Vaikystė - tai nuolatinis pasaulio pažinimas per žaidimus. Svarbu, kad aplinka, kurioje vaikai tyrinėja, būtų saugi. Deja, kiemuose ir žaidimų aikštelėse tyko nemažai pavojų.
Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio.
Saugiai įrengta aplinka padeda vaikų sužalojimų namų aplinkoje skaičių sumažinti 25-30 proc. Tai pavyko padaryti Austrijoje, Švedijoje ir Skandinavijos šalyse.
Sveikatos apsaugos ministerija, išanalizavusi Lietuvos savivaldybių informaciją apie vaikų žaidimų aikštelių situaciją savivaldybėse, užsienio šalių patirtį, 2015 m. patvirtino Lietuvos higienos normą HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“, kurioje nustatė pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir naudojant žaidimų aikšteles ir žaidimų patalpas. Jos įsigaliojimas numatytas 2016 m. lapkričio 1 d.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kai yra vaikų?
Lietuvos higienos norma HN 131:2015 nustato pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus, Lietuvos standartas LST EN 1176 - bendruosius saugos reikalavimus ir bandymo metodus vaikų iki 14 m. žaidimų aikštelės įrenginiams.
Taip pat Higienos normos reikalavimai yra privalomi asmenims, atliekantiems jų pagrindinę metinę kontrolę, žaidimų aikštelių ir patalpų savininkams, eksploatuotojams, pagal kompetenciją ir kontroliuojančioms institucijoms.
Kas yra vaikų žaidimų aikštelė ar vaikų žaidimų patalpos?
Vaikų žaidimų aikštelė ar vaikų žaidimų patalpos - tai vaikų žaidimams, poilsiui ir ugdymui skirta aikštelė ar patalpos, kurioje įrengta žaidimų įranga.
Higienos normoje nurodyta, kad žaidimų aikštelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, gatvių, automobilių stovėjimo aikštelių, elektros tinklo įrenginių ir ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų.
Žaidimų aikštelės, projektuojamų daugiabučių namų sklypuose, plotas turi atitikti teisės akto reikalavimus. Kitose viešosiose vietose projektuojamų žaidimų aikštelių plotas turi atitikti saugos reikalavimus, atsižvelgiant į jose įrengiamą žaidimų įrangą. Triukšmas žaidimų aikštelėje neturi viršyti teisės akte nustatytų triukšmo ribinių verčių.
Taip pat skaitykite: Amžius ir savarankiškumas: kelionė iš mokyklos.
Jei aikštelės ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, tokia aikštelė turi būti aptverta tvora ar gyvatvore. Aikštelės zonoje taip pat neturėtų būti medžių, betono luitų, akmenų, šaknų ir pan. Naujai įrengiamos žaidimų aikštelės įranga turi turėti atitikties sertifikatą, liudijantį įrangos atitiktį jai taikomų, šios higienos normos 16 punkte nurodytų, standartų reikalavimams, bei surinkimo, naudojimo ir priežiūros instrukcijas .
Žaidimų aikštelėje matomoje vietoje turi būti pritvirtinta žymena, kurioje nurodytas bendrasis telefono numeris, kuriuo galima skambinti įvykus avarijai; techninės priežiūros personalo telefono numeris; žaidimų aikštelės pavadinimas, adresas, savininkas; kokio amžiaus vaikams žaidimų aikštelė skirta; paskutinį kartą atliktos žaidimų aikštelės įrangos pagrindinės metinės kontrolės data ir kita reikalinga informacija.
Naujai įrengiamos žaidimų aikštelės įranga turi būti sumontuota pagal gamintojo instrukcijas ir po sumontavimo patikrinta (įvertinta) akredituotos įstaigos bei turėti šios įstaigos išduotą kontrolės ataskaitą arba kontrolės sertifikatą. Įrengtos aikštelės gali būti pradėtos naudoti tik jas perdavus savininkui ar jo įgaliotam fiziniam ar juridiniam asmeniui.
Aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos, žolė šienaujama, žiemą takeliai turi būti neslidūs. Smėlį smėlio dėžėse reikia pakeisti ar atnaujinti kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, o pačios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo jas uždengiant. Žaidimų aikštelėje ar šalia jos turi būti šiukšliadėžė.
