Medicininė reabilitacija yra esminė sveikimo proceso dalis, galinti reikšmingai paveikti ligos eigą. Specialistų teigimu, šio gydymo etapo reikšmė - itin didelė.
Pastaruoju metu keičiantis medicininės reabilitacijos skyrimo tvarkai, pacientams nelengva susigaudyti, kur, kada ir į ką reikia kreiptis, norint gauti reabilitacijos paslaugas. Pastebima, kad augantį reabilitacijos poreikį galėjo lemti tai, kad gyventojai po pandemijos palengva grįžo prie atidėtų savo sveikatos klausimų.
Reabilitacija po infarkto padeda atkurti darbingumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Reabilitacijos rūšys ir priemonės
Taikant reabilitaciją gali būti skiriamas kompleksas įvairių priemonių: nuo kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos iki psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo. Be to, papildomai gali būti taikomos ortopedinės priemonės ir, jeigu yra poreikis, - techninė pagalba. Kokių reabilitacijos paslaugų reikia pacientui, nustato FMR gydytojas.
R. Aleknavičienės teigimu, pagrindines reabilitacijos rūšis galima apibrėžti taip: „Pradinė medicininė reabilitacija skiriama, kai atsiranda sutrikimų ūmiu ligos periodu, po jos arba paūmėjus lėtinei ligai, kai ribojami normalūs, įprasti žmogaus veiksmai. Pradinės reabilitacijos paslaugos gali būti teikiamos ambulatoriškai (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros) arba tam tikrais atvejais stacionare (į šią reabilitaciją įeina gydomosios procedūros, apgyvendinimas ir maitinimas). Vienam reabilitacijos etapui gali būti skiriama iki 25 procedūrų.“
Taip pat skaitykite: Kaip atgauti jėgas po infarkto
Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija
Dažniausiai ambulatorinė reabilitacija yra taikoma reabilitacijos įstaigose arba poliklinikose, kur taikomos tokios paslaugos.
Nuo 2024 m. po stacionarinio reabilitacijos kurso, pacientams, sergantiems tam tikromis ligomis, dėl kurių pripažintas 0-40 proc. R. „Visi tokie pacientai priimami reabilitacijos įstaigose pirmumo tvarka, kaip mėgstama sakyti, jiems taikomas „žaliasis koridorius“, - teigia R.
Reabilitacijos paslaugų prieinamumas ir apmokėjimas
Pasak R. Aleknavičienės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja didelę dalį reabilitacijos paslaugų. Jei pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), jis gali gauti nemokamą reabilitaciją, kuri skiriama pagal tam tikras medicinines indikacijas.
„Pacientas moka tik tuo atveju, jei nori papildomų paslaugų ar procedūrų, kurios nėra įtrauktos į pagrindinį reabilitacijos kursą. Pavyzdžiui, reabilitacijos procedūrų kompleksas yra skirtas konkrečiai ligai, tačiau, jei pacientas turi gretutinių sveikatos problemų, jis gali nuspręsti įsigyti papildomas procedūras savo lėšomis. Jei pacientas pageidauja ilgesnio kurso, už papildomas dienas tenka sumokėti. Paprastai kompensuojamas tam tikras procedūrų dienų skaičius - nuo 10 iki 100 dienų“, - aiškina specialistė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad VLK kompensuoja tik vieną reabilitacijos kursą per metus. Jei pacientas nori dalyvauti antrame kurse, jį teks apmokėti pačiam.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Reabilitacijai galima atvykti ir be gydytojo siuntimo. „Tačiau galutinį sprendimą dėl reabilitacijos visada priima FMR gydytojas, kuris konsultacijos metu įvertina paciento sveikatos būklę ir galimas kontraindikacijas. Taigi, ir privačiai įsigyjamos paslaugos yra pritaikomos pagal paciento būklę, atsižvelgiant į FMR gydytojo rekomendacijas ir galimus apribojimus yra labiau individualizuotos“, - teigia R.
