Nedarbingumas ir jo įtaka išeitinės išmokos dydžiui Lietuvoje

Nedarbingumas gali turėti įtakos darbuotojo teisėms ir išmokoms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ilgas nedarbingumas gali paveikti kasmetinių atostogų kiekį ir kokios yra darbuotojų teisės pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą.

Atostogos

Darbo kodekso pakeitimai nuo 2022-11-01. Mobingas. Kilnojamojo pobūdžio darbas.

Kasmetinės atostogos ir nedarbingumas

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, darbuotojams teikiamos dviejų rūšių atostogos: kasmetinės ir tikslinės, kurios dar skirstomos į smulkesnius porūšius. Kasmetinės atostogos tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant jam darbo vietą ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Darbo kodekso 170 straipsnyje pateikiamas sąrašas laikotarpių, už kuriuos darbuotojams yra skiriamos kasmetinės atostogos. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir už laikotarpius, kai darbuotojas nedirbo, bet gavo visą ar dalį darbo užmokesčio (pavyzdžiui, laikino nedarbingumo metu), buvo išėjęs nėštumo ir gimdymo atostogų, pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, priverstinės pravaikštos laiku, streikavo, jei streikas buvo teisėtas.

Pavyzdys iš praktikos

Darbuotojas sirgo 180 dienų (infarktas). Grįžus į darbą jam buvo pasakyta, kad tos dienos bus išbrauktos iš darbo metais sukauptų atostogų kiekio. Iki ligos jam priklausė 28 kalendorinės dienos, o dabar kai nustatytas nedarbingumo lygis (III grupė) bus 35 kalendorinės dienos.

Manytina, kad darbdavys darbuotojui pateikė klaidinančią informaciją. Klausime teisingai nurodyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai nustačius neįgalumą, darbuotojas turi teisę į 35 kalendorinių dienų kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad būtų tikslinga informuoti darbdavį apie nustatytą neįgalumą.

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

Darbo apmokėjimo sistemos naujovės

Aptarsime naujoves, kurios turi įtakos darbo apmokėjimo sistemos atnaujinimui:

  • Pareiginės algos koeficientų pakeitimai nuo 2025-01-01.
  • Naujas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis.
  • Pareigybių skaičiaus ir pareigybių sąrašų nustatymas.
  • Darbo apmokėjimo sistemų keitimas - kas turi būti nurodoma.

Įtraukusis ugdymas ir apmokėjimas

  • Įtraukusis ugdymas: darbo krūvis ir apmokėjimo nustatymas mokytojams.
  • Mokymo proceso tęstinumas, apmokėjimas už pavadavimą.
  • Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo papildymas.
  • Kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus per savaitę apskaita. Kaip tai daro įtaką darbo apmokėjimui.
  • Pedagogų dalyvavimas mokyklos veikloje - darbo krūvio keitimas.

Darbo laiko režimas ir apmokėjimas

  • Sutrumpintas darbo laikas 32 darbo valandų per savaitė - kaip taikomas toks nustatymas.
  • Individualaus darbo laiko režimo taikymas, planavimas, vykdymas. Skirtumai nuo suminės darbo laiko apskaitos ir pastovaus darbo laiko režimo.
  • Pedagogų darbo užmokestis ir kvalifikacijos kėlimas. Pertrauka mokytojo karjeroje.
  • Profesionalai iš kitų sričių tampa mokytojais - kaip tai apmokama. Ugdymo turinio atnaujinimo įtaka mokytojų darbo apmokėjimui.

Savanorystė ir švietimo pagalba

  • Pedagogų savanorystė - kas tai? Savanoriškas darbas - įforminimo ypatumai.
  • Švietimo pagalbos specialistai, mokytojų padėjėjai, bibliotekininkai: lėšų ir darbuotojų poreikio nustatymas.
  • Pailgintos atostogos - kam dar taikomos, pedagogų atostoginių kaupiniai, pensijų atidėjiniai, atostoginių apskaita.
  • Kilnojamojo pobūdžio darbas, darbas lauko sąlygomis ir darbas kelyje panaikinti, o už tai sukauptos atostogos nurašomos?