Žaidimų ar sporto įrenginius aikštelėje reikia pastatyti laikantis tam tikrų standarto reikalavimų: Įrenginių saugos zonos negali kirstis tarpusavyje, išskyrus tam tikras išimtis. Jos turi būti prižiūrimos - pjaunama žolė, žiemą nukasti ir neslidūs takeliai.
Taip pat skaitykite: Vaikų žaidimų aikštelės šalia namų
Projektuojant žaidimų aikšteles svarbu atsižvelgti į būsimų naudotojų amžių. 1 - 6 metų mažiesiems dažniausiai rūpi viską apžiūrėti, užlipti, tuo tarpu vyresniems 7 - 14 metų labiau patinka sportiniai žaidimai, rungtyniauti tarpusavyje.
Renkantis gaminius labai svarbu atsižvelgti į jų medžiagiškumą, nuo kurio priklauso ir kaina. Gaminiai su apdailos detalėmis iš faneros bus pigesni, tačiau ne tokie ilgaamžiai kaip pagaminti iš HPL (aukšto slėgio laminato) ar HDPE (aukšto slėgio polietileno) plokščių. Ilgiausiai tarnaus įrenginys su nerūdijančio plieno ar aliuminio konstrukcija, taip pat cinkuotas, cinkuotas ir dažytas milteliniu būdu metalas.
#4 LST EN 1176: Lauko vaikų žaidimų aikštelės - įrengimas, patikra, kontrolė ir priežiūra
Vaikų žaidimų aikštelė Vilniuje
Žaidimų Patalpų Įrengimo Reikalavimai
Pagal Higienos normą žaidimo patalpų laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga. Draudžiama įrengti horizontalaus dalijimo aptvarus ir turėklus, sraigtinius laiptus. Laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Įstiklintos durų dalys iš abiejų pusių turi būti apsaugotos nuo atsitiktinio susidūrimo, atsitrenkimo, smūgių ir susižalojimo rizikos. Žaidimų patalpose, kuriose žaidžiama su kamuoliu, langai ir šviestuvai turi būti apsaugoti nuo atsitiktinių smūgių.
Taip pat varstomi langai turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos nuo kritimo priemones, jeigu jie yra pasiekiami vaikams ir kelia iškritimo pavojų. Langų atidarymo ribotuvai turi būti įrengti taip, kad apribotų lango atvėrimą iki ne didesnės kaip 10 cm angos ir vaikai negalėtų jų atidaryti.
Prie žaidimų patalpų turi būti įrengti sanitariniai mazgai su vaikų ūgiui pritaikytais įrenginiais. Laiptai, durys, langai turi būti įrengti taip, kad užtikrintų vaikų saugumą, baldai turi atitikti vaikų ūgį. Žaidimų patalpose, kuriose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.). Taip pat patalpose turi būti pirmosios pagalbos rinkinys bei paskirtas asmuo, atsakingas už šio rinkinio priežiūrą ir papildymą.
Jei žaidimų patalpose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, šias paslaugas gali teikti tik pilnamečiai darbuotojai, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių. Jei teikiamos vaikų mokymo, ugdymo ir auklėjimo paslaugos, jas teikiantys darbuotojai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą.
Higienos norma numato, kad žaidimų patalpose turi būti įrengtos individualios spintelės ar kitokie įrenginiai drabužiams ir daiktams pasidėti, išskyrus atvejus, kai visuomeninės paskirties pastate lankytojams įrengtos bendro naudojimo rūbinės. Taip pat žaidimų patalpose turi būti numatyta vieta avalynei pasidėti ir (ar) lankytojai turi būti aprūpinami antbačiais. Žaidimų patalpose vaikams įrengti baldai turi atitikti jų ūgį, elektros lizdai vaikams prieinamose vietose turi būti uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis.
