Šiame straipsnyje nagrinėjamos vaikų globos įstaigos Lietuvoje, remiantis 1997 m. Socialinių paslaugų įstatymu ir vėlesniais teisės aktais. Aptariami socialinių paslaugų teikimo principai, klasifikacija, finansavimas ir administravimas.
Lietuvos žemėlapis
Socialinių paslaugų teikimo principai
Socialinių paslaugų teikimas grindžiamas šiais principais:
- Decentralizacijos: Tai pagrindinis socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo principas.
- Planavimo.
- Deinstitucializacijos.
- Bendradarbiavimo: Socialinių paslaugų teikėjai turi bendradarbiauti su socialinių paslaugų gavėjais, kitais socialinių paslaugų teikėjais, kitomis bendruomenės institucijomis - sveikatos priežiūros, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos, švietimo ir kt.
- Atvirumo bendruomenei: Socialines paslaugas teikiančios įstaigos turi būti atviros bendruomenės gyventojams.
- Prieinamumo: Socialinės paslaugos turi būti prieinamos tiems žmonėms, kuriems jų reikia.
- Adekvatumo: Turi būti teikiamos tokios socialinių paslaugų rūšys, kokios labiausiai atitinka socialinių paslaugų gavėjo poreikius.
- Pokyčių žmoguje skatinimo.
Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, atskirų institucijų atsakomybę, organizuojant socialinių paslaugų teikimą, reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas, kiti įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Socialinių paslaugų gavėjai ir teikėjai
Socialinių paslaugų gavėjai gali būti įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių asmenys. Socialines paslaugas teikia valstybinės, savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, religinės bendruomenės, fiziniai bei juridiniai asmenys. Pagrindinė atsakomybė už socialinių paslaugų teikimą tenka savivaldybėms.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai yra socialiniai darbuotojai, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Socialinio darbuotojo veiklą reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Socialinis darbuotojas
Socialinių paslaugų klasifikacija
Socialinių paslaugų klasifikacija pateikiama schemoje (žr. žemiau). Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios paslaugos apima informavimą, konsultavimą, pagalbą namuose ir kitas paslaugas, o specialiosios - socialinę globą (institucinę ir neinstitucinę) ir socialinę reabilitaciją.
Dėl socialinių paslaugų gavimo, pateikdamas prašymą, į savivaldybės socialinės paramos skyrių gali kreiptis asmuo, jo šeimos nariai, rūpintojai (globėjai) arba kiti suinteresuotieji asmenys. Apmokėjimą už socialines paslaugas reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Bendrosios socialinės paslaugos
Informacijos teikimas ir konsultavimas - tai socialinė paslauga, skirta suteikti klientui pagalbą - reikalingą informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti dėl esamos problemos sprendimo. Informacijos teikimas ir konsultavimas yra vykdomas socialinės paramos skyriuose, vaikų teisių apsaugos tarnybose, savarankiškose atskirose tarnybose, kliento namuose, socialinių paslaugų įstaigose. Socialinis darbuotojas analizuoja kliento situaciją ir pateikia alternatyvius problemos sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Pagalbą namuose pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą metodinę medžiagą (žr. žemiau). Slaugą namuose vykdo bendruomenės slaugytojai. Bendruomenės slaugytojų funkcijas, pareigas, teises, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta medicinos norma.
Globos pinigų dydį asmeniui nustato savivaldybės. Globos pinigų suma, skiriama paslaugų gavėjui per mėnesį, negali būti didesnė nei pagalbos namuose paslaugų vidutinė kaina per mėnesį.
Kitos bendrosios paslaugos:
- karšto maisto pristatymas (“maistas ant ratų”) - tai paslauga, skirta asmenims, neturintiems galimybių maitintis namuose ir negalintiems lankytis maitinimo organizavimo vietose.
- transporto paslaugų organizavimas - tai paslauga, teikiama pagal konkrečius poreikius asmenims, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir negali naudotis visuomeniniu bei individualiu transportu.
- vertimo ženklų kalba paslaugos - tai paslaugos, teikiamos asmenims, turintiems kalbėjimo, klausos, regėjimo ar kt. Vertimo ženklų kalba paslaugų teikimą organizuoja savivaldybių socialinės paramos skyriai.
- aprūpinimas kompensacine technika - tai paslauga, kurią vykdo savivaldybių socialinės paramos skyriai, asmeniui individualiai parinkdami kompensacines priemones.
- būsto ir aplinkos pritaikymo paslaugos - tai paslaugos, teikiamos tam, kad užtikrintų neįgalių bei senų žmonių kuo didesnį savarankiškumą, pritaikant būstą ir aplinką prie asmens negalios.
