Vaiko globos sistema Lietuvoje: siekis užtikrinti kiekvienam vaikui šeimą

Lietuvoje prasideda viena reikšmingiausių socialinės apsaugos reformų per pastaruosius dešimtmečius. Tai nėra simbolinė iniciatyva - tai realus, struktūrinis pokytis, kuris remiasi ir tarptautine praktika, ir vietos bendruomenių įsitraukimu. Pokyčiui įgyvendinti pasitelktas Europos socialinis fondas plius (ESF+), skyręs net 11,9 mln. Tikslas aiškus: kiekvienas vaikas, negalintis augti su biologiniais tėvais, turi turėti galimybę augti ne globos įstaigoje, o rūpestingoje, saugioje šeimoje.

Lietuva žemėlapyje

Kad pokytis būtų tikras, jis turi vykti ne vien sostinės koridoriuose, o kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, kiekviename miestelyje ar kaime, kur gyvena vaikai. Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo sistemos - būtent globos centrai šią sistemą ir kuria. Šie centrai - tai ne tik administracinės įstaigos, jie tapo emocinės paramos, kompetencijų ir bendruomeniškumo šerdimi. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes.

Pagalbos svarba globėjams

Vaiko atėjimas į šeimą - tai visada pokytis, kartais - didžiulis iššūkis. Todėl svarbu, kad globėjai niekada nebūtų palikti vieni. Rūpintis vaiku, kuris jau patyrė traumą, netekčių, nestabilumo ar smurto - tai ne tik didelė atsakomybė, bet ir emocinis krūvis. Globėjai - tai ne superherojai, o žmonės, kuriems reikia žinių, atjautos ir stipraus palaikymo tinklo. Kuo stipresnė pagalbos sistema - tuo saugesnis vaikas ir ramesnis globėjas.

Vaikų globos situacija gali pasikeisti per akimirką. Baimės, elgesio krizės, sugrįžę prisiminimai - visa tai dažnai iškyla be įspėjimo. Tokie ryšiai formuoja bendruomenę, kurioje net sunkumai tampa šiek tiek lengvesni, nes jie dalijami, o ne slepiami. Vaikų globos tema ilgus metus buvo apipinta tyla, mitais ar net neigiamais stereotipais.

Vaikų globos savaitė ir globėjų diena

Šios savaitės kulminacija - Globėjų diena, minima liepos pradžioje. Tai - visuomenės brandos testas. Vasaros festivalis „Vaikai yra vaikai“ tapo emociniu šios reformos akcentu - jis suburia šeimas, kurios globoja, žmones, kurie palaiko, ir visuomenę, kuri nori būti šviesesnė.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Užsienio šalių patirtis

Lietuvos pamainai šeimos globos sistemoje galima pasisemti įžvalgų iš kaimyninių ir geografiškai artimų šalių patirties: Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Čekijos.

  • Lenkija skiria šeimos globą ir institucinę globą. 2020 m. šalyje buvo apie 71 500 globojamų vaikų: 55 500 - šeimose, 16 000 - institucijose. Šeimos globos centrai - tiek artimos giminystės, tiek profesionalūs globėjai - padeda integruoti ir palaikyti globėjus. Tačiau nuo 2018 m. galima pastebėti globėjų skaičiaus sumažėjimą (~1,7 proc. 2021 m.
  • Vokietijoje:~128 000 2021 m. Tai rodo gerą pusiausvyrą: beveik pusė vaikų - šeimose. Globėjai gauna valstybės finansinę paramą už laiką ir išlaidas.
  • Danijos sistema teikia pirmenybę šeimoms, ypač biologinių artimųjų ir „network“ globos formai. Jei tai neįmanoma, vaikai būna skiriami dirbančioms globėjų šeimoms. Prieš jiems užaugant institucijose, globėjai apmokami ir gauna kompensaciją.
  • 2017 m. Latvijoje iš 6 669 globojamų vaikų:1 173 - globojamų šeimose (18 proc.), 4 459 - institucijose (67 proc.) Tačiau nuo 2018-2019 m.
  • Čekijoje iki šiol vaikai iki 3 metų dažniau patenka į institucijas, nei globojami šeimose. ~1 200 vaikų per metus - daugiausia ikimokyklinio amžiaus - patenka į globos namus.

Vaiko globos institucijos Lietuvoje

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.

Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Institucinės globos pertvarka Lietuvoje

2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.

Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.

2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).

2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Globos ambasadorių susitikimas Panevėžyje

Rugsėjo 25 d. susitikome Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“, kur įvyko trečiasis Globos ambasadorių renginys. Tai tampa gražia tradicija, suburiančia žmones, kuriems rūpi vaikai, globėjai, šeimos ir visa bendruomenė. Diskusijoje dalinomės patirtimis, klausėmės vieni kitų, o simbolinis pakilimas oro balionu priminė, jog globos idėja kelia aukščiau ir įkvepia siekti daugiau.