Atkreipiame dėmesį, kad prie žaidimų patalpų turi būti įrengti sanitariniai mazgai su vaikų ūgiui pritaikytais įrenginiais. Žaidimų patalpose, išskyrus žaidimų patalpas, kuriose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, sanitariniai mazgai gali būti neįrengti, kai jos nuo visuomeninės paskirties pastate esančių bendro naudojimo sanitarinių mazgų yra nutolusios ne didesniu kaip 50 m atstumu. Sanitariniuose mazguose turi būti asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, rankų džiovintuvai ar vienkartiniai rankšluosčiai. Sanitariniuose mazguose, atskirai įrengtose praustuvėse turi būti nuolat tiekiamas šaltas ir karštas vanduo, atitinkantis teisės akto reikalavimus. Taip pat žaidimų patalpose, kuriose teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti geriamojo vandens (pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.).
Žaislai neturi kelti pavojaus vaikų sveikatai, jie turi būti švarūs, atitikti vaikų amžių. Įranga bei kitas inventorius turi būti švarūs, tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgna pašluoste ir pagal poreikį.
Žaidimų Aikštelių ir Patalpų Priežiūra
Higienos normoje nurodoma, kad žaidimų aikštelės turi būti prižiūrimos ir valomos (žolė turi būti nušienauta, o takeliai žiemą - neslidūs). Smėlis įrengtose smėlio dėžėse turi būti pakeičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes, taip pat esant užteršimui šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų echinokokų ir kitų helmintų kiaušinių. Smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo jas uždengiant neslidžiu paviršiumi.
Pagal Higienos normą turi būti užtikrinta žaidimų aikštelių, patalpų įrangos, įskaitant pagalbinę įrangą (tvorą, vartelius ir pan.), dangos techninė priežiūra ir kontrolė. Žaidimų aikštelės, patalpų eksploatuotojas ar savininkas turi:
- Ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę atlikti žaidimų aikštelių, patalpų apžiūrą, kurios metu turi būti įvertinta rizika, kylanti dėl įrangos naudojimo, vandalizmo (ar nėra sulūžusių detalių, ar jų netrūksta, kiti akivaizdūs pavojai);
- Ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, jei įrangos gamintojas priežiūros instrukcijoje nenurodė kitaip, atlikti žaidimų aikštelių, patalpų eksploatacinę apžiūrą, kurios metu turi būti įvertintas įrangos veikimas ir stabilumas, susidėvėjimas (ypač judančių detalių), konstrukcinis vientisumas;
- Užtikrinti, kad ne rečiau kaip 1 kartą per 12 mėnesių būtų atlikta žaidimų aikštelių, patalpų pagrindinė metinė kontrolė, kurios metu įvertinta jų įrangos, dangos atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams, įskaitant meteorologinių veiksnių poveikį, supuvimą ar koroziją, įrangos saugos lygio pasikeitimą dėl atlikto remonto, pridėtų, pakeistų sudedamųjų dalių (įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d.).
Akredituotos įstaigos kartą per metus turi atlikti vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų patikrinimą, siekdamos nustatyti bendrąjį jų įrangos ir jos pamatų bei paviršių saugos lygį.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 131:2023 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos“ , vaikų žaidimų aikštelės turi būti tikrinamos:
- prieš pradedant naudoti;
- periodiškai (kartą per metus), atliekant metinę vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų kontrolę.
Vaikų žaidimo aikštelių ir patalpų patikrinimas prieš pradedant naudoti (HN 131: 2023) atliekamas po žaidimo aikštelės įrengimo, siekiant nustatyti atitiktį standartams LST EN 1176 -1, LST EN 1176-2, LST EN 1176-3, LST EN 1176-4, LST EN 1176-5, LST EN 1176-11, LST EN 1177. Šis patikrinimas yra privalomas norint pradėti eksploatuoti vaikų žaidimo aikštelę.
Vykdant pagrindinę metinę kontrolę, atliekamas žaidimo aikštelės ar patalpų aplinkos, paviršių ir įrangos vertinimas, siekiant nustatyti bendrą saugumo lygį. Tikrinimo metu atliekamas žaidimų įrangos ir dangos atitikties vertinimas Lietuvos standartui LST EN 1176-1: 2018.