Specialiosios socialinės paslaugos
Nestacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus skirtingų socialinių grupių asmenims. Stacionari globos įstaiga skirta įvairaus amžiaus, negalios bei skirtingų socialinių grupių asmenims (seniems žmonėms, vaikams, neįgaliesiems ir kt.), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Nestacionarios globos įstaigos
- vaikų dienos centras - tai socialinių paslaugų įstaiga, kurios paskirtis yra teikti dienos globos, užimtumo, laisvalaikio organizavimo ir kt.
- dienos centras žmonėms su negalia - tai socialinių paslaugų įstaiga, skirta žmonių su negalia bendravimui ir socializacijai. Šioje įstaigoje gali būti teikiamos informavimo, buitinės, kultūrinės, laisvalaikio organizavimo ir kt.
Reabilitacijos įstaigos - socialinių paslaugų įstaigos, skirtos ugdyti, atstatyti bei grąžinti fizinius, protinius, profesinius ir socialinius sugebėjimus neįgaliems ir rizikos grupės asmenims.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
- Reabilitacijos įstaigos žmonėms su negalia - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos ugdyti neįgaliųjų fizinius ir protinius sugebėjimus, palengvinti jų integraciją į visuomenės gyvenimą, įsigyjant profesiją bei darbą.
- socialinės-psichologinės pagalbos tarnyba (konsultavimo kabinetas) - tai įstaiga, teikianti konsultacijas įvairiais socialinės reabilitacijos klausimais. Šio tipo įstaigose priklausomai nuo klientų grupių gali skirtis veiklos pobūdis, t. y. pagalbos šeimai tarnyba - tai įstaiga, teikianti socialinę, pedagoginę, psichologinę, teisinę ir kt.
Laikino apgyvendinimo įstaigos
- laikino apgyvendinimo namai nepilnametėms motinoms su kūdikiais - tai socialinės globos įstaiga, teikianti paslaugas nepilnametėms motinoms.
- reintegracijos centras - įstaiga, teikianti laikino prieglobsčio ir kitas paslaugas socialiai pažeistiems asmenims, grįžusiems ar deportuotiems iš užsienio šalių.
- Psichologinės - socialinės reabilitacijos bendruomenė (narkomanų, alkoholikų ir kt.) - tai grupė žmonių, apsisprendusių keisti savo gyvenimą ir savanorišku principu susibūrusių į bendruomenę. Svarbiausias bendruomenės tikslas - keisti narkomanų (alkoholikų) mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą bei išmokyti juos savidisciplinos bei darbinių, profesinių įgūdžių tam, kad jie vėliau galėtų integruotis į socialų gyvenimą.
Stacionarios globos įstaigos
Asmenų nukreipimo ir priėmimo į stacionarias socialinės globos įstaigas bei išvykimo iš jų tvarką, minimalius reikalavimus šių įstaigų pastatams bei aplinkai, įstaigų darbuotojų etatų normatyvus reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas.
Stacionarios globos įstaigos seniems žmonėms:
- Senų žmonių globos namai - tai juose gyvenančių asmenų namai, kuriuose gyvenimas organizuojamas taip, kad būtų kuo artimesnis namų aplinkai.
Bazinės paslaugos senų žmonių globos namuose - tai paslaugos, teikiamos globos namų gyventojui, siekiant patenkinti jo pirminius gyvybinius poreikius. Bazinių paslaugų komplekto sudėtį kiekvienam gyventojui sudaro globos įstaigos administracija pagal gyventojo savarankiškumo vertinimą, kurį atlieka socialinių darbuotojų ir kitų specialistų grupė (komanda). Papildomų paslaugų sąrašą tvirtina globos namų steigėjas, suderinęs su globos namų administracija.
Stacionarios globos įstaigos vaikams:
- Šiose įstaigose turi būti užtikrintas vaiko auklėjimas ir priežiūra, sudaryta aplinka, kurioje vaikas galėtų augti, vystytis ir tobulėti.
- laikinos vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, kurioje laikinai apgyvendinami ir globojami vyresni negu 3 metų vaikai, netekę tėvų globos, gatvės vaikai ar dėl kitų priežasčių negalintys gyventi savo šeimoje.
Vaikų laikinąją ar nuolatinę globą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymas. Valstybinė įvaikinimo institucija ir miestų (rajonų) savivaldybių Vaikų teisių apsaugos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka šeimoms, norinčioms įvaikinti vaikus, organizuoja paslaugas, susijusias su įvaikinimu.
