Šiandieniniame pasaulyje, kupiname streso, nerimo ir įtampos, rūpinimasis savo psichikos sveikata tampa vis svarbesnis. Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros gerovės dalis, leidžianti aiškiai mąstyti, jausti emocijas, kurti santykius ir susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Tai yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę.
Psichikos sveikata yra svarbi kiekvienam iš mūsų.
Psichikos sveikata - tai geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Dėl psichikos sveikatos apibrėžimų iki šiol kyla psichikos sveikatos specialistų diskusijų. Pavyzdžiui, ar apibūdinant gerą psichinę būseną turėtų būti įtrauktas toks kriterijus kaip individo darbas, aktyvi veikla, poreikis daryti prasmingus, gerus darbus bendruomenei.
Psichikos sveikata yra neatsiejamai susijusi ir su kūno sveikata, ir su psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno, net filosofiniais aspektais, tai yra kompleksiškas ir sąlygiškas fenomenas.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.
Savo psichikos sveikata būtina rūpintis, nes ji lemia gyvenimo kokybę, gebėjimą įveikti sunkumus ir džiaugtis kasdienybe.
Emocinė, Psichologinė ir Socialinė Gerovė
Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis.
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Dažniausi Psichikos Sveikatos Sutrikimai:
- Depresija: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais.
- Nerimo sutrikimai: Tai dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas: Tai nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais.
- Valgymo sutrikimai: Tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija.
- Psichoziniai sutrikimai: Tai psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
Svarbu pažymėti, kad tai tik keletas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.
10 psichinės ligos požymių, kurių neturėtumėte ignoruoti
Psichikos Sveikatą Lemianys Veiksniai
Psichikos sveikata nulemiama dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių.
Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje.
Psichologiniai veiksniai: Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialiniai veiksniai: Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki.
Aplinkos veiksniai: Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą.
Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai.
| Veiksnys | Poveikis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Mityba | Aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. | Sveika ir subalansuota mityba, daug vaisių, daržovių, grūdų ir liesų baltymų. |
| Miegas | Būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. | Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Pasirūpinkite kokybišku miegu. |
| Fizinis aktyvumas | Pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. | Reguliarus fizinis aktyvumas. |
| Alkoholis ir narkotikai | Neigiamai veikia psichinę sveikatą. | Vengti alkoholio ir narkotikų vartojimo. |
| Rūkymas | Kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. | Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes. |
| Socialiniai ryšiai | Būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti. | Kurkite prasmingus ryšius su žmonėmis. |
| Streso valdymas | Svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. | Būkite atidūs ir dėmesingi. |
| Kūryba | Puikus būdas išreikšti save, savo jausmus ir mintis per meninę formą. | Užsiimkite kūryba. |
Atvirumas ir Stigmos Mažinimas
Gyvename ne tik savo kūne, bet ir prote, arba kitaip - psichikoje. Ši, lygiai kaip ir kūnas, nuolatos svyruoja sveikatos-nesveikatos švytuoklėje. Ir nors kiekvienas žmogus turi absoliučią teisę į savo sveikatos būklės privatumą, nes jo kūnas - ir psichika - priklauso tik jam pačiam, o ne kitiems ir jokiu būdu ne valdžios institucijoms, pradėję atviriau kalbėtis apie psichikos sveikatą visi tik laimėtume.
Psichikos sveikata neturėtų būti apipinta gėdos ir kaltės jausmais, psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patiriantys žmonės neturėtų būti nurašomi į šeimos ir visuomenės paraštes.
Drįstu teigti, kad apie psichikos sveikatą kalbama nepakankamai, tai vis dar ganėtinai tabu tema tiek viešajame diskurse, tiek asmeniniuose ratuose, kur nėra įprasta ir priimtina apie tai kalbėtis atvirai, be jokių baimių ir teisimo iš kitų. Bet ji liečia kiekvieną, todėl psichikos sveikatą reikėtų priimti kaip mūsų visų kasdienybę.
Psichosocialinis Negalios Modelis
Skirstymas į „mus“ ir „juos“ kyla iš medicininio požiūrio, teigiančio, kad egzistuoja biologiniai ar neurologiniai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti. Tai pateikiama kaip paties individo problema - esą jį reikia išgydyti, jei nepavyksta - nurašyti.
Tačiau psichikos sveikatą veikia ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Anksčiau tai buvo vadinama psichikos negalia, o JT Žmonių su negalia teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m., įtvirtintas naujas požiūris, teigiantis, kad negalia kyla ne tik iš pačio žmogaus sutrikimų, bet ir iš tų sutrikimų sąveikavimo su išorinėmis kliūtimis.
tags: #socialiniai #sveikatos #aspektai