Reabilitacijos skyrimo tvarkos pokyčiai
Kai pacientas dėl reabilitacijos šeimos gydytojo ar gydančio gydytojo siunčiamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojo konsultaciją, užsiregistruoti į ją būtina per 60 dienų.
Vienas svarbiausių pasikeitimų - pacientas į reabilitacijos įstaigą privalo atvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo siuntimo reabilitacijos paslaugoms gauti pasirašymo. Jei pacientui reabilitacija pagal medicininius simptomus reikalinga vėliau, konkrečią atvykimo datą nustato ir įrašo gydytojas.
Ambulatoriškai FMR gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, klinikinę būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus, pagal poreikį skiria pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugas ir nusprendžia, ar tikslinga pakartotinė konsultacija. Vienu pradinės reabilitacijos gydymo epizodu gali būti skiriama nuo 5 iki 25 procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Iš jų bent 10 turi būti atliekamos individualiai.
Gydantis ligoninėje taip pat įvertinamos paciento biopsichosocialinės funkcijos ir pagal poreikį skiriama pradinė reabilitacija. Pacientui pačiam atidėti paskirtą reabilitaciją galima tik dėl pateisinamų priežasčių (kitos ligos, artimojo mirties ir pan.).
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Jei po pradinės reabilitacijos biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta, bet tikimasi tolesnio jų gerėjimo ir FMR gydytojas nusprendžia, kad reikia daugiau reabilitacijos paslaugų, gali būti skiriama stacionarinė ar ambulatorinė reabilitacija. Stacionarinė reabilitacija skiriama tik po gydymo stacionare, išskyrus kai kuriuos atvejus.
Jei pacientas dėl netikėtos ligos iš įstaigos, kurioje gauna reabilitaciją, perkeliamas į kitą įstaigą ar skyrių, teikiančius stacionarinio gydymo paslaugas, paciento grįžimą į reabilitaciją derina jį gydantis gydytojas. Jei reabilitacija nutraukiama dėl nenumatytų aplinkybių, vėliau, jei lieka ne mažiau kaip 30 proc.
Reabilitacinį gydymą būtina skirti iš karto diagnozavus ligas ir sveikatos sutrikimus, lemiančius pagrindines mirties priežastis ar sukeliančius neįgalumą. Tai prioritetinė stacionarinė reabilitacija, kuriai sukurti „žalieji koridoriai“, skirti sunkiomis ligomis sergantiems pacientams po gydymo ligoninėje, kai ypač svarbu reabilitacijos paslaugas gauti laiku.
Į prioritetinės stacionarinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą pacientas privalo atvykti per FMR gydytojo nurodytą laiką.
Reabilitacijos centrų pavyzdžiai ir paslaugos
Birštono kurorte įsikūrusi „Tulpės“ sanatorija beveik šimtmetį specializuojasi sanatorinio gydymo, sveikatinimo ir medicininės reabilitacijos srityje. Sanatorijos korpusai išsidėstę gamtos prieglobstyje - Birštono parko centre, ant Nemuno upės kranto. Sanatorijos teritorijoje yra Birštono kurorto Kneipo sodas, ,,Birutės vila” Vytauto piliakalnis.
Hila | Reabilitacijos ir sporto medicinos centre teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) ir sporto medicinos paslaugos. Šis centras taiko aiškų gydymo standartą, kuris remiasi funkcinės reabilitacijos principais ir 3R taisykle: Reset, Reinforce, Reload = Perkrauti, Pastiprinti, Perprogramuoti. Į reabilitacijos ir sporto medicinos centro teikiamų paslaugų komandą gali būti įtraukiami med. slaugytojai reabilitacijai, kineziterapeutai, masažuotojai.
Sėkmingam reabilitacijos taikymui neretai būtinas glaudus FMR ir sporto medicinos gydytojo bendradarbiavimas su ortopedais-traumatologais, neurologais, kardiologais, chirurgais, psichologais ar psichoterapeutais ir kt. gyd.