Stacionarios globos įstaigos žmonėms su negalia - tai socialinės globos įstaigos, kuriose įvairaus amžiaus ir įvairių negalios rūšių asmenims teikiama nuolatinė ir įvairiapusė pagalba:
- globos namai vaikams su proto negalia - tai specialaus ugdymo socialinės globos įstaiga, skirta gyventi vaikams (nuo 4 iki 21 m.).
- globos namai jaunimui su negalia - tai specialaus ugdymo įstaiga, skirta gyventi neįgaliam jaunimui (nuo 21 iki 29 m.).
- savarankiško gyvenimo namai (grupiniai gyvenimo namai) - tai socialinės globos įstaiga, kurioje gyvena žmonės su negalia, turintys didesnį savarankiškumą nei didelių stacionarių globos įstaigų (pensionatų) gyventojai. Šio tipo įstaigoje sudaromos namų aplinkai artimos sąlygos ir profesionalių specialistų pagalba formuojami savarankiško gyvenimo įgūdžiai.
Mišrių socialinių paslaugų įstaigos
socialinių paslaugų centras - tai socialinių paslaugų įstaiga, kurioje teikiamos skirtingų rūšių socialinės paslaugos įvairioms klientų grupėms vienos įstaigos bazėje. Šio tipo įstaigų privalumas yra tas, kad jose galima efektyviau organizuoti veiklą negu įprasto tipo įstaigose.
Išsklaidyti mitai apie vaikų globą Lietuvoje: įvardijo, kaip vyksta procesas
Vaikų globos namų finansavimas
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos. Darbo autorius sutinka su auditoriaus nuomone, kad būtinas "paslaugos krepšelis vaikui".
"Paslaugos krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugos krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti.
Mūsų požiūriu, blogai, kad valstybėje nėra vieningos globos įstaigos finansavimo sistemos. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose. Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje.
Vaikų globos įstaigų administravimas
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybių administracija.
Vaikų globos namai Vilniuje
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaita, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra 4-eri VVGN. Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybių teritorijose yra po 3-ejus valstybinius vaikų globos namus. Joniškio rajonų savivaldybių teritorijose - po 2-jus valstybinius vaikų globos namus. Šešiolikos savivaldybių teritorijose yra 1-i valstybiniai vaikų globos namai.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito ataskaitos duomenimis, savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Kėdainių ir Ignalinos savivaldybių teritorijose yra po 2-jus savivaldybių vaikų globos namus. 28-is savivaldybių teritorijose - po vienerius savivaldybės vaikų globos namus.
Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje - 9 NVO vaikų globos namai. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje - 2 nevyriausybinės organizacijos vaikų globos namai. Kitose 8 savivaldybių teritorijose yra po 1 NVO vaikų globos namus. 50-ies savivaldybių teritorijose nėra nevyriausybinės vaikų globos namų.
Vaikų skaičius vaikų globos namuose 2003 metais lyginant su 2001 m padidėjo 11,8 proc., o bendras vaikų skaičius šiuo laikotarpiu sumažėjo 6,3 proc. (50,5 tūkst.). Prieš tai jau minėtos audito ataskaitos duomenimis, 2003 metais keturiolikoje savivaldybių nebuvo nei valstybinių, nei savivaldybių, nei NVO organizacijų vaikų globos namų.
2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Mūsų požiūriu, didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.
Tyrimas
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose.
Globos įstaigos vadovės interviu metu buvo klausiama, koks jų stažas dabartiniuose globos namuose. Antrųjų ir trečiųjų vaikų globos namų vadovai teigė, kad jie virš dvidešimt metų dirba šiose įstaigose. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi.
Antruosiuose vaikų globos namuose veiklos planai sudarinėjami kiekvieną mėnesį. Taip pat rengiamas metinis planas, kuriame numatomos visos aktualios darbo sritys. Trečiuosiuose vaikų globos namuose veiklos planai sudaromi kiekvieną metų ketvirtį. Po to sudaromas bendras metinis planas. Vaikų globos namuose "Gilių" sudaromas veiklos planas vieną kartą per metus. Šis veiklos plano sudarymo tikslas numatyti bei prognozuoti darbus, personalą bei išteklius.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Taip pat atsižvelgiama į infliaciją bei socialinio draudimo dydžius, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
| Globos namų pavadinimas | Finansavimas 2001-2005 m. |
|---|---|
| Vaikų globos namai "Gilių" | Didžiausias |
| Antrieji vaikų globos namai | Mažesnis nei "Gilių" |
| Tretieji vaikų globos namai | Mažiausias |
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Tačiau jomis nesivadovaujama. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Antrųjų globos namų bei globos namų "Gilių" vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Trečiuosiuose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė.