Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, kurią patiria daugybė žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali, todėl svarbu suprasti, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kokios jo formos ir kokios priemonės skirtos apsaugoti aukas.
Smurtas artimoje aplinkoje - tai esamo arba buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos.
Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai pasireiškia kaip vieno žmogaus bandymas kontroliuoti, bauginti ir smurtauti prieš kitą. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje pasikartoja vis dažniau ir intensyvėja. Smurto ratas yra metafora, kuria nupasakojamas besikartojantis smurto artimoje aplinkoje dėsningumas: tarsi besisukant ratu nuolat kartojasi įtampos augimo, smurto proveržio ir medaus mėnesio etapai.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Smurto Formos Artimoje Aplinkoje
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų:
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
- Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma.
- Psichologinis smurtas: Tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį, skambučių ar el. laiškų pagalba.
- Seksualinis smurtas: Tai kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Pasyvus smurtas (Nepriežiūra): Tai nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
- Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
- Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
- Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Sisteminį smurtą[2] yra pasikartojantis elgesys, kai bauginant, naudojant prievartą ir kitas kontrolės taktikas kuriami ir palaikomi dominavimu grįsti santykiai su intymiu partneriu. Tai - planingas įvairių taktikų naudojimas siekiant suvaržyti kito žmogaus autonomiją. Pasipriešinimo smurtas[3] reiškiasi kaip reakcija į ilgalaikę prievartą.
Smurto Artimoje Aplinkoje Priežastys ir Pasekmės
Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Smurtą artimoje aplinkoje neproporcingai dažnai patiria moterys, todėl kartais jis priskiriamas prie smurto dėl lyties. Tai, kad moterys neproporcingai dažnai patiria smurtą artimoje aplinkoje, rodo statistikos duomenys, pripažįstama Stambulo konvencijoje. Vaikai, kurie tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais arba gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, t. p. patiria smurtui prilyginamą neigiamą poveikį.
Smurtas artimoje aplinkoje sukelia smurtą patyrusiam žmogui fizinę, turtinę, ar neturtinę žalą. Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, žodinio, emocinio ar ekonominio smurto ciklas, kuris kartojamas vis dažniau ir dažniau. Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų.
Teisinė Apsauga Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (2011) pirmą kartą pripažinta, kad smurtas artimoje aplinkoje pažeidžia žmogaus teises ir yra visuomenei labai žalinga veika. Šiuo įstatymu smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, reikalaujančių greito valstybės institucijų įsikišimo ir laiku suteikiamos pagalbos smurto aukoms. Toks požiūris lėmė ir pagrindinių baudžiamųjų įstatymų pakeitimus. Šiandien tiek baudžiamajame kodekse, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis smurtas - nuo lengviausio iki sunkiausio - laikomas pavojingesniu, jei jis padaromas artimoje aplinkoje.
Siekiant geriau ir operatyviau apsaugoti smurtą patyrusius asmenis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas papildytas nuostatomis (įsigalios 2023 07 01), reglamentuojančiomis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, numatantį įvairius įpareigojimus smurtautojui. Esant smurto artimoje aplinkoje pavojui policijos pareigūnai orderį smurtautojui galės skirti 15 d. laikotarpiui. Orderiu smurtautojui nustatomi įpareigojimai yra panašūs į ankstesnius, tačiau detaliau reglamentuoti.
Seimas 2023 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Naujoje įstatymo redakcijoje numatomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti, kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, atlikęs pavojaus rizikos vertinimą ir nustatęs smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Policijos pareigūnas sprendimą skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti privalo priimti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
Institucijų ir Įstaigų Funkcijos
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (toliau - Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Teisės Aktai ir Tarptautiniai Susitarimai
Be paminėtų pagrindinių reguliavimo pakeitimų, šiandien Lietuva jau yra kelių svarbių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, susijusių su moterų teisių apsauga ir moterų diskriminacijos panaikinimu, dalyvė. Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Konvencija buvo papildyta fakultatyviu protokolu, kuriuo pripažįstama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto, stebinčio, kaip laikomasi minėtos Konvencijos nuostatų, kompetencija gauti asmenų ar grupių skundus.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Pagalba Smurto Aukoms
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks pagalbą, pateikia šiam asmeniui specializuotos kompleksinės pagalbos centro ir emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerius, elektroninio pašto adresus ir rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį bei informaciją.
Visų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą turi būti gerbiama. Valstybė turi pozityvią pareigą imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotų asmenų galimybę mėgautis privačiu ir šeimos gyvenimu. Smurto artimoje aplinkoje apraiškos trukdo asmens galimybėms vystyti santykius su šeimos nariais ir sukelia nuolatinį stresą bei jaudulį.
Chronologija
Svarbūs Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai:
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2025-12-23 | Pakeista XV-730 |
| 2023-03-28 | Pakeista XIV-1856 |
| 2023-03-28 | Pakeista XIV-1857 |
| 2022-03-15 | Pakeista XIV-934 |
| 2020-06-25 | Pakeista XIII-3106 |
| 2018-06-26 | Pakeista XIII-1295 |
| 2016-10-12 | Pakeista XII-2680 |
| 2016-05-12 | Pakeista XII-2339 |
| 2015-05-14 | Pakeista XII-1717 |
| 2015-05-07 | Pakeista XII-1678 |
| 2014-04-10 | Pakeista XII-815 |
| 2013-07-02 | Pakeista XII-474 |
| 2011-12-15 | Įsigalioja (po sąlygų įvykdymo) |
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes. Tačiau svarbiausia yra tai, kad greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje.
Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.