Funkcinė reabilitacija
Funkcinė kineziterapija - gydymo judesiu metodas, kurio metu jungiami pratimai, artimi kasdieninei žmogaus veiklai, laikantis kompleksinio požiūrio į visą žmogaus kūną. Taikydami funkcinę kineziterapiją su Redcord sistema įprastai sprendžiame dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ir sėdimo darbo kilusias problemas, pvz., nugaros skausmą.
Funkcinė terapija ne tik padedą atstatyti pažeistą kūno vietą, bet ir užkerta kelią pakartotinėms traumoms bei leidžia pacientui susigrąžinti iki traumos turėtą fizinio aktyvumo lygį arba net jį pagerinti. Šis reabilitacijos būdas pradėtas taikyti aukšto meistriškumo sportininkams, tačiau puikiai tinka ir nesportuojantiems, kurie siekia laisvo ir nepriklausomo judėjimo kasdieniniame gyvenime.
Funkcinėje kineziterapijoje dirbama ne su atskirais raumenimis, bet su skirtingomis jų grupėmis. Tai svarbu siekiant išvengti vietinių nugaros skausmų, netaisyklingos laikysenos, sąnarių uždegimų, taip pat norint pagerinti savo sportinius rezultatus. Viena iš šiandien taikomų modernių ir pažangių metodikų - neuroraumeninės aktyvacijos terapija, atliekama naudojant „Redcord“ laisvo kybojimo terapinę įrangą.
Funkcinė kineziterapija padeda atkurti judėjimo funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pirmieji užsiėmimai su kineziterapeutu skirti įvertinti statinę ir dinaminę žmogaus judesių funkciją, laikyseną, raumenų būklę. Vėliau parenkami individualūs korekciniai pratimai bei įvairių technikų kombinacijos, maksimaliam judėjimo funkcijos atstatymui bei pakartotinių traumų prevencijai. Vertinama emocinė paciento būsena (judesio baimė, pyktis, nerimas), nes tai turi įtakos raumenų darbo efektyvumui.
Svarbu suprasti, kad mūsų kūnas kasdienėje veikloje juda daugiau nei viena plokštuma. Vis gi dauguma treniravimo / gydymo metodikų yra nukreiptos į vieno konkretaus raumens stiprinimą. Ir nors kartais to prireikia, kad paskatinti konkretaus raumens ar jų grupės aktyvaciją, taikant funkcinę reabilitaciją, kurios efektyvumas įrodytas tyrimais, dirbama daugiau nei viena plokštuma.
Pagal šią seką, iš pradžių siekiama gerinti kūno mobilumą taikant pasyvias technikas. Pasyvios technikos yra taikomos kaip pagalbinė priemonė reabilitacijos procesui paspartinti - skausmo malšinimui, raumenų sąstingio mažinimui, kraujotakos, medžiagų apykaitos gerinimui. Taip pat pasyvios technikos taikomos tuomet, kai pacientas savo raumenų pagalba negali atlikti tam tikrų pratimų, todėl juos už jį atlieka kineziterapijos specialistas arba specialūs aparatai.
Socialinė reabilitacija
„Jei ne aklųjų reabilitacija, šiandien ne tik neturėčiau galimybės keliauti po pasaulį, dirbti, mokytis, bet ir telefonu ar kompiuteriu nesinaudočiau“, - sako 27-erių Dovydas Girdžiūnas, tvirtinantis, kad akliesiems skirtos kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos gali tapti tramplinu į visavertį socialinį gyvenimą.
„Medikai - ar tai šeimos gydytojas, ar oftalmologas - pirmieji įvertina paciento regą. Čia ne tik suteikiama informacija, komunikuojama su asmenimis, turinčiais regos sutrikimus, bet ir teikiamos kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems. „Maksimali kompleksinių socialinės reabilitacijos paslaugų akliesiems teikimo trukmė - 30 kalendorinių dienų. Taip pat mokoma buitinių įgūdžių, tokių kaip pasigaminti maistą, apsitarnauti, namus susitvarkyti ir visų kasdienių dalykų. Šias paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas) ir kompiuterinio raštingumo specialistas“, - vardina teikiamas paslaugas V.Balčikonis, pridurdamas, kad paslaugą būtų galima prilyginti gyvenimą keičiančiai socialinei pagalbai.
