Vienišumas - tai jausmas, kuris gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Tai nėra tik buvimas vienumoje, bet ir vidinis išgyvenimas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių. Šis jausmas gali turėti didelės įtakos žmogaus psichinei sveikatai, sukelti depresiją ir kitus neigiamus padarinius.
Vienišumo Poveikis Sveikatai
Bendravimo stoka arba vienišumo patyrimas gali prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, širdies ligos, taip pat gali padidinti ankstyvos mirties riziką. Vienišumo neigiamas poveikis prilyginamas rūkymo, alkoholio ir viršsvorio keliamai žalai ir yra siejamas su net 50 proc. didesne ankstyvos mirties rizika. Nors vienišumo patyrimas nėra klinikinė būklė, jis yra siejamas su daugeliu neigiamų sveikatos aspektų, tokių kaip miego sutrikimai, depresijos simptomai, pažintinių gebėjimų silpimas, insultas.
2021 m. paskelbtas tyrimas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis vienišumo patyrimas vidutiniame amžiuje (45-64 m.) gali padvigubinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų riziką vėlesniame gyvenime. Tyrimas pabrėžia, kad toks rizikos netolygumas tenka visiems žmonėms, kurie jautė bendravimo stygių, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo ar nuo to, ar jie gyveno vieni ar su kitais asmenimis. Tai atkreipia dėmesį, gyvenimas vienam nėra tapatus vienišumo patyrimui - žmonės gali jaustis vieniši gyvendami su kitais asmenimis arba gyvendami vieni nesijausti vieniši.
Anksčiau minėti mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į priežastinį ryšį tarp bendravimo stokos kaip veiksnio ir demencijos rizikos. Bendravimo stoka gali būti ne tik priežastis, bet ir demencijos pasekmė, atspindinti slopstančius socialinius įgūdžius. Progresuojant demencijai, kinta asmenybė - sumažėjęs noras bendrauti gali būti vienas iš demencijos simptomų.
JAV generalinis chirurgas asmeninės izoliacijos ir vienišumo žmogaus sveikatai daromą žalą yra pavadinęs „naujuoju rūkymu“ ir palyginęs su žala, kurią daro 15 cigarečių per dieną rūkymas. E. teigimu, žmonės yra socialinės būtybės, kuriems reikalinga saugi socialinė aplinka tam, kad išliktų.
Taip pat skaitykite: Kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą?
Vienatvė ir Vienišumas: Skirtumai ir Panašumai
Vienatvė - tai buvimas vienumoje, kai žmogus neturi fizinio ar emocinio kontakto su kitais. Tai gali būti pasirinkta būsena, kuri leidžia pailsėti nuo išorinio pasaulio, bet kai kada ji tampa nemaloni ir ilgesnį laiką užsitęsusi - gali peraugti į vienišumo jausmą.
Vienišumas - tai vidinis jausmas, kai žmogus jaučiasi atskirtas, nesuprastas ar nereikalingas, net ir būdamas tarp žmonių. Abi būsenos yra natūrali žmogaus patirties dalis. Kartais vienatvė suteikia erdvės savirefleksijai, tačiau ilgalaikė, nepasirinkta vienatvė dažnai pereina į gilų vienišumo jausmą.
Vienišumo jausmas ne visada pasireiškia akivaizdžiai. Kartais jis slepiasi po nuolatiniu nuovargiu, emociniu išsekimu, dirglumu ar apatija. Žmogus gali turėti draugų, šeimą ar net būti nuolat apsuptas kitų, bet vis tiek jaustis vienišas - tarsi niekas iš tikrųjų jo nemato ar nesupranta. Vienišumą dažnai lydi mintys, kad esate nereikalingas, nesvarbus arba nepakankamas.
Vienišumo Priežastys
Vienišumas yra subjektyvus jausmas, kuris randasi dėl neatitikimo tarp norimų ir realiai turimų socialinių santykių. Nors kiekvienas iš mūsų galime pasijusti vienišas tam tikru gyvenimo tarpsiu, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms, kokias lėmė Covid-19 ribojimai, vienišumo patyrimas gali labai skirtis, kalbant apie jo trukmę arba intensyvumą.