Nustačius neatitiktis taikomas rizikos vertinimas saugos lygiui nustatyti ir juo remiantis teikiama išvada dėl įrenginio tinkamumo naudoti.
Rizikos lygiai:
- Žemas rizikos lygmuo - Traumos sunkumas ir tikimybė yra ypač maži. Priskiriama neatitiktims, kurios neturi tiesioginės įtakos vaikų saugai. Pvz. paviršių būklė, įrangos ženklinimas, neženklus nusidėvėjimas - trūkumus galima pašalinti atliekant įprastus priežiūros veiksmus.
- Vidutinis rizikos lygmuo - Traumos sunkumas arba tikimybė yra aukšti. Priskiriama neatitiktims, kurios turi įtakos vaikų saugai, tačiau rizika gali būti suvaldoma imantis papildomų veiksmų. Pvz. didelis paviršių nusidėvėjimas, matmuo esantis ant leistino intervalo ribos - trūkumus galima pašalinti atliekant funkcinės priežiūros veiksmus - modifikacijas ar remonto darbus.
- Aukštas rizikos lygmuo - Traumos sunkumas ir tikimybė yra aukšti. Priskiriama neatitiktims keliančioms pavojų vaikų saugai. Pvz. įstrigimai, smaugimai, pjovimai, netinkama danga, pažeistas konstrukcinis vientisumas. Toks įrenginys negali būti naudojamas, patekimas prie jo turi būti užkardomas, kol nebus atlikti neeiliniai trūkumų šalinimo darbai.
Patikrinimo metodika
Patikrinimo metu yra atliekami matavimai ir bandymai naudojant kalibruotas matavimo priemones bei specialų žaidimo aikštelių bandymams skirtą šablonų rinkinį. Vykdoma fotofiksacija. Rezultatai pateikiami detalioje kontrolės ataskaitoje su neatitikčių nuotraukomis ir paaiškinimais. Patikrinimai įprastai atliekami 5 - 10 darbo dienų bėgyje nuo užsakymo pateikimo dienos. Kontrolės ataskaitos įprastai teikiamos 10 darbo dienų bėgyje po objekto faktinio patikrinimo vietoje.
Už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys.
Senesniuose miestų rajonuose ir netgi kai kuriuose vaikų darželiuose, suaugusieji nesunkiai gali sugrįžti į vaikystę. Bent jau prisiminimais. Daugelyje vietų teberiogso kelių dešimtmečių senumo vaikų žaidimo aikštelės. Vaikystę nostalgiškai primena metalinės laipynės, čiuožynės, gaubliai, sūpynės su geležiniais laikikliais. Pastarieji vaikui nespėjus atsitraukti, gali labai skaudžiai užgauti.
Naikinamos senosios vaikų žaidimų aikštelės
Pernai lapkritį Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus naująsias higienos normas, senosioms žaidimų aikštelėms iškilo pavojus išnykti. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, higienos normų neatitinka didžioji dalis šalies žaidimų aikštelių. Mat numatyta, jog aikštelės turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo automobilių stovėjimo aikštelių, konteinerių ar gatvių. Taip pat aikštelių savininkas turi užtikrinti reguliarią jų priežiūrą bei kontrolę, nerečiau kaip kartą per savaitę įvertinti įrenginių būklę.
Vilniaus miesto savivaldybės skaičiavimais, senų, metalinių vaikų žaidimų aikštelių sostinėje likę dar apie 300. Tačiau visos jos bus palaipsniui šalinamos. Per ateinančius 3 metus planuojama naujai įrengti apie 130 aikštelių mažiesiems. O kol visos sovietinės aikštelės bus panaikintos, valdininkai tikina, jas tinkamai prižiūrintys. Šiuo metu Vilniuje naujai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių yra apie 525.
Dėl sovietinio palikimo susikibo kaimynai
Tuo tarpu panevėžietis Donatas Golubevas sako, jog ne viskas, kas pastatyta prieš šalies nepriklausomybę, turi būti nugriauta. Vyras surinko net 119 parašų ir siekia, kad vaikų žaidimo aikštelė šalia Aukštaičių gatvėje, Panevėžyje, būtų išsaugota. Nepaisant to, jog ši statyta prieš pusšimtį metų.
