Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, pensininkai dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais. Norint užtikrinti orų pragyvenimą, daugelis jų nusprendžia tęsti darbinę veiklą. Tačiau, dirbant pensijoje, kyla klausimų dėl mokesčių, įmokų ir socialinių garantijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dirbantys pensininkai gali optimizuoti savo finansinę situaciją, kokios įmokos jiems privalomos, o nuo kurių galima išvengti, bei kokios teisės jiems priklauso.
Įmokos ir mokesčiai dirbantiems pensininkams
Vieno šalies rajono centre gyvenantis pensininkas Romas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad ir išėjęs į pensiją toliau dirba. „Pensija siekia kelis šimtus eurų, tačiau dar norisi ir namą susiremontuoti, ir atostogų išvykti. Nusprendžiau dar kelis metus dirbti su verslo liudijimu. Turiu ir daugiau draugų, kurie ir toliau dirba su verslo liudijimu ar užsiima individualia veikla. Savarankiškas darbas leidžia patiems dėlioti darbo grafiką ir užimtumą. Tikriausiai sunkaus fizinio darbo, kokioje gamykloje jau nebegalėčiau dirbti. O dabar skiriu darbui kelias valandas per dieną, remontuoju ir montuoju automobilių padangas“, - pasakojo vyras.
Anot jo, Lietuvoje vien tik iš pensijos sunku pragyventi. „Žinoma, jeigu pirktume tik maistą ir mokėtume komunalinius mokesčius, pinigų užtektų. Tačiau pavyzdžiui, remontui jau tenka taupyti. Taip pat norisi ir pramogoms šiek tiek pinigų skirti. Dirbdamas ir toliau moku „Sodrai“ įmokas. Tačiau draugai, irgi išėję į pensiją jų nebemoka. Sako, kad tokia tvarka „Sodroje“ - savarankiškai dirbantys pensininkai atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų. Tačiau kodėl niekas apie tai neinformuoja? Kur kreiptis, kad tų pinigų nebereikėtų man mokėti“, - retoriškai klausė vyras.
Romas piktinosi, kad valdžia labai greitai suskaičiuoja gyventojų skolas, blokuoja sąskaitas. „Tačiau pati neskuba mums paaiškinti, kada turime mokėti mokesčius, o kada jau nebe“, - skundėsi vyras.
PSD įmokos
Kaip informuoja „Sodra“, PSD įmoka yra 6,98 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios tą mėnesį, už kurį mokate PSD įmoką. Šiuo metu MMA yra 730 eurų. Taigi nusipirkus verslo liudijimą visam mėnesiui, tenka mokėti 50,95 euro PSD įmokų. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 459 eurai. Vadinasi, su verslo liudijimu dirbančiam pensininkui reikia atsisveikinti su suma, viršijančia dešimtadalį vidutinės pensijos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Tuo metu „Sodra“ komentuoja, kad pensiją gaunantys gyventojai gali nebemokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau tai priklauso nuo jų individualios veiklos pobūdžio. Tai yra, ar dirbama su verslo liudijimu, ar vykdoma individuali veikla pagal pažymą.
- Jei žmogus gauna Lietuvoje paskirtą socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo pensiją, šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją ir vykdo veiklą su verslo liudijimu, tokiu atveju jam reikia mokėti privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokas už verslo liudijimo galiojimo dienas.
- Jei žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą (t.y. be liudijimo), tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
- Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis apie tai turi mus informuoti“, - pasakojo „Sodra“.
Tačiau anot jos, pagal Socialinio draudimo įstatymą individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jeigu gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. „Tokiu atveju, kad būtų neskaičiuojamos įmokos, asmuo turėtų pateikti Sodros teritoriniam skyriui informaciją ir įrodymus, kad gauna minėtą išmoką“, - sakė „Sodra“.
„Sodros“ naujausiais duomenimis, šiuo metu dirba 71,4 tūkst. senatvės pensijos gavėjų - tai yra apie 11 proc. visų senatvės pensininkų.
Skurdas tarp vyresnio amžiaus žmonių
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta senjorai - praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65 metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. „O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis - 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. 2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurų per mėnesį“, - skelbia statistikos departamentas.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad pažeidžiamiausi skurdo atžvilgiu yra senjorai. „Dažnas jų dirbo visą gyvenimą, tačiau dėl buvusio menko darbo užmokesčio ar „vokelių“ sistemos dabar gauna tokias pensijas, kad apie orų gyvenimo saulėlydį gali tik pasvajoti. Pandeminiu laikotarpiu itin pažeidžiami tapo ir negalią turintys gyventojai - būtent jie pirmieji buvo atleisti iš darbo apribojus kai kurias veiklas. Su skurdu labai dažnai susiduria ir tie gyventojai, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų, nors neįgalumas jiems ir nėra pripažintas. Ir išbristi iš skurdo upės labai sunku dėl ribotų galimybių rasti darbą. Tokie žmonės patenka į paramos sistemą, tačiau pagalba yra labai menka. Pavyzdžiui, pernai metais vidutinė socialinė parama vienam asmeniui siekė 107 eurus per mėnesį. Bet kaip žmogui pragyventi už tokią sumą?“, - retoriškai klausė su skurdu kovojančios organizacijos vadovė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo
Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo Lietuvoje nėra automatinis procesas vien dėl to, kad darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus. Pagal Darbo kodeksą amžius negali būti laikomas teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi. Vis dėlto darbuotojas, pasiekęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį, turi papildomų garantijų bei teisių nutraukdamas darbo santykius.
