Mokytojo profesija niekada nebuvo lengva, o šiuolaikiniame pasaulyje ji tapo dar sudėtingesnė. Pedagogai kasdien susiduria ne tik su ugdymo iššūkiais, bet ir su teisiniais aspektais, kurie kartais atrodo kaip nematomas minas laukas. Viena vertus, pedagogas privalo užtikrinti saugią mokymosi aplinką, kita vertus - jis pats turi jaustis apsaugotas nuo nepagrįstų kaltinimų ar pretenzijų. Psichologinis smurtas prieš mokytojus mokyklose yra opi problema, kuri daro neigiamą poveikį pedagogų gerovei, jų profesinei veiklai ir visai švietimo sistemai. Nors daug dėmesio skiriama patyčioms tarp mokinių, psichologinis smurtas prieš mokytojus dažnai lieka šešėlyje.
Psichologinio Smurto Apraiškos Prieš Mokytojus
Psichologiniu smurtu laikomas nuolatinis ar pasikartojantis žeminantis, priešiškas, įžeidžiantis elgesys, kuriuo siekiama įbauginti, sumenkinti arba įstumti darbuotoją į bejėgę padėtį. Toks elgesys yra draudžiamas ne tik darbo metu atliekant pareigas, bet ir įvairių pertraukų metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, su darbu susijusių renginių metu bei bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu. Psichologinis smurtas prieš mokytojus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Mokinių patyčios ir įžeidinėjimai: Mokiniai gali tyčiotis iš mokytojų, juos įžeidinėti, užgaulioti žodžiais ar gestais, trukdyti vesti pamokas. Pasak Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovo E. Milešino, pasitaiko atvejų, kai vaikai naudoja ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą: „Spardo, spjaudosi, įvairiausių yra variantų“. Taip pat dažnas reiškinys - filmavimai ir dalinimasis vaizdo įrašais socialiniuose tinkluose.
- Tėvų spaudimas ir teroras: Tėvai gali spausti mokytojus dėl pažymių, reikalauti juos pakeisti, grasinti skundais, rašyti anoniminius skundus į savivaldybę ar ministeriją. E. Milešinas teigia: „Yra pavyzdžių, kada mokytojai yra tiesiog spaudžiami mokinių tėvų. Pavyzdžiui, įvertinimas kontrolinio darbo ar kažkokio atsiskaitymo. Parašomas blogas pažymys - tai yra terorizuojami tiek elektroninio dienyno elektroniniais laiškais, skambučiais ir panašiai, kad būtų ištaisomas tas pažymys.“
- Kolegų mobingas: Mokytojai gali patirti mobingą iš kolegų, kuris pasireiškia apkalbomis, ignoravimu, atskirtimi, nuolatiniais kritikavimais, vertimu dirbti nedarbingumo metu, pamokų krūvio mažinimu, sukčiavimu skirstant etato valandas.
- Administracijos spaudimas: Mokyklos administracija gali daryti spaudimą mokytojams dėl įvairių dalykų, pavyzdžiui, dėl mokinių rezultatų, ataskaitų, dalyvavimo projektuose, lojalumo mokyklai. Anot E. Milešino, mobingo atvejai dažnai pastebimi dėl nesutarimų tarp administracijos ir mokytojų, kurie kyla dėl netinkamo finansavimo ir sprendimų priėmimo.
- Šantažas: E. Milešinas atvirauja, kad „Yra atvejų, kai, pavyzdžiui, vieno ar kelių tėvų iniciatyva, jei galima taip pasakyti, praktiškai, šantažuojama visa įstaiga. Ir Vilniuje turime ikimokyklinių įstaigų pavyzdžių, ir kitose savivaldybėse“.
Svarbiausia suprasti, kad tai nėra normalus darbinis bendravimas - tai pažeidimas, turintis aiškias pasekmes. VDI ragina darbuotojus nelikti vieniems su problema ir nebijoti ginti savo teisių. Psichologinis smurtas darbe - tai rimta grėsmė, kurios pasekmės gali būti skaudžios, tačiau tinkamai ir laiku reaguojant jis gali būti sustabdytas.