- Santykių nutraukimas, skyrybos, mirtis arba bet koks svarbaus ilgalaikio ryšio praradimas arba pažeidimas yra ypač dažna vienatvės priežastis. Tai gali sukelti didelį emocinį skausmą ir netektį.
- Sudėtingi gyvenimo įvykiai, tokie kaip mokyklos, darbo, imigracijos, santuokos pokyčiai taip pat yra reali priežastis, kodėl žmogus gali jaustis vienišas. Tai gali sukelti didelį stresą ir nerimą. Tokie pokyčiai gali reikšti tai, kad teks prarasti senus draugus arba kolegas ir turėti sunkumų užmegzti naujus ryšius.
- Be to, socialinės problemos, tokios kaip patyčios, mobingas, taip pat gali iššaukti vienišumo jausmą. Dėl tokių problemų žmogus gali jaustis, jog yra atstumtas iš savo grupės arba visuomenės.
- Fizinės problemos, kurios riboja judesio laisvę arba reikalauja specialios priežiūros, yra kita dažna priežastis, kodėl žmogų gali kamuoti vienišumas. Tokie žmonės yra labai priklausomi nuo kitų, todėl natūralu, kad jie negali dalyvauti įvairiuose renginiuose ar kituose užsiėmimuose be kitų pagalbos.
Mokslininkės daro išvadą, jog „vieniši asmenys dažniau negyvena su partneriu / sutuoktiniu, vaikystėje yra patyrę finansinį nestabilumą ir šiuo metu susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, dažniau savo sveikatą vertina kaip vidutinišką ar (labai) blogą“. Todėl tyrėjos ragina socialinės politikos formuotojus atkreipti dėmesį „tiek į atskirtyje esančių žmonių fizinių poreikių tenkinimą, tiek į jų socialinių ir psichologinių įgūdžių stiprinimą“.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus žmonių integracija į visuomenę
Vienišumas Lietuvoje
Lietuvoje vieniši jaučiasi 1 iš 13 žmonių. Šis skaičius žymiai didesnis tarp vyresnio amžiaus ir negalią turinčių asmenų: 46,7 proc. vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) lietuvių yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje. Žemą socialinį aktyvumą atspindi ir vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis, pagal kurį Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungos šalių sąraše. 2021 m. pristatytas vienišų Lietuvos gyventojų portretas atskleidė, jog didžiąją laiko dalį ar visada vieniši jaučiasi net 7,8 proc. šalies gyventojų.
Kaip Įveikti Vienišumą?
Vienišumas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė bei visuomeninė problema, kuri turi būti sprendžiama tiek individualiu, tiek kolektyviniu lygmeniu. Yra daug būdų, kaip mes galime spręsti šią problemą ir pagerinti savo ir kitų žmonių socialinę gerovę.
- Pripažinti ir priimti savo vienišumą. Pirmas žingsnis yra pripažinti ir priimti savo vienišumą, kaip normalią ir laikiną būseną, kurią galima pakeisti.
- Ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą. Antras žingsnis yra ieškoti ir suteikti socialinę paramą ir pagalbą tuomet, kai to reikia arba kai galime. Žmonės turi būti aktyvūs ir iniciatyvūs, kad užmegztų ir palaikytų ryšius su kitais.
- Dalyvauti ir kurti socialines ir bendruomenines iniciatyvas ir veiklas. Jeigu jus kamuoja vienišumas, dalyvavimas įvairiose socialinėse ir kitose iniciatyvose gali sumažinti šį jausmą.
- Mėgautis ir puoselėti savo vienatvę ir draugystę su savimi. Tai gali padėti užmegzti ir stiprinti ryšį su savimi. Turite būti savimi, kad pažintumėte ir priimtumėte savo stiprybes, silpnybes, pomėgius, svajones ir vertybes.
- Atsitraukite nuo ekranų. Mažiau laiko leisdami socialiniuose tinkluose, mažiau jausitės vienišas.
- Raskite priežastį. Pagalvokite, dėl kokios priežasties jaučiatės vienas.
- Savanoriaukite. Norėdamas užmegzti ryšius su kitais žmonėmis - tapkite savanoriu.