Pašnekovo įsitikinimu, vaikų žaidimų aikštelės yra viešose miestų erdvėse, tad visi vaikai, nepaisant jų gyvenamosios vietos, gali jose laisvai žaisti. Tad savivaldybės ir turėtų rūpintis aikštelių priežiūra, saugumu, kaip tai daro vakarų Europos valstybės.
Šiuo metu vaikų žaidimų aikštelės Panevėžyje, Aukštaičių gatvėje, griovimas sustabdytas. Laukiama tolimesnių valdžios sprendimų. Šie turėtų paaiškėti jau netrukus vyksiančio susirinkimo metu. Jame D. Golubevas sako mėginsiąs įtikinti, kad Lietuvos ateitis - vaikai, o ne pensinio ar vyresnio amžiaus žmonės, esą nepatenkinti žaidimo aikštelėse triukšmaujančiais vaikais.
Vaikų žaidimų aikštelė Panevėžyje
Savivaldybės kratosi viešose erdvėse esančių aikštelių
Kas turėtų pasirūpinti miesto viešose erdvėse esančiomis aikštelėmis, kiekviena mūsų šalies savivaldybė sprendžia pati. Tad skirtinguose miestuose, skirtingas ir požiūris, sako Sergejus Kazunko, kontrolės įstaigos „Inspectum“ technikos vadovas.
Dažniausiai žaidimo aikštelėmis turi rūpintis daugiabučių gyventojai, o šie esą investuoti į mažamečių žaidimo vietą nelinkę. Pašnekovo nuomone, tėvai prieš leisdami savo vaikus žaisti, turi būti įsitikinę, kad vieta yra saugi. Tačiau daugumai trūksta informacijos, o dažnas nė nežino, kad žaidimo aikštelės turi būti nuolat prižiūrimos.
Jei žaidimų aikštelė detaliajame žemės sklypo plane nėra priskirta konkrečiam namui, ji priklauso ne namo gyventojams, bet savivaldybei ir yra traktuojama kaip miesto erdvėje esantis įrenginys. Būsto administratorius „Būsto valda“ rekomenduoja gyventojams parodyti iniciatyvą ir kreiptis į savivaldybės Teritorijų planavimo skyrių siekiant suformuoti sklypą prie savo namo, parengiant detalųjį planą.
Klaipėdos miesto savivaldybė nuo 2018 m. įgyvendina „Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų žaidimo aikštelių įrengimo ir atnaujinimo veiksmų planą“, kurio paskirtis - suplanuoti higienos normos neatitinkančių senų vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimą ar naujų vaikų žaidimo aikštelių įrengimą viešosiose miesto erdvėse ir daugiabučių namų kiemuose. Pagal šį veiksmų planą kasmet įrengiamos 3-5 naujos vaikų žaidimo aikštelės ir atnaujinamos 5 sporto aikštelės daugiabučių namų kvartaluose.
Nuo 2018 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos siekis - įrengti dideles (iki 200 kv. m.) kokybiškas, higienos normą atitinkančias vaikų žaidimo aikšteles. Siekiama sudaryti saugias poilsio sąlygas šeimoms bei didinti vaikų užimtumą.
Savivaldybė taip pat pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą - tai laisvalaikio zonų įrengimas viešosiose miesto erdvėse. Laisvalaikio zonos įrengimą viešosiose miesto erdvėse sudaro: vaikų žaidimo, sporto, lauko gimnastikos aikštelių, poilsio zonos įrengimas kartu sutvarkant esamą teritoriją.
Pagal veiksmų planą, Savivaldybė taip pat atnaujina krepšinio aikšteles daugiabučių namų kvartaluose. Veiksmų plane apibrėžta, kas yra daugiabučio namo kiemas - tai pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Sporto aikštelėse atnaujinamas šis inventorius: krepšinio stovai, lentos, lankai (įskaitant tinklelius) ir pan.
Atsakomybė už priežiūrą
Už žaidimų aikštelių, patalpų įrangos priežiūrą ir saugą atsako juos eksploatuojantys juridiniai ar fiziniai asmenys.