Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Paliatyviosios pagalbos tikslai
Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama:
- Mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus.
- Skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui.
- Padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai.
- Palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties.
- Padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų. Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti. Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties.
Paliatyviosios pagalbos rūšys
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus chemoterapiją, paliatyviąją chemoterapiją, spindulinę, biologinę, hormonų terapijas ir dializes), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus. Siuntimo nereikia, kai pacientas iš palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus perkeliamas į tos pačios gydymo įstaigos paliatyviosios pagalbos skyrių.
Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos.
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Esant indikacijų, pacientai gali būti siunčiami į ASPĮ, teikiančias reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (pvz., stomoms suformuoti esant mechaniniam žarnų nepraeinamumui ir kt.). PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia. Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Paliatyvioji pagalba (dienos stacionare suaugusiųjų) ir savivaldybę.
Jei asmeniui yra taikoma paliatyvioji pagalba, jam gali būti nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis, nevertinant bazinio dalyvumo ir individualios pagalbos poreikio. Daugiau informacijos paspaudus nuorodą.
Skausmo valdymas
Skausmą kuo išsamiau turite apibūdinti gydytojui ir slaugytojui. Kur skauda? Ar skauda vienoje vietoje ar keliose? Kiek skausmas nemalonus? Ar skausmas silpnas, vidutinis, stiprus ar labai stiprus? Kas skausmą palengvina ar sustiprina? Ar jaučiatės geriau stovėdami, sėdėdami ar atsigulę? Ar palengvėja nuo šilumos ar nuo šalčio? Ar padeda nuskausminamieji vaistai: paracetamolis, aspirinas? Ar vaistai panaikina skausmą ar tik sumažina? Kuriam laikui? Ar skauda visą laiką? Ar skausmas atsiranda ir stiprėja? Ar jaučiate skausmą ramiai sėdėdami? Ar skausmas stiprėja, jei judate? Ar jis stipresnis naktį? Ar skausmas neleidžia užmigti? Kaip skausmas veikia jūsų dienos režimą? Ar skausmas atitraukia nuo skaitymo, ar pažadina iš miego? Nemanykite, kad įkyrėsite pasakodami apie savo skausmą.
Yra daug vaistų, gydančių įvairaus tipo ir intensyvumo skausmą. Tai vadinamieji analgetikai. Kai kuriuos pacientus vargina lėtinis skausmas, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką ir gali būti nuolatinis. Šiems pacientams nuskausminamuosius rekomenduojama vartoti reguliariai, nes skausmo lengviau išvengti ir jį kontroliuoti, kol netapo stiprus. Nekentėkite skausmo.
Skausmui malšinti nuskausminamieji vaistai ar jų kombinacijos taikomos atsižvelgiant į skausmo stiprumą. Tarptautinė ekspertų grupė skausmo gydymo schemas pagal jų nuskausminamąjį efektą suskirstė į 3 pakopas. Šių laiptų esmė, jei paciento skausmo nenumalšina vienos gydymo pakopos vaistai, tai gydytojas gali paskirti vaistus iš kitos pakopos, nebemėgindamas tos pačios pakopos kitų vaistų. Pavyzdžiui, jei vartojate neopioidinį analgetiką paracetamolį, bet vis tiek skausmas vargina ar net stiprėja, gydytojas gali skirti silpnuosius opioidus.
Nuskausminamieji, būtent: paracetamolis, aspirinas ir ibuprofenas, dažnai efektyvūs kontroliuojant silpną skausmą. Aspirinas ir ibuprofenas mažina uždegimą, o kartu ir skausmą, bet gali sukelti virškinimo sutrikimų ir kraujuojančių skrandžio gleivinės pažeidimų. Visada vartokite paskirtą dozę. Nevartokite maksimalių dozių. Pasitikslinkite dozes prieš vartodami su savo gydytoju, slaugytoju ar vaistininku. Jie įvertins ir sąveiką su kitais vaistais, kuriuos vartojate dėl kitų priežasčių, arba juos pakeis.
