Prancūzų režisieriaus ir aktoriaus Xavier Legrand’o filmas „Sūnaus globa“ („Jusqu’a la garde“, 2017) - tai įtaigi drama, nagrinėjanti skaudžias skyrybų, smurto šeimoje ir vaiko išgyvenimų temas. Šis filmas, pernai Venecijoje apdovanotas „Ateities liūtu“ - prizu, skirtu geriausiam festivalio debiutantui, atidaro „Kino pavasarį“ ir pratęsia bei išplėtoja „Oskarui“ nominuoto jo trumpo metražo filmo „Prieš viską prarandant“ („Avant que de tout perdre“, 2013) temas.
Filmas pasakoja apie Miriam, kuri yra pasiruošusi padaryti bet ką, kad nei jai, nei sūnui Žiuljenui nebereikėtų susidurti su vaiko tėvu Antuanu. Tačiau vyras teisme įrodo esąs rūpestingas, be pagrindo apšmeižtas smurtavimu, todėl teismo nuosprendžiu vaiko globa atitenka abiem tėvams. Draskomas augančio tėvų konflikto Žiuljenas rizikuos savo saugumu, kad apsaugotų tai, kas likę iš šeimos.
Režisierius Xavier Legrand’as neslepia susižavėjimo socialinio realizmo kinu ir broliais Dardenne’ais ar Kenu Loachu, nors jo filme dominuoja hičkokiškas tonas. Režisierius teigia norėjęs kurti ne socialinę dramą, bet politinį, karinį ar net siaubo filmą. Be skambių lozungų ir fantastinių elementų jis sukūrė vieną įtaigiausių ir svarbiausių filmų pastarųjų metų kino panoramoje.
Filmo siužetas iš pažiūros paprastas: tėvų kova dėl nepilnamečio sūnaus globos. Tačiau nepastebimos kasdienės detalės ilgainiui prabyla apie užgniaužtą baimę ir giliai tūnančią grėsmę.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Skyrybos ir vaiko išgyvenimai - pirmoji kolona, ant kurios pastatytas filmas. Antroji, kuriai tenka lygiavertė našta, yra būtent smurtas šeimoje. Metoo šurmulio kontekste „Sūnaus globa“ - itin aktuali juosta. Režisierius neblaško žiūrovų muzika, įdomesniais rakursais ar spalvomis, pašalinėmis istorijomis. Susitelkiama tik į veikėjus, kurie nevienmačiai, išplėtoti ir itin vienas nuo kito priklausomi. Tai sustiprina realistinį filmo pobūdį, tačiau nepaverčia jo buitiniu. Labiau - nemalonia kasdienybe, kurią galima įtarti esant kažkur netoli mūsų. Filmas lėtas, bet neištemptas. Greičiausiai, tiesiog taupus - trunkantis pusantros valandos, per kurias režisierius spėja pristatyti sudėtingą temą, įdomius veikėjus, o filmo pabaigoje juostą paversti trileriu su puikiai išlaikyta įtampa.
Grenlandijos akistata: ar užsitrauksime Trumpo rūstybę? • TV3 žinios
Prie tokio išbaigtumo ir aiškumo prisideda festivalių organizatorių sumanymas pirmiausia parodyti trumpametražį X. Legrando darbą „Prieš viską prarandant“ (Avant que de tout perdre, 2013), kuriame susipažįstame su istorijos priešistore ir sekame iš miesto su vaikais nuo ją mušančio vyro bandančios pasprukti moters istoriją. „Sūnaus globoje“ sutinkame tuos pačius pagrindinius veikėjus (ir netgi aktorius), tad jau žinome, kurių reikia bijoti, o už kurių išsigelbėjimą laikyti kumščius. „Prieš viską prarandant“ tarsi ruošinukas, kuriuo naudojamės „Sūnaus globoje“ ir netrukdomi įsitraukiame į X. Legrando istoriją.
Taigi, ar toks realistiškas, skaudus filmas gali perteikti socialinę žinutę? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip - be galo aiškus siužetas ir meistriškai išlaikoma įtampa leidžia lengvai įsivaizduoti save filmo herojų vietose.
A. Ramaška ir Aistė Račaitytė patarė nepraleisti „Oskarui“ nominuoto animacinio pasakojimo apie žymųjį dailininką Vincentą van Goghą „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“, rež. Dorota Kobiela, Hugh Welchman).
Taip pat skaitykite: Trumpalaikė globa
Taip pat buvo rekomenduota pažiūrėti kritikų visame pasaulyje išgirtą jautrų filmą „Vadink mane savo vardu“ („Call Me by Your Name“, rež. Luca Guadagnino), naujausią „Tobulų melagių“ režisieriaus Paolo Genovese dramą „Šventa vieta“, į kino ištakas atsigręžiančią, Kanų direktoriaus Thierry Frémaux juostą apie brolius Lumière’us „Lumière!“, Michelio Hazanavičiaus biografinį filmą „Manasis Godard'as“, kuriame garsųjį režisierių Jeaną Lucą Godard‘ą suvaidino Louis‘as Garrel‘is, Kanų festivalio Didžiuoju žiuri prizu apdovanotas, energingas „120 dūžių per minutę“ („Beats per Minute“, rež. Robin Campillo).
Žymius aktorius bus galima išvysti ir emocingame filme „Lenktynininkė ir gangsteris“ („Racer and the Jailbird“, rež. Michaël R. Roskam), kur pagrindinius vaidmenis sukūrė aktoriai Matthias Schoenaerts („Didesni purslai“) ir Adèle Exarchopoulos („Adelės gyvenimas“). Kita žinomų aktorių pora - Emma Stone ir Steve'as Carellis - susikaus teniso aikštelėje „Lyčių kova“ („Battle of the Sexes“, rež. Valerie Faris ir Jonathanas Daytonas).
Festivalį uždarys premjerinis Mindaugo Survilos juostos „Sengirė“ seansas, kuriame išvysite įspūdingai užfiksuotą lietuvišką mišką ir jo gyventojus.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos