arba pranešti apie tai, ką ji daro, kad ištaisytų visuomenės interesų neatitinkančios veiklos padarinius. Tai dažniausiai atliekama metinių ir vadinamųjų “socialiniu ataskaitų” forma, tačiau tokia informacija gali būti paskleidžiama bet kuriomis ryšių su visuomene priemonėmis.
Vadovas, kuris tik siekia didinti pelną, savo versle nesiremia jokiais socialinės atsakomybės principais, nors jo veikla ir yra legali. Pelnas yra piramidės pagrindas (pavaizduotos 1 paveiksle), kita pakopa yra įstatyminė atsakomybė. Piramidės viršūnėje yra savanoriška atsakomybė. visuomenės veiklas. Tokios organizacijos laimi darbuotojų, klientų, bei visos visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą, taip pat ilgainiui gali tikėtis ir didesnio pelno.
Socialinė atsakomybė būdinga tai organizacijai, kuri suprasdama ir pripažindama turinti didelę įtaką makrosocialinei sistemai, tam tikrais veiksmais siekia palaikyti ne tik savo, bbet ir tos socialinės sistemos, kurios dalis ji yra, pusiausvyrą. Tokios organizacijoje puoselėjamos vertybės kaip socialinė atsakomybė, socialinis jautrumas, suformavo naują socioekonominį organizacijos modelį. Organizacijos besiremiančios šiuo modeliu, priima sprendimus atsižvelgdamos ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius vertinimus.
Darbuotojai turi teisę į privatumą ir laisvę; privatumas yra vertingas, o jo pažeidimas sukelia nerimą ir nepasitikėjimą. Svarbu garantuoti darbuotojų dalyvavimą priimant sprendimus, kurie susiję su jų gyvenimu.
Vis labiau plinta įsitikinimas, jog korporacijų pareigūnai ir darbo sąjungų vadovai turi imtis „socialinės atsakomybės”, o ne vien rūpintis savo akcininkų ar narių interesais. Toks įsitikinimas rodo, kad iš esmės nesuprantame laisvosios ekonomikos pobūdžio ir prigimties.
Jei verslininkai turi kitokių ssocialinių pareigų negu pareigą didinti savo akcininkų pelną, tai kaip jie gali žinoti, kokios tos pareigos? Ar gali kažkokie privatūs asmenys patys spręsti tai, kas yra socialinis interesas?
Aptarėme, ką reikia žinoti organizacijų vadovams, kad nepažeistų darbuotojų teisių.
Socialinės atsakomybės principai kredito unijose:
| Principas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisingumas ir sąžiningumas | Objektyvus ir sąžiningas elgesys, vengimas interesų konfliktų. |
| Konfidencialumas | Klientų informacijos saugojimas ir konfidencialumas. |
| Atsakomybė ir atskaitomybė | Atsakomybės už veiksmus prisiėmimas ir operatyvus klausimų sprendimas. |
| Kooperacija | Tarpusavio pagalba, pagarba, iniciatyvumas ir dalyvavimas tobulinant kredito unijų sistemą. |
| Interesų konfliktų vengimas | Vengimas situacijų, kuriose interesai gali būti priešingi. |
tags: #vartotoju #socialine #atsakomybe