Darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet gali tikėtis, kad jų oficiali alga pasieks bent minimalų atlygį, o socialinio draudimo išmokos bei pensija bus didesnė. Nors socialinio draudimo įmokos padidės, darbdaviams nereikės nieko papildomai skaičiuoti. Apie mokėtinas sumas informuos „Sodra“.
„Sodra“ ir SADM įvardijo 10 svarbiausių klausimų apie socialinio draudimo įmokų „grindų“ paskirtį, taikymą ir išimtis. Pateikiame šiuos klausimus ir atsakymus, praplėsdami juos įmonių vadovų, ekspertų komentarais:
1. Kodėl prireikė taikyti įmokų „grindis“?
Lietuvoje 150 tūkst. dirbančiųjų oficialiai gauna mažesnę nei minimalią algą, kuri yra 400 eurų neatskaičius mokesčių. Tai - kone kas septintas dirbantysis. Šie žmonės taip pat serga, augina vaikus, galiausiai kaupia pensiją, bet gaunant tokią algą jų pensija būtų perpus mažesnė nei vidutinė. Socialinio draudimo įmokų grindys prisidės prie šios problemos sprendimo, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas DELFI yra teigęs, kad siekis tokiu būdu socialiai apsaugoti žmones skamba keistai. „Teiginiai, kad taip darbuotojai sukaups privalomąjį stažą pensijai - visiška nesąmonė. Dabar jei nepakankamai uždirbi, tu neįvykdai valdžios taisyklės, kad gautum pensijai stažą, bet juk tai visiškai valdžios sukurta taisyklė. Kitaip tariant, uždėta taisyklė, kad jeigu tu nesumoki įmokų nuo MMA - išvis nieko negausi, ir tai visiškas valdžios kūrinys. Jeigu jie taip rūpinasi žmonėmis, galėjo tą taisyklę panaikinti, ir kiek žmogus sumokėtų mokesčių - tiek ir gautų senatvėje. Jei mažai sumokėtų - labai mažai ir gautų, bet tai būtų teisinga“, - mano Ž. Šilėnas.
D. Arlauskas teigia, kad kai idėja apie „Sodros“ grindis buvo tik svarstoma, didelių priekaištų iš darbdavių nebuvo. „Iš įmonių didelio susirūpinimo tikrai nebuvo, tik pora atvejų. Pavyzdžiui, skambino iš Kauno darbdaviai, kurie sakė, kad reikia juos ginti. Paprašiau argumentų, kaip tai paveiktų jų apyvartą, ar bankrutuos, ir gavau tikrai labai argumentuotų paaiškinimų, kad išties bus chaosas ir situacija darbo rinkoje dramatizuosis. Tačiau įvertinus, kad buvo pritaikytos tam tikros išlygos, ypatingai kalbant apie jaunimą iki 24 metų, pensininkus, žmones, dirbančius dvejose darbovietėse ir kad jiems grindys negalios, Trišalėje taryboje mes neprotestavome. Nematėme didelės problemos šiuo klausimu, tačiau dabar aš girdžiu, kad kažkas labai skundžiasi“, - sakė jis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
2. Kokią naudą pajus darbuotojai?
Nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų. O ir puse etato už pusę minimalios dirbusiai ir susilaukusiai vaiko mamai būtų ryškus skirtumas - ar 200, ar 400 eurų vaiko priežiūros išmoką kiekvieną mėnesį gauti, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau kai kurie darbdaviai tvirtina priešingai - grindys, anot jų, ne padeda žmonėms, o juos nuskriaudžia, nes dalį dirbančiųjų tenka atleisti. „Šiandien tai yra labai didelis neigiamas žingsnis. Atseit, valdžia rūpinasi žmonėmis, pensininkais, bet iš tikrųjų nepasirūpina, o vidurinioji klasė, kuri yra darbšti, jiems nerūpi, ji liko už borto. Taip, būtent dėl šios priežasties (turi omenyje „Sodros“ grindis - DELFI) teko atleisti 20 žmonių. Jūs pažiūrėkite, paslaugų sferoje, įmonėse, užsiimančiose valymo, maitinimo paslaugomis, dažniausia 8 valandų dirbančių darbuotojų tiesiog nereikia, tai nelogiška“, - sako „Ideali švara“ direktorius Romanas Motiekaitis.
