Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai: Išsamus Vadovas

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia ankstyvame vaikystėje ir gali turėti ilgalaikį poveikį asmens gyvenimui. Tai nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuriam būdinga socialinė disfunkcija, kalbiniai ir kūno kalbos sutrikimai bei apribotas ir pasikartojantis elgesys. Šis sutrikimas apima platų elgesio ir pažinimo pasireiškimų spektrą, todėl kiekvienas autizmo atvejis yra unikalus. Pagrindiniai autizmo aspektai apima sunkumus socialinėje sąveikoje, ribotą ir pasikartojantį elgesį, o taip pat komunikacijos sunkumus.

Autizmas diagnozuojamas iki trijų metų amžiaus. Sergant autizmu, galvos smegenyse informacijos apdorojimas ir suvokimas yra sutrikę. Autizmas yra sąlygojamas įvairių vystymosi faktorių, kurie pažeidžia daugelį ar visas funkcines smegenų sistemas bei sutrikdo jų vystymąsi.

Autizmo Paplitimas ir Diagnostikos Tendencijos

Autizmo atvejų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai daugėja, nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu. Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimodažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šioreiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tairodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypisneurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvoiki sunkaus laipsnio. Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešojinuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikštiįvairiose situacijose.

Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?

Kas Yra Autizmas?

Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra neurologinė ir vystymosi sutrikimų grupė, kuri daro įtaką žmogaus smegenų struktūrai ir funkcijai. Ši liga susijusi su įvairiais smegenų regionais, kurie yra atsakingi už socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Tyrimai rodo, kad autizmas gali paveikti neuronų jungtis ir jų organizaciją smegenyse, kas gali lemti skirtingus elgesio modelius ir pažinimo sutrikimus.

Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.

Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmopasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.

Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Autizmo priežastys dar nėra visiškai aiškios, tačiau tyrimai rodo, kad tai gali būti genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Pagrindiniai autizmo požymius sukeliantys mechanizmai - smegenų struktūros disfunkcija ir biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.

Tikslios autizmo spektro sutrikimų išsivystymo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškaipilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletąveiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kadkiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.

Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje

Nors tikslus mechanizmas nėra žinomas, tačiau manoma, jog priežastys yra genetinės. Tačiau patikimų moksliškai pagrįstų įrodymų dėl aplinkos veiksnių poveikio nėra, tik žinoma, jog jie gali padidinti autizmo riziką.

Neuroanatominės studijos nurodo stiprią asociaciją tarp teratogenų ir sutrikusio smegenų vystymosi iš karto po apvaisinimo. Iš karto po gimimo autistų smegenys auga greičiau nei įprasta, tačiau vaikystėje tas augimas sulėtėja. Dėl per greito augimo, ląsteliniame ir molekuliniame lygyje galimai atsiranda šie sutrikimai:

• neuronų perteklius, kuris sukuria padidintą kiekį jungčių pagrindiniuose smegenų regionuose
• sutrikusi neuronų migracija ankstyvame vystymosi periode
• nesubalansuotas aktyvinimo-slopinimo mechanizmas
• nenormalus tarpneuroninių jungčių susiformavimas

Imuninė sistema taip pat vaidina svarbų vaidmenį autizmo atsiradime. Tokiems vaikams nustatomas centrinės ir periferinės nervų sistemos uždegimas. Atlikti tyrimai nurodo, jog infekcijos buvimas nėštumo metu padidina autizmo atsiradimo riziką. Viskas priklauso nuo to, kaip imuninė sistema geba išlaikyti balansą tarp aktyvacijos ir atsako bei nesutrikdyti ankstyvo smegenų vystymosi.

Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.

Genetiniai veiksniai

Genetiniai veiksniai gali padidinti riziką. Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.

Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena

Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą.

Pagrindiniai rizikos faktoriai, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc.

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinės infekcijos, toksinai ar netinkama mityba, gali turėti įtakos ligos vystymuisi. Nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.

Aplinkos veiksniai: rūkymas, alkoholis, pesticidai, chemikalai, maistas, psichotropiniai vaistai ir t.t. bei infekcijos nėštumo metu taip pat gali padidinti riziką. Tačiau patikimų moksliškai pagrįstų įrodymų dėl aplinkos veiksnių poveikio nėra, tik žinoma, jog jie gali padidinti autizmo riziką.

Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Tam tikri aspektai padidina riziką, kad vaikas susirgs autizmu, visgi svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika nėra tas pats, kas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie su autizmu susiję genų pokyčiai taip pat gali būti nustatyti žmonėms, kurie neturi šio sutrikimo. Kaip ir ne visiems, kuriems gresia autizmo rizika, susirgs šia liga.

Kiti rizikos veiksniai

• Vyresni tėvai
• Diabetas, kraujavimai

Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Berniukai serga keturis kartu dažniau nei mergaitės. Tiksli priežastis nėra žinoma. Rasės, etniniai ir socioekonominiai faktoriniai įtakos neturi.

Ligos Simptomai ir Požymiai

Pagrindiniai autizmo simptomai apima socialinės sąveikos sunkumus, tokius kaip sunkumai suprasti emocijas ir intencijas, ribotas akių kontaktas bei nesugebėjimas dalyvauti pokalbiuose. Taip pat gali pasireikšti pasikartojantys elgesiai, pavyzdžiui, rankų plojimas ar sukimasis.

Autizmas prasideda ankstyvoje vaikystėje, liga diagnozuojama 2-3 metų amžiaus ir tokia būklė tęsiasi iki pat suaugusio amžiaus. Tik dažniausiai simptomai tampa šiek tiek švelnesni.

Pacientams būdinga simptomų triada: socialinio kontakto sutrikimai, žodinės ir kūno kalbos sutrikimai, rutininis ir ribotas elgesys.

• Socialinio vystymosi sutrikimai: nuo vaikystes pacientai mažai reaguoja į socialinis stimulus, vengia akių kontakto, mažai šypsosi, negestikuliuoja, nesiliečia prie kitų asmenų. Vyresniame amžiuje jiems tampa sunku suprasti aplinkinių emocijas, reakcijas. Jie jaučiasi vieniši ir nesuprasti.
• Bendravimas: būdingi kalbos sutrikimai, kūdikystėje jie mažai guguoja, būdingas netipinis verkimas, vėliau ir kalbos naudojimas. Tokiems vaikams sunkiai sekasi žaidimai, kuriuose reikalinga vaizduotė. Paaugę maždaug pusė autistų negali savęs išreikšti žodžiais ar kūno kalba. Jiems sunkiai sekasi suprasti frazeologizmus, jie linkę tiesiog kartoti žodžius.
• Rutiniškas elgesys:
  1. Stereotipiniai judesiai - plojimas rankomis, galvos sukimas, lingavimas.
  2. Pasikartojantis elgesys - daiktų dėliojimas atitinkama tvarka, į vieną liniją ir pan. Toks potraukis yra labai stiprus ir negalint jo patenkinti, galimi elgesio ir emocijų sutrikimai.
  3. Ritualai - pacientu būdingas tam tikras meniu skaitymas, apsirengimo įgūdžiai ir pan.
  4. Apribotas elgesys - stiprus įsitraukimas į vieną objektą, pavyzdžiui, žaislą, žaidimą ar televizijos laidą.
  5. Savęs žalojimas - kandžiojimas, žnaibiojimas ir pan.

Autizmo Diagnostika

Autizmo diagnostika paprastai prasideda nuo išsamaus vaiko istorijos ir elgesio vertinimo. Specialistai, tokie kaip pediatrai, psichologai ar neurologai, gali naudoti įvairius testus ir stebėjimus, kad nustatytų, ar vaikas atitinka autizmo spektro sutrikimo kriterijus.

Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairiųspecialistų komanda.

• Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
• Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
• Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
• Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
• Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
• Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.

Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

Autizmo Tipai ir Sunkumo Laipsniai

Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie„tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yrasusipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.

• Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos irsocialinius sunkumus.
• Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atvejuasmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių irkomunikacinių įgūdžių srityse.
• Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stipriussocialinius ir kalbos sunkumus.

Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai galilabai skirtis.