Vidutinis skausmas gydomas mažomis kodeino ar tramadolio dozėmis. Vaisto sudėtyje kodeinas dažnai būna kartu su paracetamoliu, kaip antai - Ultracod. Visi opioidiniai analgetikai sukelia vidurių užkietėjimą, todėl gydytojas paprastai paskiria ir laisvinamųjų vaistų. Gydytojui svarbiausia nustatyti jums efektyviausią dozę. Dviem žmonėms, sergantiems ta pačia, tos pačios stadijos liga gali reikėti skirtingų to paties vaisto dozių. Paprastai pradedama nuo mažiausių dozių, kurios palaipsniui didinamos, kol skausmas numalšinamas geriausiai. Stipriųjų opioidų vartojimo dozei sureguliuoti reikia keleto dienų.
Vartodami opioidinius nuskausminamuosius, galite jaustis pavargę, mieguisti. Būtinai informuokite gydytoją, jei vairuojate ar turite dirbti su mechanizmais. Visi opioidiniai analgetikai sukelia panašius šalutinius poveikius. Svarbiausi yra vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Šalutiniai poveikiai gali būti sumažinami kitais vaistais. Kai kuriuos pacientus, pradėjus vartoti nuskausminamuosius, pykina, todėl vaistai nuo pykinimo (antiemetikai) paprastai skiriami vartoti mažiausiai savaitę, pradėjus gydymą. Vartojant opioidinius analgetikus, sausėja burna. Šis pojūtis nemalonus. Jis ne taip jaučiamas vis išgeriant nedidelį skysčio kiekį. Jei stipriųjų nuskausminamųjų dozė per didelė, tai gali sukelti retą gilų kvėpavimą ir sumažinti kraujospūdį - pacientas jaučiasi nusilpęs ir apsvaigęs.
Morfinas - dažniausiai vartojamas opioidinis analgetikas. Trumpai veikiantis morfinas dažniausiai leidžiamas kas keturias ar šešias valandas, tačiau gali būti leidžiamas ir dažniau priklausomai nuo skausmo stiprumo. Morfino šalutiniai poveikiai tokie patys kaip stipriųjų opioidų.
Fentanilio pleistrai atrodo kaip ir įprasti vandeniui nepralaidūs pleistrai. Dozę nustatys gydytojas, nes pleistrai yra įvairaus stiprumo. Jie priklijuojami ant odos viršutinėje kūno dalyje, ten, kur neskauda, nėra plaukų, žaizdų. Jei oda plaukuota, plaukus reikia nukirpti žirklėmis (skusti negalima, siekiant nesudirginti odos). Rekomenduojamos standartinės klijavimo vietos: žastai, krūtinė, po mentimis. Oda turi būti visiškai sausa. Vaistas iš lėto per odą rezorbuojasi į organizmo vidų. Veiksmingas poveikis pasireiškia per 24 valandas po pirmojo pleistro užklijavimo. Pleistrai keičiami kas tris paras (žymėkite savo dienyne, kad nepamirštumėte). Naujas pleistras klijuojamas kitoje vietoje. Vėl toje pačioje vietoje pleistrą galima klijuoti tik po septynių dienų. Su užklijuotu pleistru galite trumpai maudytis vonioje, po dušu ar plaukioti. Šiluma greitina fentanilio rezorbciją per odą. Todėl, jei jums pakilo kūno temperatūra, būtinai nedelsdami praneškite gydytojui ar slaugytojui, nes dėl padidėjusios kūno temperatūros per odą gali prasiskverbti per daug vaisto. Reikia saugotis, kad ant odos esantis pleistras nebūtų tiesiogiai veikiamas karščio.
Poliežuvinės tabletės neturi būti praryjamos - jos turi visiškai ištirpti po liežuviu jų nekramtant ir nečiulpiant.
Nereikia nuskausminamųjų vaistų vartojimo atidėti vėlesniam laikotarpiui, kol skausmas taps nepakeliamas. Stipriesiems opioidams maksimalios dozės nenustatomos. Tačiau staigiai didinti jų dozes yra pavojinga.