Panašiai mąsto ir Ž. Šilėnas, teigiantis, kad atleisti darbuotojai pajusti naudos negali. „Iš tikrųjų buvo noras padidinti mokesčius, ir tai buvo akių dūmimas, kad valdžia rūpinasi žmonėmis. O kad mokesčiai padidinti skurdžiausiai klasei - išvis absurdas. Realiai valdžia sukūrė tokį mokesčių padidinimą, kai per metus vidutiniškai po 400 eurų iš to mažiausiai uždirbančiojo norima paimti“, - įsitikinęs jis.
3. Kaip darbdaviams sužinoti, kiek mokėti?
Darbdaviams niekuo rūpintis nereikia. Jie kaip įprastai iki šiol numatytu laiku turės pateikti ataskaitas apie darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir socialinio draudimo įmokų sumas. „Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo MMA ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia, informuoja „Sodra“ ir SADM.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis yra paskaičiavęs, kad vidutiniškai už vieną darbuotoją darbdaviui sąnaudos išaugs apie 50 eurų per mėnesį. Vis dėlto tokia našta kai kuriems darbdaviams atrodo nepakeliama. Įmonės „Balionų šalis“ vadovas Tomas Šiuipys paskaičiavo, kad jam už darbuotoją, auginančią neįgalų vaiką, papildomai kas mėnesį teks sumokėti 68 eurus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
„Mano konkrečiu atveju ta darbuotoja kažkurį laiką dirbo visu etatu, vėliau dėl vaiko sveikatos problemų pasiprašė dirbti pusę dienos. Dėl šio įstatymo už šią darbuotoją teks mokėti papildomai 68 eurus. Dėl mūsų darbo specifikos tokių darbuotojų, dirbančių pusę dienos, neturime, tačiau norinčių dirbti ne visą darbo dieną sulaukiame kiekvienos darbo atrankos metu. Dažniausiai tai būna mamos, auginančios vaikus, negalinčios dirbti visą darbo dieną. Šios darbuotojos atveju tiesiog padarėme išimtį. Žinoma, po šio įstatymo priėmimo daugiau niekam išimčių nebus. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą valdžia kiša ranką į darbdavių kišenę, esame prie to pripratę“, - pripažino jis.
Vis dėlto D. Arlauskas apskritai į „Sodros“ grindis žiūri palankiai: „Mes turime suprasti vieną paprastą dalyką - atlyginimus vis tiek reikės kelti, mes to neišvengsime, kitaip žmonės išvažiuos. Jeigu įmonės negali mokėti bent MMA ar mokesčių nuo MMA už ne visą stažą, klausimas, ar tokiems įmonių vadovams reikėtų jais būti, ar eiti dirbti kažkokį samdomą darbą patiems, ir būtų daugiau naudos“, - sakė jis.
4. Ar tai reiškia, kad nuo šiol negalėsiu dirbti puse etato ar kelias valandas per dieną?
Kaip ir iki šiol, bus galima dirbti ir puse etato, ir kelias valandas per dieną. Svarbu pats algos dydis - jeigu jis mažesnis nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų. Tačiau „Sodra“ ir SADM atkreipia dėmesį, kad už pusę etato žmogus gali gauti ne tik pusę minimalios algos.
DELFI primena, kad nuo šių metų minimali alga padidėjo nuo 380 eurų iki 400 eurų „ant popieriaus“.
5. Jeigu užsiimu individualia veikla ir dar prisiduriu dirbdamas samdomą darbą, ar vis tiek bus prievolė darbdaviui primokėti „Sodros“ įmokų?
