Nepilnamečio globa skyrybų atveju Lietuvoje

Skyrybos - emociškai ir teisiškai sudėtingas procesas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Vaikų globa skyrybų atveju, taip pat vaikų išlaikymas po skyrybų - tai neretai patys jautriausi ir sudėtingiausi klausimai skyrybų procese. Šiame straipsnyje aptarsime skyrybų procesą Lietuvoje, kai yra vaikų, ir ką tėvai turėtų žinoti apie vaikų globą, išlaikymą (alimentus) bei kitus svarbius aspektus, reglamentuojamus Civilinio kodekso.

Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai.

Nepakankamas dėmesys šiems klausimams skyrybų procese gali sukelti nepatogumų ateityje, todėl svarbu išsamiai išnagrinėti visus niuansus.

Skyrybų procesas Lietuvoje

Lietuvoje santuoką nutraukia tik teismas, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų ir neveda bendro ūkio ilgiau nei metus - tuomet santuokos nutraukimą gali patvirtinti notaras. Skyrybos Lietuvoje reikalauja laiko ir profesionalių žinių, tačiau supratimas apie procesą gali jį palengvinti.

Kur kreiptis dėl skyrybų?

Norint inicijuoti skyrybų procesą, reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jei atsakovas turi mažamečių vaikų, gyvenančių su juo, prašymas pateikiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Jei skyrybų prašo abu sutuoktiniai, prašymą galima pateikti pagal bet kurio sutuoktinio gyvenamąją vietą.

Taip pat skaitykite: Globos paskyrimo pavyzdys

Santuokos nutraukimo būdai Lietuvoje

Lietuvos Respublikoje santuoka gali būti nutraukta keliais būdais:

• Abipusiu sutarimu: Sutuoktiniai gali išsiskirti, jei nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, jie sutinka su skyrybomis ir turi parengtą sutartį dėl skyrybų pasekmių. Abiem sutuoktiniams turi būti visiškai veiksni. Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos.
• Kaltės pagrindu: Teismas gali nutraukti santuoką, jei vienas sutuoktinis įrodo kito kaltę dėl santuokos iširimo arba jei abu yra kalti.
• Vienpusiu prašymu: Vienas sutuoktinis gali kreiptis dėl skyrybų, jei sutuoktiniai gyvena atskirai ilgiau nei metus, kitas sutuoktinis paskelbtas neveiksniu, dingusiu be žinios arba yra nuteistas. Dažniausiai po tokio inicijavimo kitas sutuoktinis sutinka dėl jam galimų padarinių (iš teismo priteistinos kitai pusei didesnės turto dalies, didesnio vaikams išlaikymo ir pan.).

Skyrybos gyvenantiems užsienyje

Santuoką galima nutraukti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Lietuvos teismai priima ištuokos prašymus tik tuo atveju, jei bent vienas sutuoktinis gyvena Lietuvoje. Notarai gali patvirtinti skyrybų susitarimą nuotoliniu arba mišriu būdu tik tuo atveju, jei užsienietis sutuoktinis turi Lietuvoje išduotą asmens dokumentą (pvz., laikiną leidimą gyventi) ir elektroninį parašą.

Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje dėl santuokos su Lietuvos piliečiu arba dėl šeimos susijungimo, santuokai nutrūkus leidimas gyventi šalyje gali būti panaikintas.

Reikalingi dokumentai

Norint išsiskirti, reikalingi šie dokumentai:

• Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (jei skyrybos abipusiu sutarimu).
• Santuokos liudijimas.
• Asmens tapatybės dokumentai.
• Vaikų gimimo liudijimai (jei yra nepilnamečių vaikų).
• Pažyma apie šeimos sudėtį.
• Dokumentai, susiję su nekilnojamuoju turtu, transporto priemonėmis ir finansiniais įsipareigojimais (pvz., paskolos sutartys).

Reikalinga pateikti notaro arba advokato patvirtintas dokumentų kopijas. LR Civilinio proceso kodeksas numato, jog teismui pateikiamos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro ar advokato.

Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie globą?

Skyrybų trukmė

Paprastai byla išnagrinėjama per 3-4 savaites, o po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo jis įsigalioja po 30 dienų. Bendru sutikimu skyrybos užtrunka nuo 4 dienų iki mėnesio. Dažniausiai teismas išskiria per 10-15 dienų.