Socialinės reabilitacijos paslauga naudinga ne tik praradusiems regėjimą, bet ir dėl amžiaus susilpnėjus regai. Teisę į aklųjų kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugas gali gauti asmenys su regos negalia nuo 16 metų, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ir (ar) specialiųjų poreikių lygis. Šiuo metu kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas asmenims su regos negalia teikia VšĮ „LASS pietvakarių centras“, adresu Savanorių pr.
Socialinė reabilitacija padeda integruotis į visuomenę po regos praradimo.
Reabilitacija po insulto
Ne veltui spalio 29-oji minima kaip Pasaulinė insulto diena, mat insultų tik daugėja. Žinoma, tai susijęs su ilgėjančia gyvenimo trukme - didžioji insultų statistika prasideda maždaug nuo 65 metų amžiaus, tačiau jis gali nutikti net ir jauniems žmonėms. Taigi kas laukia insultą patyrusio žmogaus?
Pasak Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjo Jokūbo Fišo, simptomai po insulto priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje įvyko insultas. Jei smegenų neuronai žuvo toje vietoje, kuri valdo ranką, ji paralyžiuojama. Jei pažeista už regą atsakinga smegenų sritis, žmogus apanka. Taip pat gali sutrikti kalba, rijimas, šlapinimasis, tuštinimasis ar kitos funkcijos.
J. Fišo teigimu, tikimybė pasveikti priklauso nuo insulto stiprumo. Jei insultas nedidelis, pažeista nedidelė smegenų dalis, kitos dalys dažnai perima pažeistos dalies funkcijas ir žmogus visiškai pasveiksta arba turi tik nedidelę negalią - viena ranka silpnesnė, prasčiau mato ir pan. Tam tikrais atvejais gali atsistatyti ir pažeista smegenų sritis. Mat egzistuoja vadinamasis „miegančiosios gražuolės“ simptomas, kai smegenų nervinės ląstelės yra apmirusios, vangokos, bet nežuvusios. Gydymas ir slauga jas vėl pažadina.
„Vis dėlto pakitimai gali būti negrįžtami, todėl insultas - labiausiai invalidizuojanti liga“, - sakė medikas.
Pasak pašnekovo, tendencijos gąsdinančios, nors kraujospūdžio ir širdies ritmo sutrikimai šiais laikais visai neblogai gydomi. Nepaisant to, daugėja insultų ne tik neišsivysčiusiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse. Žinoma, labiausiai tai susijęs su ilgėjančia gyvenimo trukme, o kuo žmogus vyresnė, tuo didesnė rizika insultui. Didžioji insultų statistika prasideda maždaug nuo 65 metų amžiaus, tačiau insultas gali nutikti net ir jauniems žmonėms.
"Stebuklingas" išgijimas po insulto
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Neuroreabilitacijos poskyrio gydytojas reabilitologas dr. Raimondas Savickas teigia: „Bene labiausiai į akis krentantis pažeidimas po insulto - paralyžius, kai žmogus nevaldo kojos arba rankos. Tačiau pažeidimai gali būti labai įvairūs. Jie priklauso nuo to, kokia smegenų dalis labiau nukenčia: gali būti ir kalbos, ir regos, ir pažintinių funkcijų sutrikimai, kai sušlubuoja atmintis, intelektas, savikritika. Be abejonės, keičiasi žmogaus asmenybė, todėl tenka girdėti iš namiškių, kad žmogus buvo absoliutus darboholikas, o dabar visiškai nenori nieko veikti.“
Visas pasaulis pripažįsta, kad atsistatymas po insulto trunka nuo 3 iki 5 metų. Tiek laiko smegenyse vyksta persitvarkymo procesai. Todėl labai svarbu, kad į reabilitacijos procesą įsijungtų ir namiškiai, nes reabilitacija, kuri vyksta 2 mėnesius, yra tas pats, kaip moksleiviui baigti pirmą klasę. Pacientas turi pats išmokti dirbti su savo kūnu, o namiškiai turi įvaldyti jo slaugą - kaip saugiai jį pakelti, kaip saugiai vesti, kad nesužalotų. Mūsų įtaka - vos 10 proc., o galutinė sėkmė priklauso nuo ligonio ir jo aplinkos.
