Vienkartinė išmoka gimus vaikui - tai valstybės paramos priemonė, skirta padėti šeimoms patirti pirmąsias išlaidas, susijusias su naujagimio atsiradimu. Tačiau ar ši išmoka yra pakankama ir ar ji efektyviai pasiekia tuos, kuriems labiausiai reikia? Šiame straipsnyje panagrinėsime vienkartinės išmokos gimus vaikui problematiką, atsižvelgdami į socialinių mokslų specialistų įžvalgas, esamos sistemos trūkumus ir galimus pakeitimus.
Socialinės Paramos Sistemos Problemos Lietuvoje
Socialinių mokslų specialistė Jekaterina Navickė, nagrinėjusi skurdo problematiką bei socialinių išmokų sistemą Lietuvoje, teigia, kad skurdo mažinimo problemą pirmiausia turėtų spręsti valstybė. J. Navickė kaip vieną didžiausių problemų įžvelgia skurstančiose šeimose augančių vaikų šalpą.
Didžiausi Lietuvos socialinės paramos sistemos trūkumai yra žemos darbo paskatos, menkai investuojama į skurstančiose šeimose gyvenančius vaikus, jų gerovės didinimą, per menkas išmokų adekvatumas. Vis iškeliama problema, jog neapsimoka dirbti, nes, susirinkus visas socialines pašalpas ir kompensacijas, galima gyventi geriau nei iš minimalaus atlygio. Valstybė tarsi ėmė spręsti problemą - sugriežtino pašalpų skyrimo tvarką, didina MMA. Tačiau, sugriežtinus išmokas, skurdo problema nemažėja, atsiranda ypač skurstančių žmonių grupių. MMA didinimas irgi turi ribas.
J. Navickės nuomone, sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir didinamas MMA nepakankami ir yra trečias kelias. Galima pertvarkyti mokesčių sistemą, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos daugiavaikėms šeimoms, dalies pajamų neįskaičiavimas taip pat yra galimybė skatinti skurstančiuosius dirbti. Reikėtų vengti situacijų, kai žmogus netenka dalies pajamų ir patenka į aklavietę.
Dabartinės socialinės sistemos suteikiama piniginė parama - tai paslauga, kuri užtikrina minimalius skurstančiųjų poreikius. Tačiau tokios išmokų dizainas lemia, kad žmogus patenka į skurdo spąstus, kai dirbti už minimalų atlyginimą neapsimoka, taigi, asmuo tolsta nuo darbo rinkos. Priemonės, kurių šiandien valstybė imasi norėdama sugrąžinti žmones į darbo rinką, deja, yra neigiamos. Išmokų mažinimas arba nutraukimas, susiradus menkai apmokamą darbą, neskatina žmonių dirbti. Teigiama priemonė, mano galva, socialinės paramos gavėjų skatinimas dirbti kad ir už nedidelius pinigus. Sprendimas dirbti neturi būti baudžiamas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pagalba vienišoms mamoms
Vaikų Paramos Sistemos Trūkumai
Kaip vieną esminę socialinės politikos problemą J. Navickė išskiria skurstančiose šeimose augančių vaikų šalpą. Vaikų paramos sistema Lietuvoje menka. Piniginė parama šeimai su vaikais yra mažinama proporcingai bet kokioms tėvų pajamoms. Neatsižvelgiama į augančių vaikų didėjančius poreikius.
Be to, skurstančiose šeimose, kuriose tėvams „neapsimoka“ dirbti, vaikai mato nedirbančių tėvų pavyzdį, taigi, taip prasideda uždaras skurdo ratas, formuojamas šeimos modelis. Prieš krizę buvo bandoma išplėsti paramos vaikams sistemą, tačiau reformos rezultatas - geresnės sąlygos vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikams. Reikėtų daugiau dėmesio skirti šalpai vaikų, kurie auga su vienu iš tėvų, daugiavaikių šeimų paramai bei žemiau skurdo ribos atsidūrusioms šeimoms.
