Nuo kitų metų "Sodra" pradės mokėti po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia, sausio mėnesį didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, negalios pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas.
Svarbu žinoti, kad pensijos kasmet perskaičiuojamos ir didinamos pagal nustatytus rodiklius, bet didėjimas nėra vienodas visiems gavėjams. Pensijos didinamos kasmet, priklausomai nuo ekonomikos rodiklių, darbo užmokesčio fondo ir kitų veiksnių. „Sodra“ jau metų pradžioje perskaičiavo visas pensijas pagal naujus indeksavimo koeficientus.
Pareigūnų pensijos indeksuojamos taikant valstybinių pensijų indeksavimo koeficientą.
Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, pensijos pradedamos mokėti vasario 8 d. ir pasieks visus gavėjus iki vasario 26 d., skelbia „Sodra”. Tuo metu jau nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos.
Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) - tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius. Konkretaus žmogaus pensijos dydis gali būti kitoks, kadangi priklauso nuo individualių aplinkybių.
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Kiekvieno gavėjo senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra, turi 15 metų stažo ar daugiau, bet neturi būtinojo stažo) jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Sukauptas pensijų apskaitos vienetų skaičius lemia individualiosios pensijos dalies dydį. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo turimų apskaitos vienetų skaičiaus, tai yra nuo to, kiek pensijų socialinio draudimo įmokų žmogus sumokėjo per visą gyvenimą.
2025 metais vidutinis vidutinės senatvės pensijos augimas sieks apie 73 eurus . Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2024 metais gavo vidutinę pensiją - beveik 600 eurų, nuo naujųjų metų gaus 673 eurų dydžio pensiją. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs 81 euru - tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 640 eurų, ji padidės iki 721 euro. Bazinės pensijos dydis bus 298,45 euro. Nuo jo priklauso bendroji pensijos dalis. Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais - 7,16 euro.
Pensijų skaičiavimo schema
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jas gauna socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo pensijų gavėjai netekę 60 ir daugiau procentų darbingumo. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 450 eurų ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 450 eurų. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 450 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Pavyzdžiui, gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija pernai siekė 250 eurų ir buvo mažesnė nei 267 eurai, tad jis gaudavo ir 17 eurų priemoką mažų pensijų gavėjams. Po indeksavimo jo pensija 2023 metų sausį pasiekė 280 eurų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį. Tad sausį žmogus gaus padidintą po indeksavimo pensiją - 280 eurų ir pensijos priemoką už gruodžio mėnesį - 17 eurų, tai yra iš viso 297 eurus.
2025 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 42,29 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. „Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Išmoka pristatoma tokia pačia tvarka, kuria gavėjui yra pristatoma socialinio draudimo pensija ar šalpos išmoka.
Šiais metais valstybinių pensijų bazė, kuri naudojama skaičiuojant nukentėjusiųjų, mokslininkų pensijas padidėjo nuo 65,29 euro iki 68,29 euro. Šalpos pensijų bazė padidėjo nuo 173 eurų iki 184 eurų.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Padidintos pensijos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos. Pavyzdžiui, negalią turinčiam pensininkui dalyvumo lygis bus nustatytas šių metų vasarį.
Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas nuo kovo.
Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjai. Pensijas ir kitas išmokas į namus gauna apie 120 tūkstančių žmonių 47 teritorijose. Nuo sausio 43 teritorijas aptarnaus Lietuvos paštas, o po dvi teritorijas - UAB „Bastaras“ ir UAB „Rausidas“. Nuo sausio pensijų pristatymo į namus paslaugos tiekėjas keisis devyniose teritorijose: Širvintose, Kaune, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Kretingoje, Skuode, Anykščiuose ir Molėtuose. Naujaisiais metais, kaip ir dabar, pensijos ir šalpos išmokos bus pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Atvykęs į namus Lietuvos pašto, UAB „Bastaras“ arba UAB „Rausidas“ darbuotojas paprašys pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams sulaukusiems 80 metų, turintiems negalią arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m.
Šiandien pradedamos mokėti po indeksavimo padidintos pensijos. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir pasirinkto mokėjimo būdo, jos pasieks gavėjus iki sausio 26 d.
Nuo 2023 metų vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 60 eurų. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augo 65 eurais - tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 510 eurų, ji padidėjo iki 575 eurų.
„Labai svarbu apsaugoti pažeidžiamų žmonių pajamas, švelninti infliacijos poveikį. Dar šį mėnesį senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai gaus padidėjusias pensijas.
Išsamus senatvės saugumo vadovas (OAS)
tags: #sodros #pensijos #priemoka #pareigunams