Taigi atsistatymą lemia daug veiksnių: kokio stambumo kraujagyslė ir kurioje vietoje pažeista, taip pat labai svarbu, kada pradėtas gydymas - jei žmogus sukniubo kur nors sode ir buvo rastas leisgyvis antrą ar trečią parą, pažeidimai būna labai gilūs. Po gydymo viskas priklauso nuo reabilitacijos tęstinumo. Pavyzdžiui, ligonis gali būti perspektyvus, bet jeigu jis neturi artimųjų, pažangos sunku tikėtis. Amžius įtakos turi mažai.
Tyrimų duomenimis, vis dėlto nuo 60 iki 80 proc. išgyvenusių pacientų invalidizuojasi. Tik penktadalis išgyvenusiųjų grįžta į darbą. Kita vertus, insultas dažniausiai nutinka jau gerokai pagyvenusiems žmonėms, kurie būna nutraukę savo darbinę veiklą.
Valstybės parama po insulto
Pasak Valstybinės ligonių kasos atstovų, į reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas teikiančias įstaigas siunčiami asmenys, kurie serga ligomis, įrašytomis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo indikacijų sąrašus. Ar pacientas gali gauti šias paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydytojas pagal paciento sveikatos būklę. Svarbu tai, kad pacientas turi teisę pats pasirinkti, į kurią įstaigą jam parankiau vykti.
Į medicininės reabilitacijos gydymo indikacijų sąrašą yra įtrauktas ir smegenų insultas. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatyta, kad po smegenų insulto, įvertinus paciento biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir paciento būklės sunkumą, gali būti teikiamos ambulatorinės arba stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Į medicininę reabilitaciją dėl tos pačios ligos suaugusieji pacientai pagal indikacijas siunčiami vieno kurso per vienus kalendorinius metus.
Po stacionarinės reabilitacijos, neatsistačius funkcijoms, gali būti pritaikyta ir ambulatorinė reabilitacija (III reabilitacijos etapas) arba tais pat metais suteikta pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija, jeigu jiems pripažintas neįgalumas. Taigi ir po smegenų insulto gali būti teikiamos pakartotinės ir palaikomosios reabilitacijos paslaugos.
Šioms paslaugoms gali būti siunčiami asmenys, kuriems pripažintas 0-25 proc. darbingumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems yra pripažintas didelis specialiųjų poreikių lygis, taip pat iš dalies darbingiems asmenims, kuriems pripažintas 30-40 proc. darbingumo lygis. Pakartotinė reabilitacija yra skiriama 3 metus po specialiųjų poreikių nustatymo. Vėliau neįgaliesiems kiekvienais metais gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija.
Nustatyta, kad ambulatorinės reabilitacijos kursą sudaro iki 14 dienų, stacionarinės reabilitacijos II lygio kursas gali trukti iki 24, 32 arba 40 dienų, III lygio - iki 54 dienų, pakartotinė reabilitacija - iki 24 dienų, o palaikomoji - iki 20 dienų.
Ligonių kasos reabilitacijos įstaigoms apmoka už kiekvieną lovadienį, tad paslaugos kaina priklauso nuo to, kiek dienų pacientas buvo gydomas.
Reabilitacijos paslaugų kainos:
| Paslaugos tipas | Kaina (Lt) |
|---|---|
| Ambulatorinė reabilitacija (1 lovadienis) | 51,44 |
| II lygio reabilitacija (1 lovadienis) | 119,44 |
| III lygio reabilitacija (1 lovadienis) | 219,21 |
| Palaikomoji reabilitacija (1 lovadienis) | 90,07 |
Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.
Asmenims, turintiems biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų poliklinikoje teikiama pradinė reabilitacija. Jeigu atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijos tebėra sutrikusios, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas.
tags: #darbingumo #lygis #po #infarkto