Psichologinio Smurto Priežastys
Psichologinio smurto prieš mokytojus priežastys yra įvairios ir susijusios su skirtingais veiksniais:
- Pagarbos trūkumas mokytojams: Visuomenėje mažėja pagarba mokytojo profesijai, mokytojai dažnai nuvertinami, kritikuojami, nevertinamas jų darbas.
- Tėvų įsitraukimo stoka arba per didelis įsitraukimas: Vienas kraštutinumas - tėvai visiškai nesidomi vaikų mokymosi rezultatais ir elgesiu mokykloje, kitas kraštutinumas - tėvai per daug įsitraukia į mokyklos gyvenimą, spaudžia mokytojus dėl pažymių, reikalauja išskirtinio dėmesio savo vaikams.
- Mokinių elgesio problemos: Daugėja mokinių, turinčių elgesio problemų, emocinių sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriems reikia daugiau dėmesio ir pagalbos. Mokytojai ne visada turi pakankamai įgūdžių ir išteklių, kad galėtų tinkamai reaguoti į tokius atvejus.
- Nepakankama teisinė apsauga: Mokytojai jaučiasi nepakankamai apsaugoti nuo smurto ir patyčių, nes teisės aktai nėra pakankamai griežti, o mokyklų vadovai ne visada imasi reikiamų priemonių.
- Didelis darbo krūvis ir stresas: Mokytojai patiria didelį darbo krūvį, stresą, jaučia spaudimą dėl rezultatų, ataskaitų, projektų. Tai gali lemti emocinį išsekimą ir padidinti pažeidžiamumą psichologiniam smurtui.
- Finansavimo trūkumas: E. Milešinas aiškina, kad „Čia lemia ne tik tam tikri sprendimai viduje įstaigos organizacijos, vidinių dokumentų, teisės aktų priėmimas, pasiskirstymai darbo krūvių, bet tai lemia ir prasideda viskas nuo to, kad švietime valdžios institucijos priimti sprendimai, pavyzdžiui, netinkamas finansavimas, per mažai lėšų ir tie visi dalykai, ir tada trintis tarp administracijos ir mokytojų su kiekviena diena vis didėja“.
- Valdžios vaidmuo: E. Milešinas teigia, kad „Iš viršūnių, iš politikų mes matome, kad tik deklaruojam, kad švietimas yra prioritetas ir, kad jie kažką sprendžia. Bet, kol kas, tai, kas deklaruojama, realybėje neatitinka“.
Smurto psichologinės pasekmės
Psichologinio Smurto Pasekmės
Psichologinis smurtas prieš mokytojus turi rimtų pasekmių:
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
- Emocinis išsekimas ir stresas: Mokytojai jaučia nuolatinį stresą, nerimą, baimę, pyktį, nusivylimą, praranda pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.
- Sveikatos problemos: Psichologinis smurtas gali sukelti įvairias sveikatos problemas, pavyzdžiui, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas.
- Profesinis perdegimas: Mokytojai praranda motyvaciją, entuziazmą, norą dirbti, jaučiasi išsekę, pervargę, nebegali susidoroti su darbo krūviu.
- Darbo kokybės pablogėjimas: Dėl streso ir emocinio išsekimo mokytojai negali tinkamai atlikti savo darbo, pablogėja mokymo kokybė, santykiai su mokiniais ir kolegomis.
- Darbo kaitos didėjimas: Mokytojai palieka darbą mokykloje dėl patiriamo smurto ir streso. E. Milešinas teigia: „Tekę yra kalbėti su jaunais mokytojais, kurie pradėję dirbti mokykloje po studijų baigimo, paprasčiausiai, neatlaiko ir palieka darbą.
Galimi Sprendimo Būdai
Siekiant sumažinti psichologinį smurtą prieš mokytojus, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Pagarbos mokytojams ugdymas: Būtina ugdyti pagarbą mokytojams visuomenėje, šeimose, mokyklose. Reikia viešinti teigiamus mokytojų pavyzdžius, skatinti dialogą tarp mokytojų, tėvų ir mokinių.
