Lietuva aktyviai dalyvauja įvairiose Europos iniciatyvose, skirtose socialinėms inovacijoms ir socialiniam verslui plėtoti. Šie tyrimai ir projektai padeda įvertinti esamą situaciją, identifikuoti iššūkius ir galimybes bei formuoti aiškesnį socialinio verslo įvaizdį.
Lietuvos Dalyvavimas Europos Socialinio Verslo Stebėsenos Tyrime
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Tyrimą vykdė Lietuvos socialinio verslo asociacija (LISVA) kartu su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu (ISM Universitetas). Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis.
V. Bražiūnaitė akcentuoja, kad galimybė pirmą kartą dalyvauti europiniame tyrime yra ypač reikšminga: „Tyrimo rezultatai patvirtino tai, ką mūsų asociacija nuolat akcentuoja, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų.“
Tyrimo rezultatų pristatymo metu sveikinimo žodį tarusi prof. dr. Virginija Poškutė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Verslo tvarumo vadybos magistro programos vadovė, pabrėžia: „Šis tyrimas - tai svarbus žingsnis Lietuvos socialinio verslo brandos link. Dalyvavimas Europos socialinio verslo stebėsenoje ne tik padeda geriau suprasti esamą situaciją, bet ir formuoja aiškesnį socialinio verslo, kaip profesionalaus ir perspektyvaus sektoriaus, įvaizdį.“
Karel Vanderpoorten, Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (DG GROW) politikos pareigūnas, akcentavo, kad ESEM tyrimas atlieka svarbų vaidmenį Lietuvoje, nes atskleidžia socialinių verslų iššūkius ir galimybes. Jis suteikia išsamų supratimą apie kliūtis, trukdančias augimui, kartu pabrėždamas didelį sektoriaus potencialą sprendžiant visuomenės ir aplinkosaugos problemas.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Pagrindinės Tyrimo Išvados
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys.
Dr. I. Žebrytė, analizuodama duomenis, padarė išvadą, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais: „Šalyje įsitvirtinusi startuolių ir fintech kultūra sukūrė įspūdį, kad inovacija būtinai turi būti susijusi su technologijomis. Tačiau daugelis veiklų, ypač socialinėje srityje, gali būti inovatyvios ir be technologinių sprendimų.“
Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą.
Pasak dr. I. Žebrytės, svarbus akcentas yra tas, kad socialiniai verslai siekia ne tik paramos ar dotacijų - jiems itin svarbu turėti galimybes parduoti savo produktus ir paslaugas.
Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 200 socialinių verslų, tačiau potencialas yra bent dešimt kartų didesnis net neįtraukiant fizinių asmenų įgyvendinamų socialinio verslo modelių.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Teisinė Bazė ir Pokyčiai
2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
Iššūkiai ir Galimybės
Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
Viena vertus tai išties apriboja socialinių pokyčių vertinimą, kita vertus, tai siunčia mums žinutę, kaip svarbu socialinius verslus įgalinti naudotis technologijomis ir ilgainiui galbūt net įsidiegti inovatyvius technologinius sprendimus. Tačiau tai ne vieninteliai aktualūs pokyčiai, sektoriaus ekosistema išlieka fragmentuota: trūksta finansinės paramos, biurokratija stabdo plėtrą, o viešumo ir supratimo apie socialinio verslo esmę vis dar stinga.
Situaciją iš esmės galėtų keisti didesnis dėmesys socialiai atsakingiems viešiesiems pirkimams ir augantis privačių investuotojų susidomėjimas, kuris atvertų naujus finansavimo šaltinius. Tokios praktikos galėtų tapti sektoriaus katalizatoriumi, padedančiu siekti tikslų, kurie stiprins mūsų šalį.
Pagrindiniai iššūkiai:
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
- Finansavimo trūkumas
- Biurokratinės kliūtys
- Fragmentuota ekosistema
- Mažas visuomenės supratimas apie socialinį verslą
Galimybės:
- Socialiai atsakingi viešieji pirkimai
- Privačių investuotojų susidomėjimas
- Technologijų diegimas
- Paramos infrastruktūros stiprinimas
Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą. Skatinant bendradarbiavimą tarp politikos formuotojų, verslo ir pilietinės visuomenės, Lietuva gali užauginti gyvybingą ekosistemą, kur socialinis verslas taps svarbia įrankių dalimi kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.
Europos horizontas:
- Numatomos strateginės kryptys: klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, skaitmeninis perėjimas ir visuomenės senėjimas.
- 10 proc. EH programos biudžeto lėšų skirta su biologine įvairove susijusiems projektams finansuoti.
- Naujojo europinio bauhauzo (NEB) priemonė: moksliniai tyrimai ir kuriami novatoriški nestandartiniai sprendimai, skirti žmonėms ir ekologinei transformacijai suvienyti.
Socialinių paslaugų šeimoms ir vaikams tema:
- Lietuva turi tvirtą teisinį pagrindą, kuriuo grindžiama socialinių paslaugų plėtra šeimoms.
- Didžiausi iššūkiai vis dar susiję su regioniniais skirtumais - mažesnėse savivaldybėse trūksta specialistų, psichologų, priklausomybių konsultantų, taip pat ribotos transporto galimybės.
Projektas ADVANCE:
- Tarptautinis Erasmus+ projekto ADVANCE susitikimas Benevento mieste (Italija), kuriame dalyvavo 10 partnerių iš Europos ir Rytų Afrikos.
- Tikslas - sukurti į socialinį verslą orientuoto verslininko kompetencijų profilį.
tags: #tinklapis #europos #socialiniu #inovaciju #tyrimai