Kiekvienas rūkalius bent kartą yra pagalvojęs, kad norėtų mesti rūkyti… kada nors arba kad mesti rūkyti neketina (kol kas), bet visą gyvenimą tikrai nerūkys. Tačiau rūkaliai nesiryžta to daryti ir save apgaudinėja galvodami, kad rūkymo atsisakyti neįmanoma apskritai, arba tiki, jog tai padarys palaipsniui mažindami surūkomų cigarečių kiekį.
Visame pasaulyje medikai ir psichologai rekomenduoja savo būdus, kaip mesti rūkyti, todėl labai svarbu atsirinkti ir rasti jums tinkamą. Pasaulyje egzistuoja šimtai būdų, kaip mesti rūkyti - nuo hipnozės iki nikotino pleistrų ir valios pastangų. Kodėl šie būdai vieniems veiksmingi, kitiems - nė kiek?
Paprastai, pagrindinis veiksnys, trukdantis mesti rūkyti, yra priklausomybė nuo nikotino. Padedant rūkantiesiems atsikratyti šio žalingo įpročio gali prireikti ir specialaus medikamentinio gydymo: pakaitinės terapijos nikotinu arba vaistais be nikotino. Tinkamą medikamentinį gydymo būdą paskirti ir išrašyti receptinius preparatus turėtų šeimos gydytojas.
Priklausomybė nuo nikotino
Priklausomybė nuo nikotino būna dvejopa: fizinė ir psichologinė.
Fizinė priklausomybė
Fizinės priklausomybės išsivystymo laikas labai individualus, trunka mėnesius ir metus, bet kartais gali atsirasti ir po kelių cigarečių surūkymo. Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino. Be to, visi rūkantieji yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai.
Taip pat skaitykite: Kaip sėkmingai mesti rūkyti
Nemalonūs nikotino abstinencijos požymiai pasireiškia mažėjant nikotino koncentracijai kraujyje. Prabėgus 2-2,5 val. nuo paskutinio užsirūkymo, nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, o po 6-8 val. sumažėja 75 proc. Nikotino abstinencijos simptomai paprastai pasiekia maksimumą po 12-36 val. ir laikosi kelias - keliolika dienų, o po to pradeda silpnėti. Po 3-4 savaičių dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti ir kitų nemalonių abstinencijos požymių, tačiau didesnis jautrumas nikotinui išlieka mėnesius ir įvairūs neigiami veiksniai (stresas, alkoholio vartojimas ir pan.) gali lengvai išprovokuoti atkrytį.
Nikotinas didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančiųjų tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 1,6 karto didesnė nei nerūkančiųjų. Rūkymas yra vienas pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių. Rūkymas didina ir insulto (smegenų infarkto) riziką.
Psichologinė priklausomybė
Psichologinė priklausomybė yra įprotis rūkyti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui pertraukos metu, po valgio, prie kavos, kažko laukiant ir pan. Šeimos narių, draugų ar bendradarbių rūkymas taip pat skatina ir palaiko priklausomybės atsiradimą.
Pakaitinė nikotino terapija
Pakaitinė nikotino terapija - tai greito veikimo nikotino produktų, skirtų tiekti nikotiną organizmui nerūkant tabako, panaudojimas. Šie produktai neturi tabako sukeliamo pavojaus sveikatai, kadangi juose nėra dervų, anglies monoksido ir kitų toksinų, esančių cigarečių dūmuose. Tikimybė mesti rūkyti bus didesnė, jeigu vartodami pakaitinę nikotino terapiją dalyvausite ir gausite psichologinę pagalbą, lankysite grupinius užsiėmimus metantiems rūkyti. Pakaitinė nikotino terapija taikoma naudojant įvairias formas: pleistrus, kramtomąją gumą ir / ar burnos gleivinės purškalą.
Pakaitinė nikotino terapija nerekomenduotina asmenims, kuriems pagal Fagerstromo testą nenustatoma fizinė priklausomybė nuo nikotino.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Nikotino pleistrai
Tai trumpalaikio poveikio priemonė, padedanti mažinti potraukį rūkyti ir nemalonius abstinencijos simptomus, pakeisdama nikotiną, kuris į organizmą patenka rūkant cigaretes. Iš ant odos užklijuoto pleistro nikotinas per odą patenka į organizmą. Vieni pleistrai gali būti keičiami kas 24 valandas, kiti klijuojami ryte, o vakare nuimami, kadangi gydymo pleistru imituojami nikotino koncentracijos svyravimai paros metu. Sergant odos ligomis dėl nikotino pleistrų naudojimo būtina konsultuotis su gydytoju.
Nikotino kramtomoji guma
Kramtant šią gumą atsipalaiduoja joje esantis nikotinas ir tokiu būdu absorbuojasi per burnos gleivinę. Nuryjant nikotiną su seilėmis, jo perteklius gali sudirginti gerklę arba sutrikdyti skrandžio veiklą. Sukramtomų gumų skaičius per dieną priklauso nuo potraukio stiprumo, tačiau skaičius neturėtų viršyti 24 gumų per parą. Asmenims, sergantiems stemplės uždegimu ar turintiems skrandžio opų, nikotino kramtomoji guma nerekomenduotina.