Vaikų globa ir išlaikymas (alimentai)

Vaikų globa ir išlaikymas yra vieni jautriausių klausimų skyrybų procese. Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius.

Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Vienas svarbiausių klausimų skyrybų byloje - kur gyvens vaikas (Civilinio kodekso 3.174 str.). Sprendimas priimamas tokia tvarka: įstatymas skatina tėvus pačius susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Dažnai sutuoktiniai šiuo klausimu net nediskutuoja, kadangi tvarka jau praktiškai nusistovėjusi, t.y. vaikas jau iki santuokos nutraukimo gyvena su vienu iš tėvų, ir sutuoktinius tokia padėtis tenkina. Visi kiti atvejai - sudėtingi. Didžioji dalis konfliktiškų skyrybų būna ne tik dėl turto, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos.

Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva

Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.

Vaikų dalybos skyrybų atveju

Valstybės vaidmuo nustatant vaiko gyvenamąją vietą

Valstybės požiūris šiuo klausimu yra gana biurokratinis. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, vaikas turi likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Abiejų tėvų buities sąlygas nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, kuris atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą. Akte aprašomi ne tik materialūs aspektai, susiję su gyvenamąja aplinka (baldai, buitinė technika ir pan.), tačiau gali būti pateikiami ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vaidmuo tokio pobūdžio skyrybų bylose turi didelę reikšmę, tačiau galutinį sprendimą vis dėlto priima teismas. Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė.

Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.

Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją.

Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus.

Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.

Bendravimo tvarka su vaiku

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Lankyti vaikus yra teisė, kurią turi ne tik globos teisę turintis tėvas. Tai reiškia, kad jis turi teisę reguliariai matyti savo vaikus, net jei jie gyvena su kitu tėvu. 50/50 bendravimo tvarka yra tokia, kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieną savaitę su vienu tėvu, kitą savaitę - su kitu.

Kitos bendravimo tvarkos gali būti tokios, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.

Svarbu pabrėžti, kad tėvystė reiškia ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti nuolatinį ryšį su vaiku. Ši pareiga išlieka nepaisant skyrybų proceso. Tėvų, kurie nepaiso šios pareigos, veiksmai gali būti laikomi vaiko teisių ir interesų pažeidimu, dėl ko gali būti taikomos sankcijos, tokios kaip tėvų valdžios apribojimas. Todėl, kai teismas nustato bendravimo su vaiku tvarką, tėvai turi įsipareigoti ją laikytis.

Skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais (Civilinio kodekso 3.170 str., 3.175 str.).

Lietuvoje ilgą laiką vyravo modelis, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatoma su vienu iš tėvų (dažniausiai su motina), o kitas su vaiku bendrauja pasiimdamas jį tam tikromis dienomis, priklausomai nuo tėvų susitarimo ar teismo sprendimo. Tačiau vis daugiau šiuolaikinių tėvų nori nustatyti bendravimo tvarką, kai vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais. Pavyzdžiui, dvi savaites gyvena su vienu, dvi savaites - su kitu iš tėvų.

Šeima

Alimentai

Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 str.). Skyrybų atveju sprendžiamas išlaikymo (alimentų) priteisimo klausimas. Alimentai yra vieno iš tėvų lėšos, skiriamos savo vaikui išlaikyti. Dažniausiai jie priteisiami skyrybų atveju.

Situacijos, kad išlaikymas vaikui neskiriamas, būti negali, kadangi tai prieštarautų įstatymams. Išlaikymas privalo būti skiriamas, tačiau gali skirtis išlaikymo forma. Dažniausiai praktikoje pasitaikanti išlaikymo forma - periodinės išmokos (vadinamieji alimentai). Taip pat gali būti skiriamas išlaikymas turtu, išlaikymas vienkartine pinigine išmoka, taip pat galimi mišrūs variantai.

Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, vaikams skiriamo išlaikymo dydį nustato tėvai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, o teismas tik patikrina, ar tas dydis atitinka teisminę praktiką ir realią ekonominę situaciją. Verta atkreipti dėmesį, kad minimalus ir maksimalus išlaikymo dydis teisės aktuose nėra nustatytas, jį kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją.

