Vaikų socialiniai poreikiai: raida, ugdymas ir parama šeimai

Vaiko raida - tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje?

Vaiko raidos etapai ir socialiniai poreikiai

Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. ir 3-12 mėn. 0-3 mėn. kūdikiai reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį. 3-12 mėn. kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, geba rasti objektus, į kuriuos rodote, vėliau gali ir atsistoti. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį.

Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda piešti, gerti iš puodelio, mesti ir spirti kamuolį. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais ir domisi nauja aplinka, pavyzdžiui, žaidimų aikštele ar draugo namais.

Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos.

Kalbos raida ir jos skatinimas

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais nuo pat gimimo. Vaiko kalbos raida yra labai individuali, priklausanti nuo genetinių savybių, aplinkos ir tėvų įtakos. Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais: skaitykite jam, dainuokite kartu, klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.

Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo ir garsų pažinimo priemonės, kalbos ir atminties lavinimo žaidimai. Įvairaus amžiaus vaikų įgūdžius puikiai padės lavinti ugdomieji žaislai ir žaidimai.

Fiziniai ir motoriniai įgūdžiai

Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos/koordinacijos ir smulkiosios motorikos priemones. Fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai, triratukai, paspirtukai, dviratukai, padeda vaikams tobulinti judėjimo įgūdžius ir ugdyti judrumą.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Esminiai gebėjimai: pralenda pro kliūtis keturpėsčias, savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, eina į priekį, eina plačia linija, bėga keisdamas kryptį, lipa laiptais pakaitiniu žingsniu, peršoka liniją, pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes) ir t.t.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir ugdymo(si) kontekstai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą. Kultūrinių dialogų kontekstas padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant šalies bei globalaus pasaulio kultūriniuose procesuose.

Specialieji ugdymosi poreikiai ir įtraukimas

Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse gyvena vaikai, susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje tokiems vaikams taikomi terminai: vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.

Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo amžiaus; su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis, tiek paaugęs vaikas. Labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais, įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai / Švietimo pagalbos tarnybai.

PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir/ar švietimo pagalbą. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriama laikinai arba nuolat.

Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai?

• sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas;
• suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba);
• užtikrinti technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.);
• pritaikyti aplinką ir būstą, suteikti finansinę pagalbą;
• teikti socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas (atokvėpio paslaugos, socialinio darbuotojo pagalba).

Socialinės rizikos šeima ir jos įtaka vaikui

Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinio / ūkio stoka negali tinkamai pasirūpinti vaiku, naudoja prieš jį prievartą arba valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams. Tokioje šeimoje kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Socialinės rizikos šeimose vaikai dažnai patiria skausmą, alkį, neviltį, o tai veikia jų psichiką, fiziologinį ir moralinį augimą: jie tampa grubūs, savanaudiški, neretai nesusivaldo, neįgudę dirbti, tvarkytis, atsakyti už savo elgesį. Tai turi neigiamos įtakos mokymosi lygiui ir kokybei.

Socialinės rizikos šeimų problemos dažnai susijusios su tėvų užimtumo stoka, skurdu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, smurtu prieš vaikus. Tokios šeimos nesugeba tinkamai patenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, o bendravimo stoka apriboja vaiko galimybes reikšti poreikius ir jausmus.

Profesinis ir institucinis palaikymas

Socialiniam darbuotojui tenka sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su visuomene, padėti integruotis ir skatinti pilnavertišką socialinį funkcionavimą. Socialinės paslaugos teikiamos siekiant atkurti šeimos savarankiškumą sprendžiant problemas ir užtikrinant vaiko saugumą bei raidą.

Prevencija, parama ir ugdymo priemonės

Prevencija ir ankstyva intervencija yra esminės siekiant užtikrinti vaikų socialinių poreikių tenkinimą. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjamus pasiekimus: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko potencialo plėtrą.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai). Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, skatinanti veikti ir vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Vaikų dienos centrai ir inovatyvūs socializacijos mokymai

Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaiko socializacijos poreikius: juose vaikai gali pavalgyti, pasiruošti pamokas, jaustis saugūs, socializuotis su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, lavinti kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Dienos centrai siekia sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi.

Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams, vaikų dienos centruose vyksta inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai. Mokymai vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų sprendimus. Pasitelkiama patyriminio mokymosi ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse. Dalyviai žaidžia, sportuoja, šoka, dalijasi ir mokosi kartu su tėvais, formuodami pozityvius gyvenimo scenarijus.

Tėvų vaidmuo ir šeimos įgalinimas

Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai ir pagrindiniai jo socializacijos veiksniai. Šeimos įgalinimas - tai procesas, kurio metu šeima įgyja daugiau galių ir galimybių savarankiškai spręsti problemas ir pasirūpinti vaikais. Šeimos įgalinimo paslaugos apima konsultavimą, psichologinę pagalbą, mokymus, pagalbą ieškant darbo ir būsto bei pagalbą sprendžiant finansines problemas.

Tėvai gali padėti vaikui sėkmingai socializuotis būdami šilti ir rūpestingi, skatindami vaiko savarankiškumą, mokydami bendrauti ir spręsti konfliktus, nustatydami aiškias taisykles ir ribas, dalyvaudami vaiko gyvenime bei rodydami gerą pavyzdį. Tėvai turėtų atidžiai klausytis vaiko, skatinti jo iniciatyvą ir leisti išsakyti nuomonę šeimyniniais klausimais.

Kada kreiptis į specialistus?

Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu vaiko raidoje, yra sudėtinga - tam reikalingas gydytojas ar specialistai, kurie įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. PPT ar mokyklos Vaiko gerovės komisija padeda nuspręsti dėl tolimesnių žingsnių ir pagalbos priemonių.

Specialiųjų poreikių vaikų socializacijos ypatumai

Į raidos sutrikimus galima pažvelgti per asmenybės raidos teorijų prizmę, ypatingą dėmesį teikiant ekologiniam sisteminiam požiūriui. Nesaugumo jausmas ankstyvajame amžiuje, tėvų auklėjimo klaidos ir deprivacinė aplinka gali nulemti įvairiausius raidos sutrikimus, susijusius ir su intelekto sfera.

Empiriniai tyrimai atskleidžia ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių įvairių raidos sutrikimų (intelekto, judesio, kalbos, skaitymo, rašymo, matematikos, elgesio ir emocijų sutrikimų), socializacijos ypatumus. Nagrinėjami būdai, kaip šiuos sutrikimus šalinti arba adaptuoti ugdymą, akcentuojant emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių plėtrą bei kognityvinę elgesio terapiją.

Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams

1. Būkite kantrūs ir supratingi: kiekvienas vaikas vystosi savo tempu.
2. Skatinkite vaiką bendrauti ir organizuokite žaidimų susitikimus su draugais.
3. Įtraukite vaiką į būrelius, klubus ir neformalų ugdymą.
4. Padėkite vaikui įgyti socialinių įgūdžių - mokykite klausytis, dalintis, spręsti konfliktus.
5. Kreipkitės į specialistus laiku: psichologą, logopedą, specialųjį pedagogą ar socialinį darbuotoją.
6. Skatinkite skaitymą, dainavimą ir bendras šeimos veiklas - tai stiprina ryšį ir kalbos raidą.

Apibendrinimas

Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų.

tags: #vaiku #socialiniai #poreikiai