Taip, darbdaviai turės sumokėti socialinio draudimo įmokas bent nuo minimalios mėnesinės algos ir tuo atveju, jeigu jų darbuotojas dar užsiima ir individualia veikla, sako „Sodra“ ir SADM.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Šis punktas yra stipriai kritikuojamas, nes į nepatogią situaciją pakliūva daugelis dirbančiųjų tokiu principu. „Mes matome, kad čia yra spraga, nes jeigu tu turi individualią veiklą ir dar kažkur dirbi samdomą darbą, tavo bendra suma sumokama viršija MMA, tačiau įstatymas taip sukonstruotas, kad tai tarsi nesisumuoja. Šią vietą tikrai reikėtų pakoreguoti, ir viliuosi, kad įstatymo leidėjas atsižvelgs į šitą dalyką. Jeigu vadovautumėmės sveika nuovoka, „Sodros“ darbuotojai turėtų sumuoti šitas įmokas, čia reikėtų žiūrėti ne pagal įstatymo raidę, o pagal dvasią. Viliuosi, kad jie visgi taip ir skaičiuos, nors ir girdėjau atsiliepimų, kad ne. Juk jeigu dirbi ne visu etatu samdomą darbą ir dar pagal individualią veiklą, gali ir labai dideles pinigų sumas iš individualios veiklos uždirbti ir mokėti didelius mokesčius“, - atkreipė dėmesį Danas Arlauskas, kad tokiu atveju darbdavys vis tiek turi sumokėti didesnes įmokas.
Vis dėlto, kaip pažymėjo „Sodra“ ir SADM, tokiu atveju darbdavys mokėti didesnes įmokas nebus atleistas.
6. Ką daryti, jeigu jaunas žmogus studijuoja ir nori dirbti ne visą darbo dieną?
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos jaunimui iki 24 metų. Už juos primokėti nereikės, teigia „Sodra“ ir SADM.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nemažai studijuojančių yra virš 24 metų, todėl jiems, dirbantiems ne visu etatu už mažiau nei MMA, grindys bus taikomos.
7. Ar dėl „Sodros“ grindų pensininkams bus sunkiau įsidarbinti?
Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės.
8. Slaugau neįgalų vaiką ir dirbu ne visą darbo dieną. Ar darbdavys mane atleis?
Socialinio draudimo įmokų „grindys“ netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą - pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę. Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus.
9. Kuris darbdavys turi primokėti, jeigu dirbu dviejuose darbuose ir negaunu minimalios algos?
Dirbant pas du darbdavius prievolės primokėti nėra nė vienam darbdaviui, nepaisant to, kokio dydžio bendrai darbines pajamas gauna darbuotojas.
10. Kaip mokėti socialinio draudimo įmokas, jeigu darbuotojas sirgo, dėl kitų priežasčių nedirbo?
Įmokos skaičiuojamos nuo minimalios mėnesio algos proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Savarankiškai dirbančių gyventojų socialinio draudimo įmokos
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Nuo pajamų, deklaruotų VMI, reikia taip pat sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“.
Kai apdorojami VMI deklaracijos duomenys, savarankiškai dirbantis gyventojas, prisijungęs prie paskyros www.sodra.lt/draudejui, galės pamatyti mokėtiną sumą. Kiek tiksliai įmokų turite sumokėti, gali patarti ir „Sodros“ darbuotojas. Įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Įprastai gyventojai, kurie vykdo tik savarankišką veiklą ir nedirba samdomo darbo, kiekvieną mėnesį turi mokėti einamąsias PSD įmokas. Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turi teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų. Nesumokėtas PSD įmokas už šį laikotarpį reikės sumokėti per 2 metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos dienos. Vis dėlto, tai neatleidžia gyventojų nuo PSD įmokų mokėjimo nuo VMI deklaruotų pajamų.
Minimali einamoji mėnesio PSD įmoka - 6,98 proc. nuo MMA. 2020 metais šis dydis siekė 42,37 euro. Per metus tai sudarė 508 eurus. Pavyzdžiui, pateikus deklaraciją VMI savarankiškai dirbančiam žmogui priskaičiuota 700 eurų PSD įmokų nuo pajamų.
Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla pagal pažymą, yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimu ir turi teisę gauti pensijas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir profesinės reabilitacijos išmokas. Savarankiškai dirbantys gyventojai valstybinio socialinio draudimo įmokas galėjo visus metus mokėti avansu ir kas mėnesį teikti SAV pranešimus.
Pavyzdžiui, individualia veikla besiverčianti gyventoja laukiasi ir planuoja eiti motinystės atostogų nuo balandžio. Jai reikia sumokėti socialinio draudimo įmokas už kovą iki šio mėnesio pabaigos bei iki šio mėnesio pabaigos pateikti „Sodrai“ SAV pranešimą. Svarbu - SAV pranešimą būtina pateikti tą patį mėnesį. Tokiu atveju, jei moteris iki motinystės atostogų yra įgijusi ne trumpesnį kaip 12 mėn. per paskutinius 24 mėn.
Jei savarankiškai dirbanti gyventoja nesumokės socialinio draudimo įmokų iki kovo pabaigos, motinystės išmoka jai bus paskirta ir sumokėta tik tuomet, kai 2022 metais ji deklaruos pajamas už 2021 metus ir sumokės socialinio draudimo įmokas (tarp jų ir už 2021 kovo mėnesį).
Neigiamą pandemijos poveikį patyrę draudėjai, taip pat ir savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių ekonominė veikla yra įtraukta į VMI sudarytą nukentėjusių nuo COVID-19 veiklų sąrašą, karantino metu gali pateikti prašymą dėl priverstinio poveikio priemonių netaikymo. Tokie savarankiškai dirbantys gyventojai ne vėliau kaip per 10 dienų po karantino pasibaigimo turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl susikaupusio VSD ir (ar) PSD įmokų įsiskolinimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Tai reiškia, kad padengti susidariusią skolą be palūkanų galima per 5 metus.
Svarbu žinoti, kad atidėjus įmokų mokėjimą atitinkamai neįgyjamas motinystės, ligos socialinio draudimo stažas, kol įmokos nesumokėtos.
Motinystės išmoka
Motinystės išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogas nėra išmokama automatiškai. Gydytojas jums suformuos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Kai elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bus išduotas, pranešimą apie jį darbdavys turėtų gauti automatiškai, tačiau dėl visa ko informuokite jį ir pati, ypač jei nuspręsite šių atostogų neimti ar išeiti į jas vėliau.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t.y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.), gautas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki mėnesio, už kurį mokama išmoka, priešpaskutinį mėnesį.
Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.
Tuomet įvertinama, už kokį periodą bus mokama motinystės išmoka ir kiek darbo dienų įeina į jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodą. Jūsų nėštumo ir gimdymo atostogų periodas yra 126 kalendorinės dienos, iš kurių 88 yra darbo dienos.
Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Individualią veiklą vykdantiems ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims išmoka mokama neatsižvelgiant į jų pajamas, gautas iš savarankiškos veiklos, t.y. individuali veikla nėra laikoma kliūtimi gauti išmoką, jei ji nesustabdyta.
Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos (t. y. nuo 2026 m. nuo 2025 m. nuo 2024 m.) skiriama vienkartinė išmoka, lygi 8 bazinėms socialinėms išmokoms (BSI).
Svarbu: Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m. - 924 Eur). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Pavyzdžiui:
- už 28 kalendorines dienas po gimdymo, jei pagimdysite 22-30 nėštumo savaitę.
- už 14 kalendorinių dienų po gimdymo, jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, t.y. nusprendė jų visai neimti.
Numatoma gimdymo data yra 2026 03 28, tuomet į NGA (nėštumo ir gimdymo atostogas) anksčiausiai galite išeiti 2026 01 17. Nepriklausomai nuo to, kurią būtent dieną pagimdysite, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų, t. y. 2026 05 23.
Socialinio draudimo įmokų tarifai (2023 m.)
Nuo 2023 m. pasikeitė II grupei priskiriamų darbdavių įmokos - padidėjo 0,07 proc. Nuo 2023-01-01 šalies VDU didėja nuo 1 504,10 iki 1 684,90 Eur.
| Įmokos pavadinimas | Tarifas darbdaviui | Tarifas darbuotojui |
|---|---|---|
| Pensijų draudimas | 12.52% | 3% (arba 0%, jei dalyvaujama pensijų kaupime) |
| Ligos ir motinystės draudimas | 0.92% | - |
| Sveikatos draudimas | - | 6.98% |
| Nedarbo draudimas | 0.62% | - |
| Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas | 0.14% - 1.83% (priklauso nuo įmonės rizikos klasės) | - |
| Garantinis fondas | 0.16% | - |
| Ilgalaikio darbo išmokų fondas | 0.5% | - |