Darbo laiko apskaita ir kontrolė

  • Darbo laiko apskaita, darbo laiko režimai; darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; darbo grafikų keitimas.
  • Profsąjungos ir darbo tarybos kontrolė ar bendradarbiavimas, ar už tai reikia mokėti?
  • Budėjimas - kas tai? Kokiais atvejais ir kaip apmokamas. Papildomos konsultacijos - apmokėjimas, darbo laiko apskaita.

Darbo sutarčių pakeitimai ir projektai

  • Darbo sutarčių su pedagogais keitimas nuo rugsėjo pradžios. Ar tikrai būtina? Jei keisti - tai dėl ko?
  • Darbas projektuose. Komandiruotės.
  • Kolektyvinės sutarties taikymas profsąjungų nariams ir ne profsąjungų nariams.

Ligos ir atostogos

  • Pedagogas susirgo: darbo metu, atostogų metu. Apmokėjimas, pavadavimas, lėšų perskaičiavimas, darbo grafikų keitimas.
  • Sveikatos gerinimo dienos, mamadieniai - kaip apmokėti, kas pavaduos?

Išeitinės išmokos ir darbo santykių finansinė analizė

  • Darbo apmokėjimo ypatumai: Darbo sutarties nutraukimas. Išeitinės išmokos.
  • Vidaus kontrolės taisyklių įgyvendinimas. Darbo santykių finansinė analizė.
  • Nutarimo nr. 679 pakeitimas. Nutarimo nr. 934 pakeitimas.
  • Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų poveikis švietimo įstaigoms.

Svarbūs pakeitimai nuo 2025 metų

Dalis pakeitimų jau galiojo kurį laiką, kita dalis dar įsigaliojo nuo 2025-01-01:

  • 2024-12-30 priimtas nutarimas dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo nuo 2025-01-01:
    • apskaičiuotos mokymo lėšos švietimo pagalbai mokykloms skiriamos, netaikant nuostatos, kad savivaldybės šias lėšas perskirsto savo nustatyta tvarka;
    • didinami ugdymo reikmių koeficientai mokyklų bibliotekos darbuotojams išlaikyti;
    • tikslinami ugdymo reikmių finansavimo rodikliai vadovėliams, kuriems numatyta papildomų lėšų, siekiant aprūpinti mokyklas naujais vadovėliais;
    • patikslinti ugdymo reikmių finansavimo rodikliai įtraukiajam ugdymui įgyvendinti.
  • Pagal tą patį nutarimą nuo 2025-09-01 bus:
    • suvienodintas ikimokykliniam, priešmokykliniam ir bendrajam ugdymui taikomą vidutinį sąlyginį mokytojo pareiginės algos koeficientas;
    • didės pedagoginių darbuotojų, lėšos darbo užmokesčiui tuo pačiu procentiniu dydžiu kaip mokytojams;
    • 1-4 klasėse didės kontaktinių valandų skaičių klasei ir mažės kontaktinių valandų, tenkančių vienai sąlyginei pareigybei, skaičių bei bus patkslintas kontaktinių valandų skaičius klasei pagrindiniame ir viduriniame ugdyme;
    • suderinti klasės kontaktinių valandų skaičius su kontaktinių valandų skaičiumi, nustatytu Bendruosiuose ugdymo planuose.
  • 2024-12-19 Seimas priėmė Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2025-01-01:
    • didinami minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai A, B ir C lygio pareigybėms;
    • papildytas apmokėjimo nustatymas ne tik po kasmetinio biudžetinės įstaigos darbuotojo veiklos vertinimo, bet ir neelinio vertinimo, taip siekiant neriboti galimybės skirti kintamosios dalies, kai kintamoji dalis yra numatyta įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje;
    • nurodoma, kad aukštesnės ar žemesnės pareigos, į kurias darbuotojas gali būti perkeliamas po veiklos vertinimo, yra įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje pagal pareigybių pakopas apibrėžtos pareigos;
    • numatytos priemokų dydžio ribos netaikomos mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams;
    • A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje didinami 20 procentų, palyginti su to paties lygmens pareigybėmis, kurių pareigybės aprašymu priskirtoms funkcijoms vykdyti nereikalaujama magistro laipsnio.

Šie pakeitimai aktualūs tiek esamiems, tiek būsimiems pedagogams bei švietimo įstaigų vadovams, planuojantiems personalo komplektavimą.

Biudžeto vykdymas

Kvalifikacijos kėlimo svarba

Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.

Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

tags: #ar #nedarbingumas #itakoja #iseitines #dydi