Neįgaliųjų sportas - tai laikinos arba visiškos kūno ar proto negalios žmonių organizuota sportinė veikla. Neįgaliųjų sportas kaip gydomoji priemonė taikoma neįgaliųjų reabilitacijai. Būtina neįgaliųjų sporto sąlyga ir požymis - specialus vadovavimas ir medicininė priežiūra.
Varžybinis neįgaliųjų sportas atsirado XX a. pradžioje kaip fizinio aktyvumo, resocializacijos priemonė I pasaulinio karo invalidams. 1948 m. Stoke Mandeville’yje (Jungtinė Karalystė) neurochirurgas L. Gutmanas surengė II pasaulinio karo veteranų, sėdinčių neįgaliųjų vežimėliuose, sporto varžybas.
1960 m. įvyko pirmosios parolimpinės žaidynės, kurių programą sudarė vienintelei vežimėlių kategorijai priklausančios 6 sporto šakos. Vėliau pritaikyta daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems, dabar programoje jų yra 18, kai kurios specifinės (lenktynės vežimėliais, sunkmenos stūmimas atsigulus). Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 metai iš karto po olimpinių žaidynių.
Paralimpiniam sąjūdžiui vadovauja Tarptautinis paralimpinis komitetas (angl. International Paralympic Committee, IPC). 1969 m. pradėtos rengti specialiosios olimpinės žaidynės sutrikusio intelekto žmonėms.
Neįgaliųjų sportu rūpinasi 4 tarptautinės neįgaliųjų sporto organizacijos:
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
- Tarptautinė cerebrinio paralyžiaus ir rekreacijos asociacija (angl. Cerebral Palsy-International Sports and Recreation Association, CP‑ISRA)
- Tarptautinė vežimėlių ir amputantų sporto federacija (angl. International Wheelchair & Amputee Sports Federation, IWAS)
- Pasaulinė neįgaliųjų tinklinio federacija (angl. World Organisation Volleyball for Disabled, WOVD)
- Tarptautinė vežimėlių krepšinio federacija (angl. LIETUVOJE neįgaliųjų sportas yra 3 lygių: gydomoji priemonė, taikoma neįgaliųjų reabilitacijai; laisvalaikio priemonė, masinis sportas; varžybinis neįgaliųjų sportas.
LIETUVOJE neįgaliųjų sportas yra 3 lygių: gydomoji priemonė, taikoma neįgaliųjų reabilitacijai; laisvalaikio priemonė, masinis sportas; varžybinis neįgaliųjų sportas.
1928 m. Kaune įkūrus aklųjų mokyklą prasidėjo aklųjų fizinis lavinimas (Aklųjų ir silpnaregių sportas), 1953 m. surengta I Lietuvos kurčiųjų spartakiada (Kurčiųjų sportas). 1984 m. prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 m. Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 m. - I SSRS neįgaliųjų žaidynės.
1988 m. Almatoje surengtas SSRS neįgaliųjų (sėdimojo) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda. Nuo 1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988, su SSRS komanda). 1989 m. įkurtas Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas, 1992 m. jis priimtas į Tarptautinį specialiosios olimpiados komitetą (angl. Special Olympics International, SOI).
1991 m. pirmą kartą Mineapolyje (Jungtinės Amerikos Valstijos) 12 sutrikusio intelekto sportininkų dalyvavo specialiųjų olimpinių žaidynių 15 sporto šakų (lengvosios atletikos, plaukimo, krepšinio, dviračių sporto ir kitose) varžybose.
Specialiosiose olimpinėse žiemos žaidynėse (1993-2005) Lietuvos sportininkai pelnė 13 aukso, 8 sidabro ir 4 bronzos medalius, vasaros (1995-2003) - 13 aukso, 10 sidabro, 7 bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Nuo 1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988, su SSRS komanda). Nuo 1990 m. parolimpinį sąjūdį koordinuoja Lietuvos paralimpinis komitetas.
Paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai 1988 m. iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos, 1992 m. - 4 sidabro, 3 bronzos medalius, 1996 m. - 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos medalius, 2000 m. - 2 sidabro, 1 bronzos medalį, 2004 m. - 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos medalius, 2008 m. - 2 sidabro medalius.
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija per metus organizuoja 14 šalies čempionatų: biliardo, bočios, vežimėlių krepšinio (2 turai), lengvosios atletikos (nuo 2010 ir uždarose patalpose), orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio, plaukimo, stalo teniso, šaškių, šachmatų, neįgaliųjų tinklinio (2 turai), nuo 2007 - šaudymo iš pneumatinio ginklo ir pistoleto, peilių svaidymo, žūklės, smiginio.
1991 m. Kaune pradėtas žaisti vežimėlių krepšinis, 1995 m. surengtas Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio čempionatas (žaidė 2 Kauno ir 1 Vilniaus komanda). Nuo 1999 m. Lietuvos vyrų vežimėlių krepšinio rinktinė dalyvauja Europos čempionatuose, 2007 m. tapo vicečempione.
Žymesnieji sportininkai:
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms
- lengvaatlečiai - M. Baumgartė (nuo 1995 Klaipėda, trenerė A. Ivanauskaitė) paralimpinėse žaidynėse 1992 laimėjo bronzos (penkiakovė), 1996 - 2 aukso (diskas, rutulys), pasaulio čempionate 1994 - 3 aukso (ietis, diskas, rutulys), 1998 - aukso (ietis) ir sidabro (diskas), 1999 - aukso (ietis), 2 sidabro (diskas, rutulys), 2002 - sidabro (ietis), 1997 Europos čempionate - aukso (ietis), sidabro (diskas) ir bronzos (rutulys) medalius;
- A. Grigaliūnienė (Klaipėda, treneris G. Grigaliūnas) paralimpinėse žaidynėse 1996 - aukso (šuolis į tolį), 2004 - aukso (rutulys), 2008 - sidabro (rutulys), pasaulio čempionatuose 1994 ir 1998 - po 2 aukso (diskas ir rutulys), 2002 - aukso (rutulys) ir sidabro (diskas), Europos čempionate 2003 - aukso (rutulys) ir sidabro (diskas), 2005 - aukso (rutulys), 2006 - 2 aukso (diskas ir rutulys), pasaulio uždarų patalpų žaidynėse - aukso (rutulys) medalius;
- A. Tatulis (Alytus, treneris G. Staugaitis) 2004 paralimpinėse žaidynėse ir 1999 pasaulio čempionate - bronzos (diskas), Europos čempionate 2001 - aukso (diskas, treneris J. Šiaudinis) ir bronzos (rutulys), 2003 - aukso (diskas), 2005 - sidabro (diskas, treneris J. Baltrušaitis), Tarptautinės vežimėlių ir amputantų sporto federacijos (IWAS) pasaulio žaidynėse 2005 ir 2007 - bronzos (diskas), 2011 - sidabro (diskas) medalius;
- D. Galinauskas (Vilnius, treneris A. Šumovič) 2002 pasaulio čempionate - bronzos medalį (ietis);
- T. Kairys (Vilkaviškis, treneris V. Miliauskas) Europos čempionate 2003 - bronzos (penkiakovė), 2005 - sidabro (penkiakovė, treneris R. Petruškevčius), 2010 - bronzos (šuolis į tolį) medalius, IWAS pasaulio žaidynėse 2007 - aukso (penkiakovė, treneris R. Petruškevčius), 2009 ir 2011 - bronzos (šuolis į tolį) medalius;
