Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Jie leidžia palaikyti ryšius, dalintis akimirkomis, sužinoti naujienas ir netgi siekti profesinių tikslų. Tačiau vis dažniau kalbama apie neigiamą socialinių tinklų poveikį emocinei sveikatai. Išlaikyti sveiką santykį reiškia gebėjimą įvertinti savo emocinę būseną, nustatyti ribas ir skirti prioritetą tikram gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip sąmoningai naudotis socialiniais tinklais ir išvengti neigiamų pasekmių.
Socialinių Tinklų Įtaka Mūsų Smegenims
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė sako, kad socialiniai tinklai yra labai patogi terpė vystytis į priklausomybę panašiam elgesiui. Anot jos, socialinių tinklų kūrėjai šiam tikslui pasiekti skyrė daug laiko, pinigų ir kitų resursų.
Visų pirma, mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų smegenys yra socialios. "Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos ilgą laiką žmogaus išlikimą tiesiogiai lėmė jo priklausymo bendruomenei. Nors atrodytų, kad šiandien ganėtinai savarankiškai savimi pasirūpinti galime patys, mūsų smegenys stipriai nepasikeitė - siekiame kitų pritarimo, mums svarbu pritapti, būti pripažintais. Socialinių tinklų kūrėjai gudriai perprato ir išnaudojo šį poreikį - pagalvokite apie Patinka mygtuką feisbuke ar kitose platformose. Jis signalizuoja pripažinimą, socialinį pritarimą, tai, kad į mus atkreiptas dėmesys", - įžvalgomis dalijasi ji.
Anot D. Šimkutės, žmonės tokio socialinio pritarimo, be abejonės, nori, o vienas iš būdų jį gauti - būti aktyviems socialiniuose tinkluose. "Paspaudę patinka ar jo sulaukę, kur kas labiau įsitraukiame į socialinį tinklą. Kuo dažniau skelbiame įvairius įrašus, tuo didesnė tikimybė, kad dažniau tikrinsime situaciją, vadinasi, grįšime į svetainę ir praleisime joje daugiau laiko", - priduria ji.
VU mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad negalime būti užtikrinti, jog mūsų įrašai sulauks dėmesio, taip pat niekada nežinome, ką įdomaus socialiniuose tinkluose aptiksime. Tai socialinių tinklų kūrėjai, anot jos, taip pat išnaudojo.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
"Mūsų smegenims patinka malonūs netikėtumai. Jei atėję į socialinius tinklus randame turinį, kuris mums patinka ar yra įdomus, po kurio laiko juos pradedame sieti su maloniomis emocijomis ar netikėtumais, nebūtinai sąmoningais. Užsukus į platformą, gali būti visiškai nuobodu, galime suprasti, kad joje tiesiog švaistome laiką, tačiau visada yra galbūt - galbūt, jei ilgiau panaršysiu, rasiu kažką įdomaus. Vėlgi gudrus platformų kūrėjų triukas suteikti prieigą prie nesibaigiančio turinio. Įkrentame į taip vadinamą begalinę triušio olą, kurioje galima naršyti ištisą dieną ir vis tiek nė trupučio nepriartėti prie pabaigos", - sako „Delfi“ pašnekovė.
D. Šimkutė, remdamasi tyrimų duomenimis, taip pat pažymi, kad socialiniai tinklai stipriai veikia žmogaus savivertę. Dėl to, anot jos, vėlgi atsiranda pavojus įsisukti į užburtą ratą.
"Pavyzdžiui, jeigu į socialinius tinklus įkėlę naują įrašą sulaukiame geresnio atsako nei tikėjomės, jaučiamės puikiai, gauname dopamino antplūdį. Jam praėjus, žinoma, norime dar, ypač tuo metu, kai jaučiamės prastai ar nuobodžiaujame. Jei nesulaukiame tokio įvertinimo, kokio tikėjomės, jaučiamės prastai, kitą kartą darome daugybę nuotraukų, kad gautume vieną tobulą, kuri bus įvertinta kuo didesniu patinka skaičiumi ir komentarais bei taip galės pakelti nuotaiką ir savivertę", - sako ji.
"Žinoma, spalvos kiek sutirštintos, tačiau tokiame kontekste labiau pažeidžiamiems asmenims savivertė ir savijauta gali tapti priklausomos nuo išorinio patvirtinimo, kad mes matomi, įdomūs, svarbūs. Dėl šios priežasties vėl ir vėl grįžtama į socialinius tinklus", - priduria mokslininkė. Anot jos, kai kurie vartotojais pradeda lygintis su kitais žmonėmis, tampa vis labiau nepatenkinti savo gyvenimu, todėl siekia sukurti tai paneigiantį įvaizdį arba bent jau pabėgti nuo nepatogių emocijų, vėlgi grįždami į socialinius tinklus.
D. Šimkutė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalį socialinių tinklų naudotojų įtraukia galimybė stebėti gyvenimus tų, kurie dalijasi kone kiekviena akimirka - pradedama su tokiais asmenimis tapatintis arba atrodo, jog tai puikiai pažįstami žmonės, jaučiamasi jų gyvenimo dalimi, taip bėgant nuo savų rūpesčių.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui mokykloje
Savo ruožtu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vadovas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas, klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas pažymi, kad vienoje iš pagrindinių neurobiologijos teorijų kalbama apie dopamino sistemos vaidmenį naudojant socialinius tinklus.
"Mūsų įsitraukimas į juos yra susijęs su dopamino sistemos aktyvavimusi. Būtent dopaminas yra atsakingas už malonumo ir apdovanojimo pojūtį, o to mes socialiniuose tinkluose per patiktukus, per domėjimąsi mūsų viešinamu turiniu gauname apsčiai. Šis procesas sukuria teigiamą ryšį, skatinantį mus vėl ir vėl juos sugrįžti, kad gautume tą teigiamą efektą", - sako J. Burkauskas.
Todėl, ant jo, galime kalbėti apie tam tikro įpročio formavimąsi. "Ten, kur leidžiame laiką, kur kartojame kažkokį elgesį, atsiranda įprotis. Jam susiformuoti užtenka nuo 21 iki 42 dienų, priklausomai nuo veiklos sudėtingumo. Tad, jeigu tiek laiko nuolatos pakartotinai kažką darome, suformuojame įprotį, kurį pakeisti gali būti sudėtinga, nes mūsų smegenys jau būna įpratusios kažką daryti vienu ar kitu būdu", - teigia mokslininkas.
"Jeigu nuobodulį, susierzinimą ar pabėgimą nuo sunkios realybės pakeičiame įsitraukimu į socialinius tinklus, formuojame įprotį, kuris gali atsiliepti prieš mus", - teigia „Delfi“ pašnekovas.
Kaip Sumažinti Socialiniuose Tinkluose Praleidžiamo Laiko Kiekį?
J. Burauskas norintiems sumažinti socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko kiekį, visų pirma, pataria aiškiai suprasti ribas, kiek laiko juose norima praleisti, ir griežtai jų laikytis.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai asmeniniam naudojimui
Taip pat svarbu nustatyti, kiek laiko bus praleidžiama socialiniuose tinkluose. Tam galima pasitelkti ir pagalbines priemones, tarkim, kad telefonas ar kompiuteris atsiųstų žinutę, kuri padėtų žmogui susivokti, kad jis jau daug laiko čia praleidžia. Kiekvienas iš mūsų, besinaudojančių socialiniais tinklais, turi retkarčiais apmąstyti, ar ne per daug šiandien laiko praleidau virtualioje erdvėje, ar ne laikas užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, pabendrauti su namiškiais, išvesti šunį į lauką, pažaisti stalo žaidimus ar užsiimti kita veikla.
Galima nustatyti, kad pats telefonas ar kompiuteris išsijungtų po tam tikro nustatyto laiko. Žmogus gali susiplanuoti, kiek laiko per dieną jis gali skirti socialiniams tinklams. Jei pačiam žmogui nepavyksta to padaryti, galima kreiptis pagalbos į psichologą. Psichologas padės žmogui suprasti, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, ką ir kodėl jis ten veikia, kodėl vengia realybės.
Kiekvienam pravartu pasitikrinti save: jei aš per pusę sumažinsiu laiką, praleidžiamą prie socialinių tinklų, tai kaip tada jausiuosi? Kas pasikeis? Ko neteksiu? Ką gausiu? Ar tai padeda man tobulėti? Ką ten sužinau? Naudojimąsi socialiniais tinklais reikėtų mažinti po truputį. Jei žmogus socialiniuose tinkluose sėdi ilgai, tai jau gali nebežinoti, ką veikti be socialinių tinklų. Pamirštama, kad galima skaityti knygas, žaisti stalo žaidimus ir užsiimti kitomis veiklomis.
Siūloma prisiminti, ką veikėte anksčiau. Gal eidavote pasivaikščioti, sportuodavote, meistraudavote, megzdavote, siuvinėdavote, piešėte? Atsitraukti nuo socialinių tinklų gali padėti ir sąmoningo įsisąmoninimo praktikavimas.
Rekomendacijos Dėl Socialinių Tinklų Naudojimo
Štai keletas konkrečių rekomendacijų, kurios padės jums išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais:
- Sąmoningas naudojimasis: Stebėkite, kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. Naudokite programėles, kurios fiksuoja laiką.
- Skaitmeninis detoksas: Kartą per savaitę ar mėnesį padarykite pertrauką nuo socialinių tinklų.
- Realaus gyvenimo prioritetas: Stenkitės daugiau laiko praleisti su šeima, draugais ar gamtoje.
- Refleksija: Pagalvokite, kodėl naudojatės socialiniais tinklais. Ar tai įprotis? Nuobodulys? Noras būti pripažintam?
- Pasitikėjimo savimi stiprinimas: Dirbkite su savo saviverte. Socialiniai tinklai - tai tik įrankis, kurį galima naudoti tiek naudingai, tiek žalingai. Viskas priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo.
- Lyginimasis su kitais: Naršydami socialinius tinklus dažnai matome kitų žmonių sėkmės istorijas, keliones, gražias nuotraukas. Atminkite, kad tai tik dalis tikrovės.
Socialiniai tinklai - tai tik įrankis, kurį galima naudoti tiek naudingai, tiek žalingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Vaikų Saugumas Socialiniuose Tinkluose
Tėvams natūraliai gali atrodyti, kad apie elgesį socialiniuose tinkluose verta kalbėti tik tada, kai mažasis jau yra pasiekęs pakankamą brandą ir įgijęs daugiau savarankiškumo. „Šiuo periodu tėvams rekomenduojama nevengti socialinių tinklų tema diskutuoti šeimoje, pabrėžiant priklausomybės aspektą. Jaunuoliams itin daug įtakos daro ir pačių tėvų socialinių medijų naudojimo ypatumai.
Net ir rūpestingai saugant vaiką nuo patyčių ir kitų neigiamų patirčių, nėra garantijų, kad patyčios jo nepasiekia kibernetinėje erdvėje. Maža to, įvairūs tyrimai rodo, kad virtuali neapykanta psichologinį vystymąsi neigiamai veikia kur kas stipriau nei fizinė, o tai galioja tiek aukai, tiek agresoriui. Jaunuoliai neigiamus išgyvenimus skaitmeniniame pasaulyje moka slėpti kur kas geriau, todėl dažnai vienintelis būdas tėvams pastebėti ją išduodančius ženklus - stebėti, kaip jų atžala elgiasi pasinaudojęs telefonu ar kompiuteriu.
„Išeitis - specialūs saugų turinio burbulą mažamečiams sukuriantys turinio filtrai. Analogišką paskyrų suporavimo funkcionalumą siūlo ir instagramas, kuriame jis slepiasi nustatymų „For Families“ skiltyje, spustelėjus „Supervision“, - rekomenduoja I. Siekdami maksimalaus mažamečių saugumo turėtume suprasti, kad net ir dedant daug pastangų į jų elgesio priežiūrą socialiniuose tinkluose visada jiems per petį žiūrėti nepavyks.
Ekspertai jaunuoliams pataria įdiegti įgūdį nuolat kvestionuoti kiekvieną socialinių tinklų įrašą, papasakoti apie dezinformacijos skleidimo motyvus ir išmokyti įvairių duomenų tikrumą bei pagrįstumą nuolat tikrinti kituose šaltiniuose.
Socialinių Tinklų Tendencijos 2026 m.
Socialiniai tinklai keičiasi greičiau nei bet kada. Tai, kas veikė prieš porą metų, šiandien jau nebeveikia.
PRIKLAUSOMYBĖ NUO SOCIALINIŲ TINKLŲ | Leslie Coutterand | TEDxMarin
Socialiniai tinklai suteikia galimybę kur kas lengviau atrasti panašių interesų turinčius asmenis ir burtis į bendraminčių grupes. Tai vaikams gali padėti įveikti vienišumą, psichologines krizes, gauti palaikymo iš panašius išgyvenimus dėl savo sveikatos ar emocinės būklės patiriančių asmenų. Jaunuolis, patekęs į tinkamą socialinių tinklų terpę, gali įgauti pasitikėjimo savimi, išmokti kultūringai bendrauti su kitais asmenimis, perimti teigiamą kitų asmenų požiūrį ir vertybes. Todėl savaime socialinės medijos yra ne blogis, o veikiau iššūkis išmokyti vaiką atskirti gėrį nuo ten pat plintančio blogio.
Apibendrinant, socialiniai tinklai yra galingas įrankis, turintis tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų. Svarbiausia - sąmoningai naudotis jais, nustatyti ribas ir skirti prioritetą realiam gyvenimui. Taip pat svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebime internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Statistika: Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. pagalvojo apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Lyginant su ankstesniais metais pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų.
Ši statistika rodo, kaip svarbu atkreipti dėmesį į socialinių tinklų poveikį mūsų psichinei sveikatai ir imtis priemonių, kad išlaikytume sveiką santykį su jais.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Jaunų suaugusiųjų, jaučiančių prislėgtumą dėl socialinių tinklų | 40% |
| Jaunų suaugusiųjų, pagalvojusių apie savižudybę dėl socialinių tinklų | 25% |
| Probleminio socialinių tinklų naudojimo augimas tarp 5-9 klasių paauglių | Išaugo |
tags: #rekomendacijos #del #socialiniu #tinklu