- Išmokite galvoti kitaip. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda suprasti, kaip jūs matote ir kaip reaguojate į situacijas, padeda jums labiau pasitikėti savimi, įveikti vienatvės jausmo priežastis, pvz.: žemą savivertę.
- Atraskite pomėgius. Užsiimkite mėgiama veikla, galbūt tai padės jums susipažinti su naujais žmonėmis.
- Būkite aktyvus. Mankštinantis gaminasi geros savijautos hormonas, taigi nuolat sportuojant ne tik pagerinsite savo išvaizdą, bet ir jausitės geriau.
- Pakalbėkite su kaimynais.
- Pasidomėkite savo šeimos narių gyvenimu.
- Savanoriaukite ir skirkite dėmesio vyresniems.
E. teigimu, norint ištrūkti iš užburto vienišumo rato, svarbu atpažinti ir pastebėti, kaip mes elgiamės, kai jaučiamės vieniši. „Užsibuvus su vienišumo ir socialinės izoliacijos jausmais, tai padaryti gali būti sudėtinga, tačiau galima pradėti nuo labai mažų žingsnelių, paprastų elgesio pokyčių, ir tais mažais žingsneliais pradėti supti save mums svarbiais žmonėmis. Galbūt parašyti draugei, mamai, sesei ar kitam svarbiam žmogui, pasiūlyti susitikti arba pasikviesti į svečius ir atvirai pabendrauti. Galbūt paskambinti ir pasikalbėti, nuvykti į socialinius susibūrimus. Eiti į žmones, o ne nuo jų. Nes ne visi žmonės yra priešiški, nepriimantys ir negebantys kurti santykių“, - kalba E. Pasak jos, niekas kitas nėra atsakingas už suaugusių žmonių emocinių poreikių tenkinimą, tik mes patys. Ir jeigu atsigręšime į kitus mums tinkamus žmones, gausime šilumos atgal. Matant, kad padaryti tai patiems sudėtinga, galima kreiptis į nemokamas emocinės paramos linijas ar psichikos sveikatos priežiūros specialistus.
Kada Kreiptis į Specialistą?
Į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai jaučiamės blogai, bet ir tada, kai tiesiog jaučiame, kad kažkas viduje tarsi stringa. Vienišumo jausmas, nuolatinis nerimas, tuštuma ar ilgesys ryšiui - tai ženklai, kad mūsų emocinė būsena reikalauja dėmesio. Psichologas gali padėti suprasti šiuos jausmus, atpažinti jų priežastis ir rasti būdus, kaip susigrąžinti vidinį balansą. Labai svarbu suprasti, kad vienatvė nedings pernakt, tačiau teigiami žingsneliai pirmyn padės jums užmegzti reikšmingus ir tvirtus santykius su žmonėmis.
Jei jaučiatės vieniši arba norite padėti kitiems žmonėms, kurie taip jaučiasi, psichologo konsultacija tikrai išeis į naudą. Psichologas ar psichoterapeutas yra kvalifikuotas ir patyręs specialistas, kuris gali padėti suprasti ir įveikti vienatvę.
Taip pat skaitykite: Vyresnio amžiaus studentų finansavimo galimybės
Profesionalią konsultaciją. Psichologas gali padėti išsiaiškinti vienišumo priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus. Jis gali padėti išmokti naujų ir veiksmingesnių būdų bendrauti, bendradarbiauti su kitais žmonėmis.
Empatišką ir nuoširdų bendravimą. Specialistas gali padėti jaustis išklausytu, suprastu, priimtu ir palaikomu. Jis gali padėti išreikšti jūsų mintis, jausmus, nuomones ir patirtis be baimės, gėdos arba kritikos.
Individualų ir grupinį palaikymą bei pagalbą. Psichologas gali padėti jums rasti ir prisijungti prie kitų žmonių, kurie patiria panašius arba susijusius vienišumo iššūkius.
