Šiandieninėje visuomenėje socialinis darbas tampa vis svarbesnis. Socialinis darbuotojas yra savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos įvairiose socialinėse srityse organizatorius. Jam būtina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, išmanyti teisę ir ekonomiką. Todėl jų studijų programos numato dalykus iš psichologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų studijų krypčių. Socialinis darbas palyginti su kitomis specialybėmis turi daugiausia tarpdalykinių kursų.
Socialinis darbas - viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje. Ši profesija, kaip mokslas ir praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinio darbuotojo profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas. Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje. Socialinio darbo profesija dar yra palyginti jauna, todėl savo veikloje vadovaujasi kitų profesijų (sociologijos, psichologijos, medicinos ir pedagogikos) žiniomis.
Socialinis darbuotojas privalo turėti įvairių sričių žinių bei gebėjimų jas pritaikyti praktikoje.
Bendradarbiavimas Socialiniame Darbe
Socialinis darbas tai veikla, padedanti asmeniui, aeimai sprsti savo socialines problemas pagal js galimybes ir jiems dalyvaujant, ne~eid~iant ~mogiakojo orumo ir didinant js atsakomyb, pagr/st asmens, aeimos ir visuomens bendradarbiavimu. (Augutien R., aplinskas S. Bendradarbiavimo socialinis reikamingumas da~nai vertinamas nepakankamai. L. Ma~ylis ir D. ius (2004) teig, kad dabartiniam tarp~inybiniam bendradarbiavimui trkksta motyvacijos ir teiss akts, kurie detalizuots tarp~inybin/ bendradarbiavim. V. Lietuvos Respublikos (toliau LR) socialinis paslaugs /statymo (2006) 4 str. nurodomi socialinis paslaugs valdymo, skyrimo ir teikimo principai, vienas ia kuris bendradarbiavimas.
Bendradarbiaujant yra telkiamos pastangos teikti paslaugas klientams. is informacija, ~inios, gebjimai. Pastebima, kad bendradarbiavimu manoma esant ir pavirautinius, formalius, biurokratinio pobkd~io (pavaldumo) ryaius. Tokia samprata rodo nepakankamai suvokiant bendradarbiavim socialins pagalbos srityje. Dalykiniam institucijs bendradarbiavimui reikia smoningo apsisprendimo ir tam tikro /dirbio: pirmiausia suvokti bendradarbiavimo reikam ir naud organizacijoje; taip pat darbuotojs gebjimo dirbti komanda bendrai planuoti ir atlikti u~duotis; organizacijs bendradarbiavimas turi remtis ne kontroliavimu ar pavaldumu, o lygiavertiakumo principu, abipusiu pasitikjimu ir bendrs tiksls siekimu. Institucijs bendradarbiavimas ir koordinacija slygoja darbuotojs pasikeitim patirtimi ir informacija, pasidalijim atsakomybe bei tinkamiausio sprendimo radim.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie socialinius vienetus
Stokojant koordinacijos ir bendradarbiavimo yra didel tikimyb priimti skubot sprendim. Da~niausiai nebendradarbiaujant nra ~inoma, k veikia kitos institucijos. Tokiu atveju iakyla tam tikrs paslaugs pasikartojimo arba visai js nebuvimo problema. (Tamutien I., 2004) Pavyzd~iui, R. Civinskas (2006) pastebjo, kad organizuojamos paramos vaikui mechanizmas neveikia dl to, kad neveikia tvs ir mokyklos bendradarbiavimo mechanizmas.
Pagal D. Bell (2003, p. 223), šiuolaikinės postindustrinės visuomenės socialinis vienetas yra ne individas, o bendruomenės organizacija. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien svarbiausi yra bendradarbiavimo ir tarpusavio santykių prioritetai, o koordinavimas yra reikšmingesnis už hierarchija grįstą valdymą. Prioritetas tenka ne individualiai, bet komandinei veiklai. Todėl socialinio darbuotojo, kaip profesionalo ir komandos nario, veikla tampa dar sudėtingesnė.
Socialinis darbas yra veikla, padedanti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas pagal jų galimybes ir jiems dalyvaujant, nežeidžiant žmogiškojo orumo ir didinant jų atsakomybę, pagrįsta asmens, šeimos ir visuomenės bendradarbiavimu. Socialinis darbas - viena iš naujausių pagalbos žmogui profesijų Lietuvoje. Ši profesija, kaip mokslas ir praktika, formuojasi sąveikaudami ir papildydami vienas kitą. Socialinio darbuotojo profesinės patirties studijos teikia galimybę praturtinti socialinio darbo teoriją, numatyti konsultacijos, kaip profesinės pagalbos, metodo taikymo perspektyvas. Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje. Socialinio darbo profesija dar yra palyginti jauna, todėl savo veikloje vadovaujasi kitų profesijų (sociologijos, psichologijos, medicinos ir pedagogikos) žiniomis.
Pagrindiniai partnerystės principai:
- Pagarba, lygiateisiškumas ir geranoriškumas teisėtiems savitarpio interesams;
- Laisvos bendros derybos;
- Savanoriškumas ir realus įsipareigojimų vykdymas;
- Objektyvios informacijos suteikimas, bešališkumas;
- Tarpusavio kontrolė ir atsakomybė;
- Bendradarbiavimo metodų ir formų kompleksiškumo taikymas.
Apibendrinant galima teigti, kad bendradarbiavimas yra darbas kartu, pagalba ir poveikis vienas kitam, poreikių realizavimas, bendras tikslų siekimas bei problemos sprendimas. Bendradarbiavimo procedūra taikoma per neformalius kontaktus, kuriuos užmezga atskiri žmonės arba grupės, arba per formalias struktūras.
Socialinio Darbuotojo Kompetencijos
Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje (supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia. Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje).
Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios, tad esant aukščiau įvardintoms darbuotojo savybėms, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių jam reikalavimų, o esant norui gebės integruotis ir į kitą socialinio darbo veiklos sritį. Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis ,,miela širdžiai“, kadangi dirbti galime daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Būti bendradarbiu (partneriu) bendriausia prasme reiškia drauge dalyvauti (įtraukimas), priklausyti (pasirinkimas), prisijungti (įsipareigojimas), perteikti (bendravimas).
Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams. Socialinis darbuotojas sustiprina asmenų socialinį gyvenimą, metodiškai naudoja konsultavimą, informavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Dirbdamas šį darbą, jaučiasi realizuojantis savo gebėjimus, turi galimybę nuolat mokytis ir tobulėti, o gyvenimas tampa prasmingu.
Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Socialinis darbuotojas užtikrina pagalbą kiekvienam ieškančiajam, ir nebūtinai žodžiais, bet visu savo požiūriu, dėmesingumu, garantuodamas, jog nori padėti, paskatina ar pamoko kaip spręsti problemas. Pačios problemos sprendimas yra kūrybiškas pažinimo procesas, kurį socialinis darbuotojas naudoja svarstydamas socialinio darbo situaciją , nustato problemą, kurią reikės spręsti, ir formuluoja galimus planus ir būdus. Socialiniam darbuotojui naudojant problemos sprendimo procesą svarbiausia yra nustatyti, kada ir kaip mokyti kiekvienam pagalbos ieškančiajam juo naudotis.
Apibendrinant, kūrybiškas socialinis darbuotojas yra tas, kuris ne tik turi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir geba kūrybiškai spręsti problemas, bendradarbiauti su kitais specialistais ir organizacijomis, bei nuolat tobulinti savo kompetencijas.
tags: #socialinis #vienetas #kas #tai