- R. Adomaitienė (Klaipėda, trenerė A. Vilčinskienė) 2006 I pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos žaidynėse - 2 bronzos (rutulys ir 60 m bėgimas), pasaulio čempionate 2006 - aukso (ietis) ir sidabro (rutulys), 2011 - aukso (šuolis į tolį; pasaulio rekordas) ir bronzos (ietis), 2011 IWAS pasaulio žaidynėse - aukso (šuolis į tolį; pasaulio rekordas) medalius;
- I. Perminienė (Raseiniai, treneris E. Petrokas) pasaulio čempionate 2006 - sidabro (rutulys) medalį, 2011 užėmė 4 vietą (rutulys), IWAS pasaulio žaidynėse 2007 - sidabro (rutulys), 2009 - 2 sidabro (rutulys ir ietis), 2011 - aukso (rutulys), 2010 Europos čempionate - aukso (rutulys) ir sidabro (ietis) medalius;
- V. Juodis (Ukmergė, treneris A. Šumovič) 2005 Europos čempionate - sidabro (100 m bėgimas), 2006 I pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos žaidynėse - sidabro (60 m bėgimas) medalius;
- D. Dundzys (Alytus, treneris J. Baltrušaitis) 2011 IWAS pasaulio jaunimo žaidynėse - 2 bronzos (rutulys, diskas), Europos jaunių žaidynėse - aukso (diskas) ir sidabro (rutulys) medalius;
- M. Bilius (Šiauliai, treneris D. Jusys) 2011 IWAS pasaulio žaidynėse - 2 aukso medalius (rutulys ir diskas);
- plaukikas K. Skučas (Kaunas, treneris A. Skučas) 2004 paralimpinėse žaidynėse pelnė aukso, 2002 ir 2006 (trenerė R. Stravinskienė) pasaulio čempionatuose - sidabro, Europos 2001 - aukso (50 m nugara), 2009 - bronzos (50 m peteliške), IWAS pasaulio žaidynėse 2005 - 3 aukso (50 m nugara ir peteliške, 100 m laisvuoju stiliumi), 2007 - 2 aukso (50 m nugara ir 100 m laisvuoju stiliumi) ir 2 bronzos (50 m peteliške ir 50 m laisvuoju stiliumi), 2011 - 3 aukso (50 m nugara, 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi) medalius;
- šachmatininkai - B. Rumiancevas (Klaipėda, trenerė D. Januševičiūtė) 2000 pasaulio čempionate laimėjo aukso, Europos 1998 - aukso (treneris A. Kupšys), 2001 - bronzos (trenerė D. Januševičiūtė) medalius, A. Uogelė (Šiauliai, trenerė V. Uogelienė) pasaulio čempionate 2000 - bronzos, 2003 - sidabro, 2008 - bronzos, 1999 Europos - bronzos (treneris A. Banza) medalius, H. Žemaitis (Vilnius) 2001 Europos čempionate - sidabro medalį;
- sunkiaatletis D. Archipovas (Vilnius, treneris A. Tatulis) 2001 pasaulio čempionate laimėjo aukso medalį (75 kg svorio kategorija);
- orientacininkai - individualioje rungtyje E. Butrimas (Panevėžys, treneris J. Mertinas) pasaulio čempionate 2000 pelnė bronzos, 2005 - aukso, 2006 - bronzos medalius, T. Šimkovič (Pabradė, treneris J. Mertinas) 2004 Europos čempionate - aukso medalį;
- komandinėje rungtyje E. Butrimas, T. Šimkovič, Z. Paškevič (Vilnius, treneris J. Mertinas) 2000 ir 2001 Europos čempionatuose ir Pasaulio taurės varžybose laimėjo bronzos, 2003 Europos čempionate - sidabro; pasaulio čempionate 2004 - bronzos, 2005 - sidabro, 2008 E. Butrimas, T. Šimkovič (treneris E. Lekmanis), B. Gavrilovas (Alytus, trenerė G. Dambrauskienė) pasaulio čempionate - aukso medalius;