Pagrindiniai teisiniai principai
- Amžius nėra teisėta atleidimo priežastis. Darbdaviai negali nutraukti sutarties vien dėl to, kad darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus.
- Savanoriškas atsistatydinimas. Darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus ir įgijęs teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį, gali atsistatydinti, apie tai pranešęs prieš 5 darbo dienas (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teisė į išeitinę išmoką
Atsistatydinus šiomis sąlygomis, darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką:
- Du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, jei darbas truko ilgiau nei 1 metus;
- Vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, jei darbas truko trumpiau nei 1 metus.
Šių teisių taikymo sąlygos
Pirmiau nurodytos teisės ir garantijos taikomos tik tada, kai:
- Darbo sutartis yra neterminuota.
- Darbuotojas įgijo teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį.
- Sutarties nutraukimą iniciuoja darbuotojas (ne darbdavys).
Kada garantijos netaikomos
- Jei darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje jau sulaukęs pensinio amžiaus.
- Jei darbuotojas įgijo teisę į visą pensiją prieš pradėdamas dirbti.
- Jei sutartis yra terminuota - specialios su pensija susijusios išmokos netaikomos.
Darbdavio įsipareigojimai ir apribojimai
Jei atleidimą inicijuoja darbdavys, jis turi remtis teisiniais pagrindais, tokiais kaip atleidimas iš darbo, reorganizacija ar darbo drausmės pažeidimas, bet niekada vien tik amžiumi. Bet koks dirbančio pensininko atleidimas iš darbo dėl amžiaus gali būti laikomas diskriminaciniu pagal Lietuvos darbo teisę ir ES direktyvas.
Darbuotojo teisės savanoriškai atsistatydinant
Kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo sulaukęs pensinio amžiaus, jis turėtų:
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
- Pateikti rašytinį atsistatydinimo pranešimą, nurodydamas priežastį: „Aš nutraukiu darbą dėl senatvės pensijos amžiaus ir pilnų pensijos teisių įgijimo pagal Darbo kodekso 56(1)(4) straipsnį.“
- Įsitikinti, kad darbo sutartis yra neterminuota ir kad pensijos teisės buvo įgytos dirbant pas šį darbdavį.
- Tikėtis atitinkamos išeitinės išmokos, priklausančios nuo darbo trukmės.
Darbuotojo atleidimas iš darbo dėl ligos ar neįgalumo. Išeitinės išmokos. | Teisinėkonsultacija.lt
O kas, jei darbdavys atleidžia pensininką?
Jei darbdavys bando nutraukti darbo sutartį vien dėl darbuotojo amžiaus, darbuotojas turi teisę:
- Ginti atleidimą teisme Valstybinė darbo inspekcija (VDI) arba Darbo ginčų komisija.
- Prašyti grąžinti į darbą arba kompensacijos už neteisėtą atleidimą.
- Gauti neapmokėtą išeitinę išmoką arba atlyginimo kompensaciją už kiekvieną atleidimo iš darbo procedūros vėlavimo dieną.
Praktinės rekomendacijos
Darbuotojams:
- Visada įsitikinkite, kad jūsų atsistatydinimas yra tinkamai įformintas raštu.
- Jei esate atleidžiamas iš darbo ir manote, kad atleidimo priežastis yra amžius, nedelsdami kreipkitės pagalbos į VDI.
- Išsaugokite darbo įrašus, įrodančius jūsų nepertraukiamą darbą ir draudimo statusą tuo metu, kai įgijote visas teises į pensiją.
Darbdaviams:
- Užtikrinti, kad visi atleidimai atitiktų Darbo kodeksą ir būtų pagrįsti teisėtomis verslo priežastimis.
- Dokumentuokite darbuotojo pensijos statusą ir darbo stažą, jei darbuotojas atsistatydina. savanoriškai.
- Aiškiai nurodykite teisinį pagrindą (56 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atleidimo iš darbo dokumentuose, kad išvengtumėte ginčų ateityje.
Išeitinė išmoka
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Kas yra išeitinė išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.
Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išeitinė išmoka nepriklauso
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56),
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.