Nuo 2019 m. Lietuvoje mažų pensijų gavėjams mokamos priemokos iš valstybės biudžeto. Tokia priemonė yra skirta padidinti mažiausias pajamas gaunančių pensininkų pragyvenimo lygį.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra "Sodros" pensijos priemoka, kam ji skirta, kas gali ją gauti ir kaip ji apskaičiuojama.
Kam skirta pensijos priemoka?
Pensijos priemoką gali gauti gyventojai, kurių gaunamų pensijų ir kitų išmokų suma neviršija 100 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2025 m. siekia 450 eurų. Paprastai kalbant, jeigu žmogaus pensija nesiekia 450 eurų, jam mokama priemoka iki šios sumos.
Turintiems būtinąjį stažą sumokamas visas skirtumas tarp gaunamos pensijos ir 450 eurų. Būtinojo stažo neturint, priemoka proporcingai mažinama.
Kas gali gauti pensijos priemoką?
Pensijų priemokos skiriamos asmenims, kurie yra:
Taip pat skaitykite: Indeksavimas Lietuvoje: pareigūnų pensijos
- Senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjai.
- Negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo, iki 2023-12-31 d. pripažinti netekusiais 60 proc. ar daugiau darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais.
- Senatvės pensijos amžių sukakę negalios pensijos gavėjai, netekę 45-55 proc. dalyvumo.
- Senatvės pensijos amžių sukakę netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai iki 2023-12-31 d. netekę 45-55 proc. darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti III grupės invalidais.
Kaip apskaičiuojama pensijos priemoka?
Pensijos priemoka apskaičiuojama ir mokama be atskiro prašymo. Ji skiriama automatiškai, įvertinus asmens gaunamas pajamas ir turimą stažą.
Pavyzdžiui, jei asmuo gauna 350 eurų pensiją ir turi būtinąjį stažą, jam bus mokama 100 eurų priemoka, kad bendra suma siektų 450 eurų.
Kitos "Sodros" mokamos pensijos
Be senatvės pensijų ir priemokų, "Sodra" moka ir kitas pensijas:
- Netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos.
- Našlių pensijos.
- Našlaičių pensijos.
- Šalpos pensijos.
Našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos
Tapus našle ar našliu, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl našlių pensijos, tačiau reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
- Būti sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
- Per 5 m. po sutuoktinio mirties tapti nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Mirusysis mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- Buvo įgijęs teisę gauti arba gavo senatvės, negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją.
- Buvo sukaupęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
2025 metų našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro.
Jeigu žmogus nebuvo susituokęs ir gyvena vienas arba negauna našlių pensijos, jam priklauso vienišo asmens išmoka. Jos dydis yra toks pats kaip našlių pensijų dydis.
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos yra indeksuojamos (didinamos).
Našlaičių pensijos
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Mirus vienam iš tėvų ar abiems tėvams (įtėviams), našlaičiais likusiems vaikams gali būti skiriama našlaičių pensija.
Mirusysis, dėl kurio prašoma našlaičių pensijos, mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- Buvo įgijęs teisę gauti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją ar gavo vieną iš šių pensijų.
- Minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis buvo įgijęs dirbdamas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį.
Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių.
Stažas ir pensinis amžius
Nuo sukaupto stažo priklauso pensijos bendroji dalis. Sukaupus minimalų stažą, bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Viršijus būtinąjį stažą, pagrindinė pensijos dalis proporcingai didinama.
Lietuvoje minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. 2025 m. moterų ir vyrų būtinasis stažas yra 34 metai. 2026 m. jis bus 34,5 metų, o 2027 m. 35 metai.
Kada bus galima išeiti į pensiją, priklauso nuo to, kada gimėte ir kada jums sukako pensinis amžius. 2025 m. moterų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėn. ir jis aktualus gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2025 m. vyrų pensinis amžius yra 64 metai 10 mėn. Jis aktualus gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
Nuo 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai. Sulaukus jo, galima išeiti į pensiją.
Jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus toliau dirba, atitinkamai didėja ir jo stažas, o dėl to ir būsima pensija.
Kokį stažą esate sukaupę, visada galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Išankstinė pensija
Išankstinę senatvės pensiją galite gauti, jeigu:
- Iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
- Turite būtinąjį stažą senatvės pensijai.
- Negaunate kitų periodinių išmokų ir pajamų.
- Nedirbate, negaunate jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje).
- Nesate ūkininkas ar jo partneris.
Visos išankstinės senatvės pensijos (nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi stažo bei kuriam laikotarpiui paskirta pensija) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį.
Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 41 m.
Pavyzdys
Asmeniui išankstinė senatvės pensija paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., jo įgytas stažas - 42 m. Pensijos dydis buvo mažinamas 16 proc. (40 mėn. x 0,4 proc.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. išankstinės senatvės pensijos dydis mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.).
Jei šis asmuo išankstinę senatvės pensiją gaus 40 mėn., tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis bus mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). O jei išankstinę senatvės pensiją gaus 36 mėn. (t. y., 3 metus) ar trumpiau, tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis nebus mažinamas dėl išankstinės senatvės pensijos
Atidėta pensija
Jei esate įgiję teisę gauti senatvės pensiją, galite teikti prašymą atidėti senatvės pensijos skyrimą, o jei senatvės pensiją jau gaunate - atidėti paskirtos pensijos mokėjimą.
Atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galite tik pilniems metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui atidedamas senatvės pensijos skyrimas / mokėjimas, jums būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus.
Paprastai kalbant, atidėjus pensiją 1 metams, ji didinama 8 proc., atidėjus 2 metams - 16 proc. ir t.t.
Pensijos dokumentai
Jokia pensija neskiriama tol, kol „Sodrai“ nepateikiamas atitinkamas prašymas ir reikiami dokumentai. Taigi, jai reikia pateikti:
- Prašymą skirti senatvės pensiją.
- Pasą arba asmens tapatybės kortelę (arba leidimą gyventi Lietuvoje).
- Dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.).
- Karinį liudijimą (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31).
- Santuokos ar ištuokos liudijimą (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Senatvės pensijai apskaičiuoti vertinamos visos žmogaus pajamos, gautos nuo 1994 m. sausio 1 d.