Psichologinis smurtas darbo vietoje, ypač tarp slaugytojų, yra opi problema, turinti didelį poveikį sveikatos priežiūros specialistų psichikos sveikatai ir gerovei. Šiame straipsnyje aptariami psichologinio smurto aspektai, įskaitant mobingą, stresą ir depresiją, bei jų pasekmės.
Stresas Darbo Vietoje
Stresas yra emocinė būsena, kurią sukelia įvairūs emociniai faktoriai. Pasak Psichiatrijos klinikos psichologės-psichoterapeutės dr. Viktorijos Vaišvilaitės, pagrindiniai psichologiniai faktoriai būdingi daugeliui. Svarbu yra gebėjimas pastebėti ir atpažinti vidinius procesus (kiek mes gebam pajusti, kad reaguojam ir kaip reaguojam), taip pat mūsų įsitikinimai (kokią nuomonę turiu apie save, kas aš esu). Aptarti ir mechanizmai, kurie palaiko streso pasėkmes arba tą būseną, kuri sukelia stresą.
Vienas iš tokių mechanizmų - įkyrus, negatyvus galvojimas, klinikiniu atveju vadinamas ruminavimu - kritiškas, pasikartojantis, negatyvus ir užsitęsęs mąstymo procesas. Pavyzdžiui, ima varginti mintys: „Kaip ji galėjo šitaip man pasakyti… Kodėl jis to nepadarė…“ Ir tai, anot specialistės, nėra vien tik mąstymas, tai yra ir vaizdiniai.
Gydytoja atliko ir praktišką užduotį, padedančią numalšinti stresą, jaudulį ir nerimą. Tai yra dėmesingumo įsisąmoninimo praktika, trunkanti tris minutes. Proceso metu žmogus turi patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, užmerkti akis arba pasirinkti vieną tašką ir į jį žiūrėti, įsisąmoninti visas šiuo metu esamas mintis, jas kiek įmanoma pripažinti ir paleisti. Vėliau peržvelgti likusias emocijas ir jausmus, kūno pojūčius, atsipalaiduoti ir atsimerkti.
Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas / Paulius Rakštikas
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Depresija
Žmonės, kurie dažnai jaučia stresą ar ilgai stresuoja, gali susirgti depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Pasak Psichiatrijos klinikos III skyriaus vyr. slaugos administratorės Onos Keserauskaitės, depresija yra skirstoma į endogeninę (dėl organizme vykstančių pokyčių, serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų). Tai gali būti paveldima.
Aptarti depresijai būdingi simptomai: sulėtėjęs mąstymas, kalba, minčių nebuvimas, nesugebėjimas susikaupti, liguista, liūdna nuotaika, prislopinti judesiai.
Pasak vyr. slaugos administratorės O. Keserauskaitės, apie 70-90 procentų sergančiųjų depresija yra turėję suicidinių bandymų. Dažniausiai susergantys depresija ir yra linkę į savižudybę. Tarp jų - ir policijos bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Dažnai savižudybių įvyksta dėl psichologinio smurto darbo vietoje.
Mobingas
Švedijos mokslininkai nustatė, kad 10-20 proc. savižudybių įvyksta dėl mobingo darbe. Mobingas - tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų (ir vadovų) elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas - žeminti, apjuokti kurį nors kolegą, mažinti vertę, eliminuoti arba net atskirti darbuotoją nuo bendradarbių.
Mobingo proceso fazės:
- Konfliktas (nėra mobingas, bet per daug akcentuojama konfliktinė situacija gali peraugti į mobingą).
- Puolimas ir pasmerkimas (veiksmai, per kuriuos pasireiškia mobingas normaliose bendravimo situacijoje ir suteikia pagreitį šiam procesui).
- Personalo valdymo lygis (kai įsitraukia vadovai, tai tampa „oficialiu“ reiškiniu).
- Neteisingas diagnozavimas (kai terorizuojamas asmuo kreipiasi į psichologus ir jie gali neteisingai įvertinti situaciją, klaidingai apibūdinti asmenį kaip sunkiai sukalbamą arba psichiškai sergantį).
Galimos mobingo pasekmės:
- Sveikatos sutrikimai.
- Dažnas nedarbingumas dėl psichosomatinių ligų.
- Žemas pasitenkinimas darbu.
- Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Švedijoje atliktas epidemiologijos tyrimas parodė, jog psichologinį terorą, trukusį pusę metų, yra patyrę 3,5 proc. darbuotojų. Per 30 metų profesinės veiklos laikotarpį, psichologinio teroro grėsmė kyla vienam iš keturių darbuotojų. Tarp psichologinį terorą patyrusių darbuotojų buvo 45 proc. vyrų ir 55 proc. moterų. 40 proc. moterų tai patyrė iš kolegių moterų, 30 proc. - iš vyrų, 30 proc. - iš abiejų lyčių.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba
Prevencinės Priemonės
Kad negilėtų ir būtų laiku sprendžiamos konfliktinės situacijos, reikia naudoti tam tikras mobingo prevencijos priemones, kuriomis užsiima vadovai ir supervizoriai. Svarbu ankstyvas vadovo įsitraukimas. Kai pastebimi pirmieji grėsmės ženklai, turi įsikišti vadovas, kuris viską išsiaiškintų ir numalšintų konfliktą.
Lietuvos gydytojų sąjunga, profesinė sąjunga, atstovaujanti gydytojų interesams, primena: kiekvienas asmuo turi teisę dirbti saugioje aplinkoje be smurto ir agresijos grėsmės. Sveikatos sektoriuje išskiriama keletas smurto darbo vietoje tipų: pacientų ar jų artimųjų agresija prieš medikus ir mobingas, t. y. darbuotojo smurtas prieš darbuotoją.
Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad mobingas du kartus stipriau nei pacientų smurtas neigiamai veikia medikų psichikos sveikatą. Įstaigų vadovai nelinkę spręsti vidinių personalo konfliktų ir dažnai savo nuožiūra priima sprendimus dėl darbo krūvio, atlygio, darbuotojo karjeros ar profesinio tobulinimosi galimybių. Baimindamiesi pacientų skundų, dažnai darbuotojams primena, kad „pacientas visada teisus“.
Smurto Registravimas ir Analizė
Psichologinis, žodinis ar net fizinis smurtas gali būti patiriamas tiek iš pacientų, tiek iš bendradarbių. Smurtautojai, priežastys ir padariniai dažniausiai lieka nežinomi, nes smurto atvejai nėra nei registruojami, nei analizuojami. Medikų visuomenė ne kartą buvo raginama netylėti, kalbėti šia tema, tačiau smurto problema nėra „patogi“ viešoms diskusijoms, o pranešti apie smurtą vis dar nėra saugu medikui. Deja, pagalba ar parama tiek išorinį, tiek vidinį smurtą patyrusiam darbuotojui nėra pakankama (pvz., psichologinis smurtas nesėkmės atveju).
Smurto Prevencijos Mokymai
Daugumos smurto atvejų galima išvengti, tačiau tam būtinos žinios apie smurto prevenciją ir valdymą. Smurto prevencijos mokymai ugdo medikų budrumą, gebėjimą atpažinti grėsmes, t. y. kaip išvengti agresijos, o pasireiškus agresijai moko, kaip taikyti tam tikras technikas ir suvaldyti grėsmingą situaciją (pvz., taikoma deeskalavimo technika).
Taip pat skaitykite: Psichologinis smurtas Lietuvoje
Smurto Paplitimas Pasaulyje
Smurtas prieš sveikatos priežiūros specialistus neginčijamai yra globali problema. Mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys apie agresijos prieš medikus paplitimą Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Norvegijoje, Švedijoje. Didžiojoje Britanijoje apie 60 proc. sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. Italijoje smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. Italijoje gydymo įstaigose nėra paplitęs mobingas, o Suomijoje kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų.
Mokslinės studijos patvirtina, kad darbe patiriamas psichologinis smurtas ir mobingas yra vieni labiausiai stresą, depresiją ir perdegimo sindromą sąlygojančių veiksnių. Blogėja komunikacija su pacientais, mažėja dėmesys ir koncentracija paciento sveikatos problemai spręsti, prastėja šeimos ir paties mediko gyvenimo kokybė, sutrikdoma jo karjera ir galimybės tobulėti.
Strateginės Programos
Gera tarptautinė praktika rodo, kad valstybėse, kuriose smurto atvejai registruojami ir analizuojami, įgyvendinamos strateginės agresijos prevencijos programos makro- (vyriausybės, visuomenės), mezo- (gydymo įstaigų) ir mikro- (komandų, personalo) lygmenimis.
Siekiant užtikrinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių asmenų psichologinę gerovę ir teigiamą šių įstaigų psichoemocinį klimatą, 2019 m. sveikatos apsaugos ministras sukvietė įvairių institucijų bei medikų organizacijų atstovus parengti veiksmų planą, kaip iš esmės pakeisti ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo ir psichologinio smurto. Buvo tikimasi, kad parengus strateginę smurto darbo vietoje prevencijos kryptį vyks globalūs įstaigų kultūros pokyčiai, kalbant apie medikų ir pacientų bei medikų tarpusavio bendravimą.
Nors planas prieš metus patvirtintas, realių pokyčių gerinant psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose kol kas nėra. Lietuvos gydytojų sąjungos pozicija - nulinė tolerancija smurtui sveikatos priežiūros įstaigose, todėl minėdama dieną be smurto prieš gydytojus atlieka anoniminę gydytojų apklausą, skirtą šios dienos psichosocialiniam klimatui gydymo įstaigose įvertinti.
Tikimasi, kad apklausos rezultatai leis tęsti konstruktyvią diskusiją su Sveikatos apsaugos ministerija dėl privalomo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimo gydymo įstaigose. Taip pat sąjunga mano, kad būtina įstaigų veiklos vertinimo rodiklius papildyti psichosocialinio klimato įstaigoje užtikrinimo rodikliu, įvesti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir vidurinės grandies vadovų rotaciją, praplėsti įstaigų medicinos etikos komisijų kompetenciją sprendžiant vidinius konfliktus ir kt.
Kovo 12 d. - Europos kovos su smurtu prieš gydytojus ir asmens sveikatos priežiūros specialistus diena (angl. European day to fight violence against doctors and health professionals). Europos medikų organizacijų tarybos paskelbta 2019 m. lapkričio 29 d. Lisabonoje vykusiame plenariniame posėdyje.
Smurto Paplitimas Įvairiose Šalyse:
| Šalis | Duomenys |
|---|---|
| Didžioji Britanija | Apie 60% sveikatos priežiūros specialistų patiria pacientų ar jų giminaičių smurtą. |
| Suomija | Kas penktas medikas patiria patyčias ar spaudimą iš kolegų. |
| Italija | Mobingas gydymo įstaigose nėra paplitęs, tačiau smurtą patyręs sveikatos priežiūros specialistas per 72 valandas užpildo pranešimo apie agresiją formą. |
tags: #psichologinis #smurtas #slaugytoju #darbo #vietoje #tarp