Mokesčių Kreditai Kaip Alternatyvus Sprendimas
Kaip vieną iš skurdo mažinimo pasiūlymų J. Navickė minėjo mokesčių kreditus. Lietuvoje šis terminas nelabai prigijęs, tačiau užsienyje tai gana plačiai vartojama sąvoka. „Tax credit“ - mokesčių kreditai, tai socialinės politikos sprendimas, kai dirbantiems tėvams iš esmės taikomi neigiami mokesčiai. Tai reiškia, kad šeimos su vaikais, kai tėvai uždirba pajamas iki nustatytos ribos, turi galimybę nemokėti mokesčių, be to, valstybė dirbantiems tėvams primoka už tai, kad jie dirba ir augina vaikus. Priemokos iš valstybės grąžinti nereikia.
Navickė pabrėžė, jog Lietuvoje vis dar per mažai dedama pastangų, kad būtų įmanoma didinti pajamas mažus atlyginimus gaunantiems asmenims. Skurstančios šeimos, kur yra daug vaikų, MMA padidėjimo greičiausiai nepajautė. Jiems beveik proporcingai mažinamos paramos išmokos. Kitiems poveikis turėjo būti teigiamas. Visgi MMA didinimo tempai Lietuvoje labai greiti. Nuo 2012 metų MMA padidėjo 40 procentų. Tiesiogiai tai gali būti gerai, bet gali atsiliepti neigiamai darbo rinkai, ypač smulkiajame versle, mažesniuose miesteliuose gali sumažėti darbo vietų. Geresnė politika būtų skaidrus ir reguliarus MMA dydžio indeksavimas, priklausomai nuo ekonominio augimo ir/arba infliacijos tempų.
Parama Vienišoms Motinoms
Vienišos motinos su kūdikiais ant rankų - bene labiausiai pažeidžiama visuomenės grupė. Moteris be darbo patirties gali gauti socialinę pašalpą sau bei vaiko pinigus, taip pat, išaiškinus tėvystę, galima prisiteisti alimentus, tačiau dažniausiai tų pinigų nepakanka išgyventi. Vienišų motinų, kurios yra apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, ir tų, kurios - ne, padėtis labai skiriasi. Parama apdraustiesiems tėvams labai dosni. Nedraustiesiems išmokos labai mažos.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vienišo asmens išmoką
Nėščiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, skiriama 76 eurų vienkartinė išmoka, gimus vaikui išmokama dar viena vienkartinė išmoka. Beje, šios vienkartinės 76 eurų paramos dydis nekeičiamas jau 10 metų. Per pirmuosius vaiko gyvenimo metus valstybės suteikta parama nedraustoms motinoms padengia vos apie 10 proc. vaiko poreikių, apie motinos poreikius net nekalbama. Vėliau parama dar labiau mažėja.
Skurdo Priežastys ir Valstybės Politika
Didžioji dalis su skurstančiaisiais dirbančių socialinių darbuotojų pagrindine skurdo priežastimi įvardija netinkamą aplinką, kurioje gyvena skurstantieji, ir išsilavinimo stoką. J. Navickės nuomone, abi priežastys labai svarbios. Jei įvardydami aplinką, turi mintyje tik šeimą, kaip modelį, kuriame mato netinkamą pavyzdį, tuomet reikėtų žvelgti kiek plačiau ir prisiminti, kad aplinka yra ir infrastruktūra, kiemas ir mokykla, kur auga vaikas. Žvelgiant plačiau, pritariu, kad aplinka ir išsilavinimas labai svarbu.
Dalis visuomenės linkusi teigti, kad skurdas - pačių skurstančiųjų problema. Visgi viena pusė niekada nebūna kalta, taigi, kaip prie skurdo mažinimo gali prisidėti valstybės politika?