Šiuo metu vyrauja tokia teismų praktika, kad minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis kaip pusė minimalios mėnesinės algos. Taigi, sutuoktiniai, numatydami išlaikymo dydį santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, į šį orientacinį išlaikymo dydį privalo atsižvelgti. Žinoma, tai nereiškia, kad jeigu būtų susitarta dėl šiek tiek mažesnio išlaikymo dydžio, teismas tokio susitarimo netvirtins: teismas kiekvieną situaciją vertina individualiai, atsižvelgia tiek į sutuoktinių finansinę padėtį, tiek į bendrą šalies, regiono ekonominę situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai sprendžiama dėl išlaikymo dydžio, tai nereiškia, kad šis dydis niekada nesikeis. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį. Praktikoje pasitaiko atvejų, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje susitaria dėl išlaikymo dydžio, kuris gali būti indeksuojamas, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą.

Kaip apskaičiuojami alimentai?

Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus:

• Vaiko poreikius: maistas, apranga, būstas, sveikatos priežiūra, mokslas, laisvalaikis, papildomas ugdymas ir kt. Poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės, gabumų.
• Tėvų turtinę padėtį: vertinamos abiejų tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, taip pat ir galimybės gauti didesnes pajamas.

Išlaikymas priteisiamas proporcingai tėvų turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad rekomenduojamas minimalus išlaikymas vienam vaikui - ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga „į rankas“ (nuo 2025 m. - 777 Eur), t. y. po 388.5 Eur iš kiekvieno tėvo. Tačiau suma gali būti mažesnė ar didesnė, priklausomai nuo tėvų pajamų ir vaiko poreikių (pvz., gydymas, būreliai).

Išlaikymo formos:

• Periodinės išmokos: Dažniausia forma - kas mėnesį mokama konkreti pinigų suma.
• Vienkartinė pinigų suma.
• Turto perdavimas vaikui (pvz., butas, namas).

Dažniausi mitai apie alimentus:

• „Alimentai skirti tik mamai/tėčiui.“ Netiesa. Alimentai yra skirti vaiko būtiniesiems ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
• „Jei nedirbu, nereikia mokėti.“ Netiesa. Pareiga išlaikyti vaiką išlieka. Teismas gali vertinti galimybes gauti pajamas arba priteisti išlaikymą iš turimo turto.
• „Jei uždirbu minimalią algą, alga reiškia mokėsiu minimalius alimentus.“ Netiesa. Alimentų dydis priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių ir abiejų tėvų turtinės padėties.
• „Galima susitarti, kad alimentų vienas iš tėvų nemokės.“ Netiesa. Tėvai negali susitarti dėl vaiko teisės į išlaikymą atsisakymo. Toks susitarimas negaliotų, nes prieštarautų vaiko interesams. Tačiau išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis.

Alimentai vaikams skyrybų atveju

Mediacija

Lietuvoje šeimos ginčuose, įskaitant skyrybas, kai sprendžiami klausimai dėl nepilnamečių vaikų (gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo), prieš kreipiantis į teismą yra privaloma pasinaudoti mediacijos paslauga. Mediacija - tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims pačioms rasti abiem priimtiną sprendimą.

Mediacijos tikslai:

• Padėti tėvams taikiai susitarti.
• Sumažinti konflikto žalą vaikams.
• Rasti individualius, konkrečiai šeimai tinkančius sprendimus.

Jei mediacijos metu pavyksta susitarti, pasirašomas susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas. Jei susitarti nepavyksta, gaunama pažyma apie dalyvavimą mediacijoje, kuri leidžia kreiptis į teismą.

Dažniausios tėvų klaidos skyrybų atveju

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais taikiai nepavyksta. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Netiksli bendravimo su vaiku tvarka

Pirma klaida yra pastebima atvejais, kai nėra nustatoma tiksli bendravimo su vaiku tvarka. Esant geriems tarpusavio santykiams tėvai neapgalvoja būtinybės tiksliai susitarti kokiomis švenčių, atostogų ar savaitės dienomis vaikas matysis su kiekvienu iš tėvų, neaptaria tikslios vaiko pasiėmimo vietos ir laiko. Jei vėliau tėvų santykiai pablogėja ir kyla nesutarimų, tėvai piktnaudžiauja bendravimo tvarkos neapibrėžtumu, atsisako leisti vaikui pasimatyti su kitu iš tėvų ar, priešingai, leisti laiką su vaiku.