Burnos gleivinės purškalas
Purškalas yra naudojamas atsiradus poreikiui rūkyti arba tuo laiku, kai rūkoma paprastai. Vieno naudojimo metu purškiama ne daugiau kaip 2 įpurškimai, 4 per valandą ir 64 per parą. Gydymo kursas paprastai trunka 3 mėn. Bandant mesti rūkyti ir naudojant pakaitinės nikotino terapijos produktus būtina visiškai atsisakyti rūkymo, kitu atveju tikimybė mesti rūkyti mažėja.
Rekomenduojama tarpusavyje derinti kelis produktus, jeigu vartojant vieną pakaitinės terapijos produktą jis nepašalina abstinencijos simptomų, pavyzdžiui, nikotino pleistrus ir kramtomąją gumą, tačiau prieš pradedant naudoti kelis pakaitinės nikotino terapijos produktus būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kadangi didėja rizika perdozuoti nikotino.
Vaistai be nikotino
Vaistai be nikotino - tai preparatai, skirti priklausomybei nuo nikotino gydyti. Jie sumažina potraukį rūkyti bei abstinencijos simptomus. Šiuos vaistus gali sudaryti skritingos veikliosios medžiagos: vareniklinas, bupropionas arba citizinas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Tyrimai rodo, kad didžiausiu klinikiniu efektyvumu gydant priklausomybę nuo nikotino pasižymėjo vareniklinas, tiek lyginant jį su placebo grupe, tiek su bupropionu, tiek su gydymu nikotino produktais.
Kiti medikamentai: raminamieji, stimuliuojantys ir kiti simptominiai vaistai. Jeigu asmuo nevartoja nikotino preparatų arba jie nepakankamai sumažina abstinencijos reiškinius, gali būti reikalingas trumpalaikis simptominis gydymas ir kitais vaistais - esant padidintam nerimui, miego sutrikimams, hipotonijai, kosuliui ir kt. Trumpas raminančių ar lengvų augalinės kilmės stimuliantų skyrimas gali pagerinti savijautą bei darbingumą ir sumažinti atkryčio riziką.
Ką daryti, jei buvai jau metęs, bet vėl pradėjai rūkyti
Metus rūkyti, nutraukiamas nikotino vartojimas, tačiau priklausomybė nuo nikotino gali išlikti, o didžiausia tikimybė atkristi gresia pirmuosius tris mėnesius. Net praėjus metams nuo metimo rūkyti, surūkius vieną cigaretę, priklausomybė gali „atsinaujinti“.
Jei įvyksta atkrytis, asmuo vėl grįžta į svarstymo etapą. Pavieniai užsirūkymai yra gana dažnas reiškinys ir nebūtinai reiškia, kad mesti rūkyti nepavyko. Į atkrytį žiūrėk ne kaip į nesėkmę, bet kaip į pamoką. Reikėtų prisiminti, kodėl verta nerūkyti, bei ramiai pagalvoti, ką darysi kitą kartą, jei vėl pakliūsi į situaciją, paskatinusią užsirūkyti. Svarbu suprasti, kad kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis link užsibrėžto tikslo.
Žmogus sukurtas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems - rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti.
Specialistų patarimai
Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, kad rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą.
Psichiatrės teigimu, mesti rūkyti niekada nėra per vėlu, nes sergamumas ir mirtingumas nuo šio žalingo įpročio didėja priklausomai nuo to, kiek ilgai tuo užsiimama. Priklausomybė yra lėtinė liga, todėl rūkymo nutraukimas gali būti ir dažniausiai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis kelių bandymų. „Daugiausia metimo kelionės vingiams įtakos turi žmogaus asmeninės savybės, motyvacija ir tai, kokios pagalbos jis paprašė ir kam patikėjo savo rūpesčius.
Norintiems nutraukti priklausomybę A. Šileikytė duoda vieną patarimą - nustoti rūkyti. Ne „mažiau, ne rečiau“, bet tiesiog nustoti. „Negali būti šiek tiek priklausomas. „Metimas rūkyti nėra rūkymo mažinimas, todėl būkite pasirengę atsisakyti visų rūkymo formų.
Pakeiskite savo rutiną: kasdienę veiklą atlikite kita tvarka kitu dienos metu su žmonėmis, kurie nerūko, kitose vietose. Venkite situacijų ir aplinkos, kuriose dažniausiai rūkydavote, nuobodulio, turėkite pasiėmę knygą, telefoną. „Nusimatykite konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, pradėkite sportuoti, muzikuoti, klausytis muzikos, išeikite pasivaikščioti. Visos situacijos gali būti sprendžiamos ir nerūkant.
Ji taip pat primena, kad atkrytis yra natūrali sveikimo nuo priklausomybių dalis. Labiau svarbu, ne kiek atkryčių bus, o kaip greitai jie bus atpažinti. Svarbiausia, anot psichiatrės A.
Taip pat nuo 2024 metų pradžios Lietuvoje pradės veikti telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti.
KODĖL VERTA MESTI?
- Rūkymas kelia pavojų sveikatai, didina ligų riziką.
- Metus rūkyti pagerins fizinę būklę, sumažins ligų pavojų ir pagerins gyvenimo kokybę.
PATARIMAI METANTIEMS
- Nustokite staiga, mažinkite laipsniškai.
- Išvengkite rūkyti situacijose, kurios sukelia polinkį rūkyti.
- Ieškokite paramos draugų ir šeimos.
KAIP MESTI RŪKYTI?
- Pasirinkite gerą laiką pradėti, raskite alternatyvius įpročius, naudokite nikotino pakaitalus.
Kaip mesti rūkyti? Pataria psichoterapeutas
tags: #mesk #rukyti #nughalek #priklausomybe