- moterų neįgaliųjų (sėdimojo) tinklinio komandos - 1994 pasaulio čempionate laimėjo bronzos (žaidė raseiniškės M. Baumgartė ir I. Perminienė, klaipėdietė A. Grigaliūnienė, kaunietė V. Dimitrijeva, vilnietės L. Budinienė, M. Krasnopiorova, J. Verbuvienė, V. Endriukaitienė, treneris V. Akselrodas), Europos čempionate 1998 - sidabro (žaidė klaipėdiškės M. Baumgartė, A. Grigaliūnienė, A. Ivanauskaitė ir vilnietės L. Budinienė, J. Verbuvienė, L. Pastolskaja, V. Merkevičiūtė, L. Merkevičiūtė, V. Endriukaitienė, trenerė V. Endriukaitienė), 2005 - sidabro (žaidė vilnietės M. Baumgartė, A. Grigaliūnienė, kaunietė V. Žilytė ir vilnietės L. Budinienė, J. Verbuvienė, J. Urbutienė, J. Bekiš, R. Cvirkienė, trenerės R. Cvirkienė, A. Ivanauskaitė) medalius;
- vežimėlių krepšinio komandos - 2007 ir 2009 Europos C diviziono čempionatuose laimėjo sidabro (2007 žaidė vilniečiai A. Suchora, M. Komka, A. Seniut, D. Voronov, kauniečiai V. Skučas, K. Skučas, R. Stanislovaitis, M. Jaruševičius, V. Stravinskas, marijampolietis M. Juškaitis, panevėžietis S. Kulboka, šiaulietis A. Patkauskas, treneriai A. Šumovič ir K. Skučas; 2009 žaidė vilniečiai A. Suchora, M. Komka, A. Seniut, A. Karenik, kauniečiai V. Skučas, K. Skučas, R. Stanislovaitis, M. Jaruševičius, V. Stravinskas, D. Grigas, marijampolietis M. Juškaitis, panevėžietis S. Kulboka, klaipėdietė K. Lingytė, treneris K. Skučas), 2011 - aukso (žaidė vilniečiai M. Komka, A. Seniut, A. Karenik, M. Panavas, N. Venckus, kaunietis V. Stravinskas, panevėžiečiai S. Kulboka, M. Jasas, klaipėdietė K. Lingytė, alytiškis E. Čiaplinskas, druskininkietis K. Virkutis, treneris amerikietis B.
Jurbarke buvo surengtas šalies neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame varžėsi sporto karalienės garbintojai iš 11 sporto klubų. Kaip papasakojo Klaipėdos invalidų sporto klubo „Žuvėdra“ trenerė Asta Ivanauskaitė, gražiausia varžybų puošmena tapo klaipėdietės Aldonos Grigaliūnienės pasaulio rekordas - ji nustūmė rutulį 12 m 2 cm. Mūsų sportininkė pagerino jai priklausiusį geriausią planetos rezultatą.
Net penkis medalius iškovojo 14-metis Tadas Vaičiulis. Jis du kartus tapo čempionu. 60 m nubėgo per 9,1 sek., o kamuoliuką švystelėjo 37 m 50 cm. Šuolio į tolį sektoriuje klaipėdietis buvo antras - 3 m 68 cm.
Du aukso žetonus iškovojo Denisas Tysovas. Jis greičiausiai vežimėliu nuvažiavo 100 ir 200 metrų - 26,6 sek. ir 48,13 sek. Aukso medaliu džiaugėsi ir Viktorija Ivanovaitė, kai jos niekas neaplenkė ieties metimo sektoriuje - 8 m 52 sek. Dar ši sportininkė namo parvežė ir bronzos žetoną.
Pasaulio čempionate Londone pirmą kartą istorijoje medaliais bus apdovanoti ne tik prizininkais tapsiantys sportininkais, bet ir jų treneriai.