Vienišumas Per Šventes
Vienišumo jausmą gali patirti kiekvienas iš mūsų, tačiau kodėl būtent šventiniu laikotarpiu jis, atrodo, smogia nepalyginamai stipriau nei kitu metu? Vienišiems žmonėms labai trūksta artumo, bendrystės ir ryšio su kitu, o tuo metu aplinkoje matome priešingus vaizdus. Socialinėse medijose stebime, kaip šeimos puošia eglutes šventėms, poros kavinėse geria karštą šokoladą ir laikosi už rankų, draugai parduotuvėse kartu renka kalėdines dovanas bei kvatoja vien iš jiems suprantamų pokštų. Toks ryškus kontrastas tarp to, kaip žmogus jaučiasi viduje ir ką mato aplink save, primena, kad mums patiems labai stinga tokių dalykų.
Programos koordinatorės Kristinos Pliučienės teigimu, vienišumo jausmą per šventes stiprinti gali ir patirtos netektys, kai sėdant prie bendro šventinio stalo ne visos kėdės yra užimtos. Nesvarbu, ar artimo žmogaus netekome visam laikui, ar išgyvenome skyrybas, o gal išleidome vaikus į naują etapą ir jiems pirmą kartą nepavyko šventėms sugrįžti namo - tai kelia sunkias emocijas.
Kaip sau padėti per šventes?
K. Pliučienė pataria atpažinti savo jausmus, juos įsivardyti ir priimti, kad taip jaustis yra visiškai normalu, nieko blogo tame nėra. Normalizuoti jausmus gali padėti ir pokalbis su artimu žmogumi, draugu ar specialistu išsakant ir pasidalinant, kas kelia nerimą, kodėl savijauta yra būtent tokia. Taip pat gali padėti ir labai paprasti dalykai - pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas, mėgstamo filmo žiūrėjimas, knygos skaitymas, maisto gaminimas ar kita maloni veikla, kuri suteiktų gerų emocijų. Pasiruošimas šventėms ne vienam kelia stresą ir išvargina, todėl reikėtų leisti sau bent akimirką sustoti, atsipalaiduoti ir daryti tai, ko iš tiesų norisi. Galbūt neverta tris dienas prieš šventes nepaliaujamai tvarkyti namus, gaminti maistą ir visiškai neskirti laiko sau, kas galiausiai tik verčia jaustis dar vienišiau.
Vienišumas Vyresniame Amžiuje
Pašnekovės teigimu, nors vienišumo jausmui amžiaus ribos tikrai nėra, vyresni asmenys susiduria su tam tikrais sunkumais, kurie vienišumą gali labai padidinti. Užaugus ir išsikrausčius iš namų vaikams, išėjus į pensiją, netekus antrosios pusės ir kitų giminaičių, vyresnio amžiaus asmenys gali pasijusti itin vieniši, atskirti, nebepriklausantys jokiai žmonių grupei. Tais atvejais, kai su artimaisiais palaikomi šilti ir artimi santykiai, vienišumo jausmas būna ne toks grėsmingas. Tačiau jeigu artimieji gyvena toli ar jų išvis nėra, itin svarbūs tampa santykiai su draugais ar kaimynais. Ir jų nebūtinai turi būti daug - net vienas artimas draugas yra reikšmingas.
Skaičiuojama, kad maždaug 3,5 mln. Didžiosios Britanijos gyventojų laukia vienišas gyvenimas be šeimos, draugų ir net kaimynų pagalbos. Straipsnyje pristatomas senyvo amžiaus žmonių egzistencinis vienišumas, kaip reiškinys. Analizuojamas egzistencinio vienišumo konceptas filosofiniu, teologiniu, psichologiniu, sociologiniu aspektais. Senyvo amžiaus žmonių egzistencinis vienišumas traktuojamas kaip socialinė problema, kylanti sumažėjus socialinių gebėjimų, esant individualių skirtumų. Pristatomi egzistencinio vienišumo ženklai ir atpažinimo būdai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Komunikacijos vadovė Milda Vilbrantytė teigia, jog „Sparčiai senstančioje visuomenėje vienišumas tampa visuotiniu reiškiniu ir vis didesne problema, o bene skaudžiausiai vienatvė smogia senjorams.“
Remiantis 2023 m. pristatytu Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu, kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas. Lyginant su Europos Sąjungos rodikliais, Lietuvos senjorų atskirtis yra kone didžiausia.