J. Navickė įvardija bent 4 būdus, kaip valstybės socialinė politika gali prisidėti prie skurdo mažinimo. Pirma, tai galėtų būti teigiamų darbo paskatų didinimas ir neigiamų mažinimas. Antra, reikia investuoti į silpnesniųjų grupes (vieniši tėvai, neįgalieji, vaikai iš skurstančių šeimų), jų sveikatą ir įgūdžius. Trečia, riekia mažinti socialinę atskirtį ir visų rūšių diskriminaciją, paramos gavėjų stigmatizaciją. Galiausiai ypač svarbus aspektas, kad visa valstybės veikla būtų nukreipta taip, idant Lietuvoje mažėtų pajamų ir turto nelygybės lygis. Lietuvoje pajamų nelygybės lygis išlieka tarp aukščiausių ES, mūsų skaičiavimais, jis yra dar didesnis.
Socialinių Išmokų Baziniai Dydžiai ir Pokyčiai
Vyriausybė 2019 metais pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didėjo tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.
Taip pat skaitykite: Integracija į visuomenę
Nuo 2020 m. sausio 1 d.:
- BAZINĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS DYDIS - 39 eurai. Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.
- ŠALPOS PENSIIJŲ BAZĖS DYDIS - 140 eurų. Šio dydžio padidinimas palietė apie 60 tūkst. žmonių.
- TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖS DYDIS - 117 eurų. Šias kompensacijas gauna neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Tai yra papildoma išmoka, mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 93 tūkst. žmonių.
- VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS - 125 eurai. Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidėjo nuo 81,2 iki 83,2 euro. Tai reiškia, kad su valstybės remiamų pajamų dydžiu susijusias išmokas, socialinę paramą, kompensacijas ir socialines paslaugas papildomai gavo daugiau nei 16 tūkst.
Motinystės Apsaugos Priemonės
Motinų ir Kūdikių Sveikata
Motinystės Atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Pašalpa Nėštumo ir Gimdymo Atostogų Metu
Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Vaiko Priežiūros Atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai: Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.
Tėvystės Atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Vaiko Priežiūros Paslaugos
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Motinoms Teikiamos Lengvatos ir Jų Teisės
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.
Naujausia Informacija Apie Vaiko Priežiūros Išmokas
Naujoji vaiko priežiūros atostogų tvarka kai kurioms vienišoms motinoms ar tėvams tampa tikru galvos skausmu.
Spaudos konferencijos metu prie Seimo vyko ir organizacijos „Basos mamos“ organizuotas protestas prieš naująją vaiko priežiūros atostogų tvarką. Išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad „Basos mamos“ pastebi, kad esant augančiai infliacijai, motinystės išmokų mažinimas gali ypatingai neigiamai paveikti mažus vaikus auginančių šeimų gyvenimą.
Tėvų atstovams antradienį išreiškus susirūpinimą dėl mažėsiančių vaiko priežiūros išmokų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog išmokos bus didinamos ir tam papildomai numatyta 31 mln. eurų. Anot SADM, tėvų atstovų išsakyti priekaištai „kiek užaštrinti ir neįsigilinta į visą sistemą“.
Pasak patarėjos, pokytį paskatino Europos Sąjungos direktyva dėl tėvų ir prižiūrimų asmenų asmeninio gyvenimo pusiausvyros. „Turėjome įvesti neperleidžiamus mėnesius tėčiui ir mamai, kuriais nepasinaudojus jie pradingsta. Tyrimai rodo, kad didžiausia paskata pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais yra didesnis tų mėnesių apmokėjimas“, - sakė D. Telišauskaitė-Čekanavičė.
Seimui įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Pasak jos, skatinant pasinaudoti, tėvai už šiuos du mėnesius į rankas gaus išmoką, kuri atitinka šimtą procentų atlyginimo. Be to, šį laikotarpį galima skaidyti dalimis po savaitę ir pan.
Anot atstovės, pagal dabar galiojančią išmokų sistemą, pirmus metus kūdikį prižiūrintis asmuo gauna 70 proc. buvusio atlygio, o antrus - 40 proc. „Dabar iki 18 mėnesių, išskyrus neperleidžiamus mėnesius, gaus daugiau nei 77 procentus“, - sakė patarėja.
Antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje tėvų atstovai teigė, jog Seimui ketvirtadienį patvirtinus įstatymo pakeitimus, išmokos mažės, nors sprendimas „gražiai suvyniotas į popierėlį ir plika akimi ne taip paprasta pamatyti sumažėjimą“. Tėvus atstovaujančių organizacijų teigimu, jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai yra, už minėtus du mėnesius nebus mokama. Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
SADM taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nenustato sąlygos, kad vaikas būtinai gyventų su tuo iš tėvų, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir kuris gauna vaiko priežiūros išmoką.
„Jei vis tik kyla ginčas dėl to, kad vienas iš tėvų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis ne pagal paskirtį ar galimai yra kitaip pažeidžiamos vaiko teisės, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio specialistai atliks vaiko situacijos vertinimą ir įvertins, ar vaiko interesai bei jo priežiūra užtikrinami tinkamai.
„Tarp šių sąlygų nėra numatyta apdraustajam skirti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį tik dėl to, kad su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kai kitam iš tėvų nėra apribotas bendravimas su vaiku. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra bendravimo su vaiku apribojimas.
„Bendravimo su vaiku tvarką ir bendravimo su vaiku apribojimą ar tėvų valdžios apribojimą nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko teises ir interesus. Todėl nustatant teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų ar laikotarpio dalį pagal įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, klausimas, ar vaiką augina tik vienas iš jo tėvų, gali būti sprendžiamas tik išsamiai išnagrinėjus pateiktą teismo sprendimą“.
Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, smurtaujant prieš vaiką, vienam iš tėvų yra apribotas bendravimas su vaiku iki kelių valandų per savaitę, pasak U. „Vaiko teisių gynėjai nuolat gauna pranešimų dėl besiskiriančių ar jau išsiskyrusių porų bendravimo su vaiku tvarkos, galimo smurto ir pan. Tačiau pranešimai dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų yra visiškai nauja gaunamų pranešimų rūšis. Visais atvejais, jeigu tėvams nepavyksta rasti sprendimo ar jiems atrodo, kad kitų institucijų sprendimas buvo netinkamas, kviečiame juos susisiekti su vaiko teisių gynėjais, kurie padės, nukreips ir tarpininkaus bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis“.
„Pati idėja gal ir yra labai gera ir sveikintina, bet jeigu sutuoktiniai gyvena kartu, tai jie ir priima tą sprendimą - ar tėtis paims, ar nepaims, kokių yra privalumų, kokių trūkumų, ko šeima netenka arba kaip geriau jiems finansiškai. Bet atsiranda atvejų, kai žmonės skiriasi, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, vaikas yra mažas, o tuo metu formuojasi jo prieraišumas ir svarbu, kad bent prie vieno saugaus asmens būtų susiformavęs tas prieraišumo jausmas.
I. Bukovskos nuomone, tvarka galėtų būti tobulinama taip, kad atlieptų kuo platesnį gyvenimiškų situacijų ratą. „Jeigu abu tėvai per mediaciją sutinka, kad <...> tie du mėnesiai tektų mamai ir šeima susitaria tarpusavyje, abiem šalims tai yra tinkamas pasiūlymas - kodėl ne? Man atrodo, kad reikėtų leisti pačiai šeimai nuspręsti, kaip jai gerai“.
„Dabar labai puiki proga pasižiūrėti, kas veikia, kas neveikia, kur kyla pasipiktinimas, pasižiūrėti, ar jis yra pagrįstas. Jeigu tai yra kažkokios labai gyvenimiškos situacijos ir tai atitinka geriausius vaiko interesus, į tai pirmiausia ir reikėtų žiūrėti. Visi kiti dalykai jau po to. Vaiko interesai yra susiję su tuo, kiek mama arba vienas iš tų suaugusių asmenų gali skirti laiko, finansinė padėtis, bet ir tėvų tarpusavio santykiai, ar tarp jų nekils kažkokių konfliktų. <...> Norėtųsi įžiebti kuo mažiau nesantaikos dalykų tarp tėvų“.
tags: #vienisu #mamu #motinystes #pasalpa