„Medalių tikimės iš Mindaugo Biliaus. Žinoma, pareigos Lietuvos parolimpiniame komitete, atletų interesų atstovavimas Seime ir Vyriausybėje, pareikalavo daug laiko. Dėl to Mindaugo pasiruošimas nebuvo itin sklandus, bet pastaruoju metu jis rodo neblogą sportinę formą. Apdovanojimo laukiame ir disko metime. Kalbant apie komandą, tikimės, kad visi parodys, ką gali. Kai kurie gali taikytis į medalius ar geriausiųjų penketukus. Iš jaunų sportininkų apdovanojimų tikėtis nereikėtų, bet šis startas parodys, kokia kryptimi jie eina“, - pasakojo LPOK generalinis sekretorius P.
Prieš kelionę paramos sutartį pasirašė LPOK prezidentas M.Bilius ir UAB „Euloto“ direktorius Mantas Lebedžinskas. Loterijas organizuojanti bendrovė „Euloto“ LPOK skyrė 150 tūkst. Kai kurie gali taikytis į medalius ar geriausiųjų penketukus.
„Partnerio atėjimas - įrodymas, kad parolimpinio sporto ateitimi tikime ne mes vieni. Jaučiame, kad į LPOK atėjus naujai komandai, to tikėjimo atsiranda vis daugiau. Viską darome siekdami sportininkams geresnių sąlygų. Diskusijos su potencialiais rėmėjais ir partneriais vyksta nuolat, o paramos sutartis su „Euloto“ - pirmieji apčiuopiami vaisiai.
Anot „Euloto“ vadovo Manto Lebedžinsko, bendrovę įtikino neseniai patvirtinta ilgalaikė LPOK strategija, kurioje suformuluoti aiškūs tikslai: į 2020 m. Tokijo parolimpines žaidynes deleguoti mažiausiai 17 parolimpiečių, atstovausiančių Lietuvai bent 7 sporto šakose.
„Remiame parolimpinį sportą, nes tai svarbu. Dėmesį turime rodyti būtent parolimpiečiams, nes šie sportininkai jo vis dar iš visuomenės sulaukia per mažai. Norime, kad situacija keistųsi, todėl pradedame nuo savęs.
Pasak P. „Mūsų tikslas, kad LPOK biudžeto didėjimą pajustų parolimpiečiai. Norime, kad pinigai pasiektų pagrindinį tikslą - mūsų sportininkus“, - apie naujas galimybes pasakojo P.
2017 m. Liepos 16 d. 21-erių metų lietuvis sėkmingiausiu - penktuoju - bandymu nušoko 5 m 46 cm. Pirmuoju mėginimus jis nušoko 5 m 21 cm, trečiuoju - 5 m 32 cm, ketvirtuoju - 5 m 39 cm, šeštuoju - 3 m 33 cm, o antrasis bandymas buvo neįskaitytas. Pasaulio čempionu tapo amerikietis Leksas Giletė (Lex Gillette, 6 m 27 cm). Antrąją vietą užėmė ukrainietis Ruslanas Katyšiovas (6 m 21 cm), trečiąją - brazilas Rikardas de Oliveira (Ricardo de Oliveira, 6 m 21 cm). Šioje grupėje varžėsi aštuoni lengvaatlečiai. Planetos neįgaliųjų lengvosios atletikos pirmenybėse iš viso dalyvauja 10 Lietuvos sportininkų.
Lietuvos parolimpiečių pasiekimai paralimpinėse žaidynėse:
| Žaidynės | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| 1988 | 2 | 1 | 1 | 4 |
| 1992 | 0 | 4 | 3 | 7 |
| 1996 | 3 | 2 | 6 | 11 |
| 2000 | 0 | 2 | 1 | 3 |
| 2004 | 1 | 1 | 5 | 7 |
| 2008 | 0 | 2 | 0 | 2 |
Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu.
tags: #pasaulio #neigaliuju #lengvosios #atletikos #cempionatas