Vyresnio amžiaus žmonių atskirčiai ir vienišumui įtakos turi socialinė izoliacija, kylanti iš ryšių nykimo, riboto mobilumo. Daugelis senjorų neturi galimybių ar įgūdžių naudotis technologijomis, todėl bendravimas su artimaisiais ar įsitraukimas į bendruomenę tampa iššūkiu.
„Mirčių dėl savižudybių taip pat daugiausia tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors vis dar klaidingai manoma, kad vyresniame amžiuje žmonės tampa religingesni, labiau pakelia kančią, todėl nesižudo,“ - pažymi Lietuvos „Caritas“ Komunikacijos koordinatorė Ieva Urbonaitė.
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2024-aisiais nuo savižudybės mirė 566 žmonės, keturiais daugiau, nei 2023-aisiais. Daugiausiai vyrų mirčių dėl savižudybės buvo 50-64 metų amžiaus grupėje. Kalbant apie moteris, daugiausiai mirčių dėl savižudybės - nuo 80 metų amžiaus.
Pasak I. Urbonaitės, senjorai kaip visuomenės grupė - labai nevienalytė, tad ir „Caritas“ pagalba vyresnio amžiaus žmonėms atliepia skirtingus poreikius. Mažindami technologinę atskirtį, jaunieji karitiečiai regionuose moko senjorus IT, o vienišumo mažinimui pasitarnauja vasarą startavusi „Caritas klauso“ emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms.
Tuo tarpu Lietuvos Raudonasis kryžius vykdo programą „Šilti apsilankymai”, skirtą bendravimui su vienišais senjorais. Vyresnio amžiaus žmonės skatinami leistis į draugystę su savanoriais, kurie lanko senjorus namuose, arba prisijungti prie Senjorų klubų.
M. Vilbrantytė pasakoja: „Individualių apsilankymų pas senjorus metu savanoriai dažniausiai laiką skiria pokalbiams. Daugiausiai mūsų senjorai nori būti išklausyti, pasidalinti savo istorijomis, įspūdžiais ar pastebėjimais, o ir patys savanoriai užpildo senelių ar tėvų trūkumą ir dažnai vieni kitiems atstoja šeimas.“
Visoje Lietuvoje veikiančiuose Senjorų klubuose, anot pašnekovės, vyresnio amžiaus žmonės nuolatos dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose: rankdarbių edukacijose, paskaitose, bingo vakaruose, mokymuose ir bendrauja vieni su kitais.
Lietuvos „Caritas“ generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė pabrėžia, kad padedant senjorams, kaip ir kitiems žmonėms, organizacijai svarbiausias jų orumas. Didžiulį dėmesį skirdami psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvai „Žvelk giliau“, karitiečiai taip pat siekia santykio „akių lygmenyje“, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų jaustis išgirsti ir priimti.
Pasak JAV mokslininko J. R., šeima ir draugai atlieka tas pačias ar labai artimas funkcijas ir yra vienodai svarbūs. Dažnai, užaugus vaikams ar netekus antrosios pusės, vyresnio amžiaus asmenys pasijunta itin vieniši, atskirti, izoliuoti, nebepriklausantys jokiai grupei žmonių. Net vieno artimo draugo turėjimas yra labai svarbus, jei santykyje yra užtektinai erdvės pokalbiams apie psichologinę savijautą, problemas, sunkumus, galima verkti ir guostis. Šie ryšiai turi įtakos asmeninės gerovės jausmui ir mažina vienišumą bei atskirtį. Svarbu skatinti senyvo amžiaus žmones dalyvauti bendruomenės ir visuomenės gyvenime ir kurti tarpusavio draugystę.
Čia padėti gali „Sidabrinė linija“. Tai yra nemokama draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslauga vienišiems garbaus amžiaus žmonėms.
Statistika apie vienišumą Lietuvoje
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vieniši jaučiasi | 1 iš 13 žmonių |
| Socialinės atskirties ir skurdo rizikoje (65 m. ir vyresni) | 46,7 proc. |
| Didžiąją laiko dalį ar visada vieniši jaučiasi | 7,8 proc. šalies gyventojų |