Siekiant išvengti tokių situacijų būtina tiksliai apibrėžti bendravimo tvarką - numatyti kokias šventines dienas, atostogas ar savaitės dienas vaikas praleidžia su kartu negyvenančiu tėvu ar motina, tiksliai nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, laiką.

Per mažas arba nenustatytas išlaikymo dydis

Antras dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį - išlaikymo (alimentų) dydis. Kartais nutraukdami santuoką tėvai nenumato išlaikymo vaikui, ar numato labai mažą sumą. Teismai vis rečiau tvirtina tokius susitarimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai esant geriems tėvų santykiams išlaikymo suma nenustatoma arba nustatoma labai maža. Tokiais atvejais kyla grėsmė, kad bėgant laikui, vaikui augant ir jo poreikiams didėjant, tėvų tarpusavio santykiai gali suprastėti, gali pradėti kilti ginčai dėl išlaikymo poreikio ir dydžio.

Siekiant išvengti galimų nesutarimų ateityje ir užtikrinti tinkamą išlaikymą vaikui, tėvai nutraukdami santuoką turėtų numatyti proporcingą esamiems ir būsimiems vaiko poreikiams išlaikymą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ilgą laiką formuojama praktika, abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Taigi, vienas iš tėvų turėtų teikti maždaug 317 eurų dydžio išlaikymą.

Išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės

Dar viena tėvų galimai daroma klaida susijusi su išlaikymu - numatomas išlaikymo mokėjimas tik iki vaiko pilnametystės. Tėvai, spręsdami dėl vaiko išlaikymo, gali neapgalvoti, jog vaikui 18 metų sukanka dar būnant 11-12 klasėje, o vaiko poreikiai išlieka nekintantys iki pat vidurinės mokyklos baigimo ar net ilgiau. Tokiu atveju, vaikui sulaukus 18 metų amžiaus, tenka pačiam pakartotinai kreiptis dėl išlaikymo.

Remiantis aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, ar sudaroma taikos sutartis santuokos nutraukimo procese, svarstydami dėl vaiko išlaikymo trukmės tėvai gali numatyti vaiko išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet ir iki vidurinės mokyklos baigimo ar net kol vaikui sukaks 24 metai. Tačiau pabrėžtina, kad pilnamečio vaiko išlaikymas būna nustatomas tik įstatyme numatytais atvejais: vaikams kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų.

Išlaikymo mokėjimas grynaisiais pinigais

Kita tėvų daroma klaida - jau mokant nustatytą išlaikymą. Kartais tarp vaiko tėvų susiklosto tokia praktika, jog išlaikymo suma yra ne pervedama, o mokama grynaisiais pinigais. Už išlaikymą mokant grynaisiais pinigais ir nepasirašant jokio pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, išlaikymo mokėtojui kyla rizika, jog ginčo tarp tėvų dėl išlaikymo mokėjimo atveju, nebus įrodymų, apie išlaikymo mokėtojo atliekamą pareigą.

Tokioje situacijoje savo teisėmis piktnaudžiaujanti pusė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iškart po to - į antstolį dėl neišmokėto išlaikymo išieškojimo.

Išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu

Galiausiai rečiau praktikoje pasitaikantis, tačiau ne ką mažiau svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkeipti dėmesį - išlaikymas ne periodinėmis išmokomis ar pinigine suma, o turtu. Tokiais atvejais išlaikymą turintis teikti vienas iš tėvų nusprendžia vaiko nuosavybėn perduoti butą, namą, ar kitą turtą. Tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio gan dosnus vaiko išlaikymo būdas, gali sukelti įvairių problemų.

Pirma, vaikas turtu galės savarankiškai naudotis tik sulaukęs pilnametystės, taigi iki 18 metų turtu rūpinsis tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad turtas (gavus notaro leidimą) gali būti parduotas, dovanotas, o pats vaikas gali nesulaukti laiko, kai galės turtu rūpintis savarankiškai.

Antra, išlaikymas turtu gali nepatenkinti kasdienių vaiko poreikių, pavyzdžiui, jei vaikui trūksta lėšų drabužiams, būreliams, daiktams, tai turto turėjimas šių lėšų neatneš.

tags: #nepilnamecio #globa #skyrybu #atveju