Globos ambasadorių renginys Panevėžyje

Vaikų globos savaitė 2025

Praėjusi savaitė buvo kupina širdį liečiančių akimirkų, susitikimų ir tyliai gimstančių ryšių. Vaikų globos savaitė 2025 kvietė atverti akis - pamatyti tuos, kurie šalia, bet dažnai lieka nepastebėti. Pamatyti vaiką. Pamatyti globėją. Šią savaitę kartu su 66 globos centrais visoje Lietuvoje kūrėme prasmingas patirtis - kiekvienas susitikimas, iniciatyva ar šventė tapo šviesos kibirkštimi bendruomenėje.

Vilkaviškis kvietė šeimas į simbolinį žygį „Kad visi vaikai augtų šeimose“ - čia kiekvienas žingsnis tapo tylia malda už vaikystę, kupiną saugumo ir meilės. Telšių Rajonas organizavo susitikimą su bendruomene ir rožių sodinimo akciją, kuri simboliškai liudijo apie rūpestį, kurį galima auginti - kasdien, su švelnumu. Šiaulių Rajonas globos centras kvietė sužinoti koks yra globos skonis. Globos centras kvietė bendruomenę į kino vakarą po atviru dangumi - žiūrėti filmą „Kosminis vaikis“.

Globos savaitė baigėsi, bet žvilgsniai išliko. Vaikų globos savaitės renginiai finansuojami projekto „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. Kviečiame youtube kanale nemokamai stebėti jau šeštus metus iš eilės organizuojamą metinę globos centrų konferenciją „Sėkmingos globos link. Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Vaiko teisių Tarnybos Youtube kanale.

„Vaikai yra vaikai“ - tai ne tik festivalis. Tai kvietimas į dieną, kurioje nėra taisyklių būti tobulais. Maži stebuklai gimsta iš paprastumo. Laikas - 12:00 - 16:00 val.

Artūro Morozovo paroda ,,Tada, kai pamačiau tave" Istorijų namuose

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose buvo uždaryti paskutinieji vaikų globos namai. Apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu.

Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. Simboliška, kad paroda vyksta iki 1990 m. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams.

Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Paroda Istorijų namuose lankytojų lauks vasario 6 - kovo 6 d., o kovo 7-21 d. Parodos erdvėje gali būti filmuojama arba fotografuojama.

Vaiko globos sąvoka ir tikslai

Vaiko globa - tai kompleksinė paslauga, valstybės teikiama vaikui ir jo šeimai, kai dėl įvairių sunkumų (moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių) šeima negali užtikrinti tinkamos vaiko globos. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos tikslas iškelia vieną iš pagrindinių vaiko globos uždavinių - vaiko auklėjimo užtikrinimą, tačiau neaptaria, koks turėtų būti pasirinktas auklėjimo modelis, kad vaikas galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti.

Šiam tikslui pasiekti keliami trys pagrindiniai uždaviniai:

  • Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus.
  • Užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
  • Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Vaiko globos principai

Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų:

  • Vaiko interesų pirmumas. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus.
  • Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
  • Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse:

  • Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju, būtina vadovautis tik vaiko interesais.
  • Prioritetas giminystės ryšiams: esant galimybei, globėju skiriamas asmuo, susijęs giminystės ryšiais su vaiku.
  • Pirmenybė globai šeimoje: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą.
  • Brolių ir seserų neišskyrimo principas: nustatant vaiko globą, turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
  • Vaiko nuomonės išklausymo principas: vaikui, suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.

Vaiko globos formos

Vaiko globa gali būti įgyvendinama skirtingomis formomis:

  • Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje.
  • Vaiko globa šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo globojantis šešis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje.
  • Vaiko globa institucijoje - likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje.

Išskiriamos dvi pagrindinės vaiko globos formos:

  • Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje.
  • Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaiko globos (rūpybos) institucijai.

Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai.

Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų.

Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.

Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta Vaikų globos savaitės renginiai. Spaudos konferencijoje, vykusioje Prezidentūros kieme liepos 2 dieną, akcentuota, kad per pastaruosius dešimt metų, kai šalyje prasidėjo globos reforma, požiūris į globą nuosekliai keitėsi - mažėjo institucinės globos įstaigų, vis daugiau vaikų patenka į šeimas ar šeiminius namus.

2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų. Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą.

Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai. Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.

Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą,2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma.

Lietuvos pasiekimus vaikų globos srityje konferencijoje įvertino Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktoriato Socialinių teisių ir įtraukties direktoriato vadovė Katarina Ivanković Knežević, spaudos konferencijoje pakvietusi švęsti Lietuvos pasiekimus.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigė, kad pastaraisiais metais globos srityje pavyko įgyvendinti išties reikšmingus pokyčius - atrasti naujas globos formas, pritraukti vis daugiau norinčių globoti šeimų, suteikti kokybiškesnių paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams, atsisveikinti su paskutiniaisiais instituciniais vaikų globos namais.

Spaudos konferencijoje pristatyta ir šių metų Vaikų globos savaitės temą „Mano akims reikia tavo akių“. Savaitės renginiais norima atkreipti dėmesį į globojamų vaikų poreikius, kviečiama tapti globėjais, savanoriais.

tags: #vaiko #globos #sistemos #charakteristikos