Autizmo Gydymas

Autizmo gydymas yra individualizuotas ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, tokia kaip elgesio terapija, gali padėti vaikams ugdyti socialinius įgūdžius ir gerinti komunikaciją. Taip pat gali būti rekomenduojamos specialios ugdymo programos. Nors nėra specifinio vaistinio gydymo autizmui, kai kurie vaistai gali padėti mažinti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas ar hiperaktyvumas.

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.

Aspergerio Sindromas

Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo forma, kuriai būdingas kitoks socialinis bendravimas, riboti interesai bei pasikartojantis elgesys. Šis sutrikimas ilgą laiką buvo laikomas atskira diagnoze, tačiau dabar daugelyje šalių (įskaitant Lietuvą) jis įtraukiamas į platesnę autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupę. Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai pasižymi aukštu intelektu, stipriu dėmesiu konkrečioms sritims (pvz., matematikai, technologijoms, menui), tačiau jiems sunkiau suprasti socialinius signalus, jausmų niuansus, užmegzti ir palaikyti santykius.

Simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: vaikystėje labiau pastebimas netipiškas bendravimas, o suaugus - santykių palaikymo sunkumai, socialinio nerimo epizodai.

Svarbu pabrėžti, kad Aspergerio sindromas nėra liga, kurią reikia „išgydyti“. Tai kitoks pasaulio suvokimo ir bendravimo būdas, reikalaujantis tinkamos aplinkos, palaikymo bei supratimo.

Kaip Atliekamas Aspergerio Sindromo Testas ir Diagnozė?

Aspergerio sindromo nustatymas yra ilgas ir kompleksiškas procesas, nes nėra vieno kraujo tyrimo ar vaizdinimo metodo, kuris galėtų aiškiai parodyti diagnozę. Vertinimas remiasi specialistų žiniomis, klinikine patirtimi bei paciento (ar jo artimųjų) pateikta informacija apie elgesį, raidos istoriją ir dabartinius sunkumus.

Diagnozuojant naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui:

• ADOS (Autism Diagnostic Observation Schedule) - struktūruota situacijų ir užduočių serija, stebint, kaip žmogus bendrauja, reaguoja į socialines užuominas.
• ADI-R (Autism Diagnostic Interview - Revised) - išsamus interviu su tėvais ar artimaisiais, siekiant suprasti žmogaus raidos istoriją.
• Kiti klausimynai, tokie kaip AQ (Autism Spectrum Quotient), dažn...

Ankstyvieji Autizmo Požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).

Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti raidos sutrikimą. Jei vaikas turi gerą fizinę sveikatą, yra kur kas sunkiau įtarti raidos sutrikimą. Tačiau motinos širdis dažnai jaučia, jei jos vaikui kažkas negerai.

Svarbiausi Požymiai, Keliantys Įtarimų Dėl Autizmo:

• Autizmą galima įtarti, atsižvelgus į bendravimo ypatybes, jei vaikas vengia žvilgsnių, nežiūri į savo pašnekovą.
• Kitas svarbus požymis - vaikas nemėgsta žaidimų, susijusių su vaizduote, pavyzdžiui, kaladėlė gali būti mašina, namas ar pilis, bet raidos sutrikimų turinčiam vaikui kaladėlė nekels tokių asociacijų. Autizmą turinčiam vaikui daiktas turi tik vieną paskirtį, yra mėgstami žaidimai, kur daug pasikartojimų, tai rodo interesų siaurumą. Tokie vaikai mėgsta tvarką. Vaikui gali kilti stresas netgi tada, jei gimtadienio proga kas nors sugalvos jo kambaryje pakabinti balionų, jis gali dėl netikėtumo pradėti verkti.
• Autizmą išduoda ir pakitę vaiko pojūčiai, jis kitaip priima sensorinę informaciją. Vieniems vaikams tokių dirgiklių labai trūksta, todėl jie linkę kartoti tuos pačius judesius, mėgsta ką nors liesti, čiupinėti ar ragauti, o kitiems - tai sukelia nerimą ar baimę, todėl jie vengia tam tikrų dirgiklių. Pasitaiko atvejų, kai vaikai valgo tik tuos pačius maisto produktus, bet neragauja kitų.

Specialistai

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.

tags: #autizmo #kas #itakoja