- Tėvų įtraukimo skatinimas: Būtina skatinti tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą, tačiau svarbu, kad tas įsitraukimas būtų konstruktyvus ir pagrįstas pagarba mokytojams. Mokyklos turėtų numatyti pareigą tėvams aktyviau dalyvauti mokyklos gyvenime, o mokytojai turėtų aktyviau informuoti tėvus apie jų atžalų teigiamą arba keistiną elgesį.
- Mokinių elgesio gerinimas: Būtina spręsti mokinių elgesio problemas, teikti jiems reikiamą pagalbą, užtikrinti drausmę mokykloje. Pasak E. Jesino, būtina griežčiau vertinti mokinių elgesį ir didinti tėvų atsakomybę.
- Teisinės apsaugos stiprinimas: Būtina stiprinti mokytojų teisinę apsaugą nuo smurto ir patyčių, griežtinti teisės aktus, užtikrinti, kad mokyklų vadovai imtųsi reikiamų priemonių.
- Parama mokytojams: Būtina teikti mokytojams psichologinę pagalbą, konsultacijas, mokymus, kaip susidoroti su stresu ir smurtu. Mokytojai neturėtų likti vieni, kai jiems nepavyksta suvaldyti mokinio ar klasės. Jie gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją, pasikalbėti su klasės auklėtoju, mokyklos psichologu.
- Darbo krūvio mažinimas: Būtina mažinti mokytojų darbo krūvį, optimizuoti ataskaitų rengimą, suteikti daugiau laiko pasiruošti pamokoms ir bendrauti su mokiniais.
- Finansavimo didinimas: Būtina didinti švietimo finansavimą, kad mokyklos turėtų pakankamai išteklių psichologinei pagalbai teikti, mokytojų kvalifikacijai kelti ir darbo sąlygoms gerinti.
- Mokyklos mikroklimato gerinimas: Būtina gerinti mokyklos mikroklimatą, kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje mokytojai jaustųsi gerbiami ir vertinami. Norint ištirti vyraujantį mikroklimatą, būtina periodiškai vykdyti anonimines apklausas švietimo įstaigose.
LŠMPS planuoja kartu su vienu iš universitetų pradėti tyrimą, kuriuo bus siekiama nustatyti tikrąjį psichologinio smurto lygį Lietuvos švietimo įstaigose. Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo istorijų apie mokinių smurtą prieš mokytojus. Patys mokytojai sako, kad tai nėra atsitiktinumas. Pasak jų, vis dažniau pasitaiko net ir tokių agresijos protrūkių, kai į mokytoją skrieja vazonai ar kėdės. Tačiau prašoma neskubėti kaltinti vaikų, o geriau pažiūrėti, kokioje aplinkoje jie auga.
VDI primena, kad darbdaviai privalo užtikrinti saugią darbo aplinką, o ją pažeidus - pasirūpinti pagalba nukentėjusiam darbuotojui. Tai gali būti psichologo ar teisininko paslaugos, galimybė pakeisti darbo vietą, suteikti papildomų poilsio dienų. Toks darbdavio elgesys nėra tik gera praktika - tai teisės aktų reikalavimas.
Labai svarbu, kad pirmasis darbuotojo žingsnis, patiriant nepriimtiną bendradarbio ar net tiesioginio vadovo elgesį, būtų kreipimasis į darbdavį. Įmonės vadovas privalo imtis priemonių situacijai spręsti, o jei to nepadaro arba pats taiko psichologinį smurtą darbuotojo atžvilgiu, tada galima kreiptis į VDI. Nustačius pažeidimus, juridinio asmens vadovui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Be to, darbuotojas, dėl patirto smurto patyręs žalą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti atlyginti tiek turtinius nuostolius, tiek neturtinę žalą.
| Smurto forma | Apraiškos | Šaltinis |
|---|---|---|
| Mokinių patyčios | Įžeidinėjimai, užgauliojimai, trukdymas vesti pamokas | Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga |
| Tėvų spaudimas | Reikalavimai dėl pažymių, grasinimai skundais | Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga |
| Kolegų mobingas | Apkalbos, ignoravimas, atskirtis | - |
| Administracijos spaudimas | Spaudimas dėl rezultatų, ataskaitų | Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga |
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
tags: #psichologinis #smurtas #vadovu #pries #mokytoja