Tėvų pareigos yra nustatytos Civiliniame kodekse ir jos atsiranda gimus vaikui bei pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigos tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Tėvai ypatingą dėmesį skiria vaiko nuomonei ir, priimdami sprendimą, atsižvelgia į ją. Su vaiko asmeniu susijusias tėvų pareigas tėvai vykdo vaiko išsivystymo lygį atitinkančiu būdu ir apimtimi. Iki vaikas tampa veiksnus, jo tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises, taip pat kitų asmenų teises ir viešąją tvarką.
Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tėvai vaikui atstovauja kartu, tačiau kiekvienas iš tėvų gali veikti atskirai; jeigu vienas iš tėvų, spręsdamas vaiko ir sąžiningos trečiosios šalies klausimą, veikia savarankiškai, laikoma, kad jis veikia su kito iš tėvų sutikimu. Tėvas (motina) negali atstovauti vaikui, jeigu dėl to tarp jo (jos) ir vaiko arba tarp tų pačių tėvų vaikų galėtų kilti interesų konfliktas. Tokiais atvejais teismas paskiria vaiko globėją. Jeigu tėvas (motina) pažeidžia pareigą tinkamai rūpintis vaiko turtu, jis (ji) solidariai kompensuoja vaiko patirtus nuostolius.
Kas yra vaiko globa ir kada ji nustatoma
Vaiko globa nustatoma, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negali pasirūpinti savo vaiku. Tai gali būti laikinoji globa, kai tikimasi, kad tėvai atgaus galimybę rūpintis vaiku, arba nuolatinė globa, kai vaikas visam laikui lieka be tėvų globos. Laikinoji globa taikoma, kai tėvai susiduria su laikinomis sunkumais, tokiais kaip liga, nedarbas ar kitos krizinės situacijos, dėl kurių jie negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Šiuo atveju vaikas apgyvendinamas pas globėjus, kol tėvai susitvarko savo gyvenimą ir gali vėl prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą. Nuolatinė globa nustatoma, kai tėvai ilgą laiką negali pasirūpinti vaiku arba kai yra įrodyta, kad jie kelia pavojų vaiko gerovei.
Globos formos: šeima, pakaitinė globa, institucinė globa
Globojamo vaiko institutas reglamentuojamas Civiliniame kodekse ir pirmenybė teikiama globai šeimoje. Globojimas šeimoje yra susijęs su asmenine kito asmens vaiko priežiūra; tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju. Augindama vaiką, globėjų šeima tinkamai įgyvendina tėvų teises ir pareigas. Globėjų šeima privalo ir yra įgaliota priimti sprendimus tik dėl vaiko kasdienių reikalų, atstovauti vaikui tvarkant tuos reikalus ir valdyti vaiko turtą.
Globojimas šeimoje gali būti perduotas laikinai (pvz., kol tėvas (motina) gydomas gydymo įstaigoje), taip pat neapibrėžtam laikotarpiui. Todėl globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje. Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje. Be to, Civiliniame kodekse reglamentuojamas kito asmens globojamo vaiko institutas, kai nė vienas iš tėvų arba globėjas negali asmeniškai globoti vaiko. Tokia globa nėra globos šeimoje alternatyva arba būtinoji globa prieš įvaikinimą.
Taip pat skaitykite: kaip kurti socialinio darbo ateitį
Globėjo paskyrimas, reikalavimai ir atsakomybė
Būsimi globėjai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad galėtų prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą. Vertinami jų asmeniniai savybės, finansinė padėtis, gyvenimo sąlygos ir gebėjimas užtikrinti vaiko gerovę. Globėjo paskyrimą patvirtina teismas, kuris vertina įvairius veiksnius: būsimų globėjų gebėjimą užtikrinti vaiko gerovę, jų gyvenimo sąlygas, finansines galimybes ir emocinį ryšį su vaiku. Be to, jei vaikas yra pakankamai subrendęs, teismas atsižvelgia ir į jo nuomonę.
Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą. Globėjas privalo užtikrinti tinkamą globą, gyventi Lietuvos teritorijoje ir sutikti su jam (jai) patikėta vaiko globojimo pareiga. Globėjas turi užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, atstovauti vaikui institucijose ir priimti sprendimus globotinio kasdieniais klausimais.
Teismo vaidmuo sprendžiant globos klausimus
Sprendimą dėl vaiko globos priima teismas, nagrinėdamas vaiko interesus. Teismas gali nustatyti, kad vaiką globos vienas iš tėvų, kad tėvai globos jį pakaitomis arba bendrai; teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, visų pirma jo gabumus ir gebėjimus, susijusius su vystymosi galimybėmis, ir tėvų gyvenimo būdą, taip pat vaiko emocinę brandą ir kilmę, kiekvieno iš tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, esamą ir numatomą auklėjimo aplinkos stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su savo broliais ar seserimis, seneliais ar kitais giminaičiais ir giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis.
Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes. Teismas taip pat daug dėmesio skiria vaiko teisei į tai, kad jį globotų ir su juo reguliariai asmeniškai bendrautų abu tėvai, kito iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvens, teisei reguliariai gauti informaciją apie vaiką.
Jeigu tėvai nesutaria
Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų. Jeigu tėvai nesutaria dėl globos tvarkos, teismas nustato tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo tvarką. Pagrįstais atvejais teismas gali nustatyti tėvo (motinos) ir vaiko bendravimo vietą.
Taip pat skaitykite: instrukcija, kaip užpildyti rinkimų biuletenį
Vaiko teisės ir pareigos globoje
LR Civilinis kodeksas numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.
Vaiko globa (rūpyba) gali būti įsteigta atsižvelgiant į amžių: globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų; nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Institucinė globa ir jos trukmė
Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba jie yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Teismas taip elgsis visų pirma tais atvejais, kai ankstesnės priemonės nepadėjo pagerinti vaiko padėties. Tokios priemonės taikymo laikotarpiu teismas visada svarsto, ar tinka teikti pirmenybę vaiko perdavimui fizinio asmens globai. Institucinė globa gali būti nustatoma ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, kuris (pakartotinai) gali būti pratęsiamas.
Procesas: į kokį teismą kreiptis ir reikalingi dokumentai
Su tėvų pareigomis ir teisėmis susijęs prašymas turi būti pateikiamas apylinkės teismui, kuris turi jurisdikciją pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą. Prašymui keliami reikalavimai priklauso nuo prašymo rūšies. Norint kreiptis dėl globos ar rūpybos, rekomenduojama rašant pareiškimą pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Jis padeda tinkamai suformuluoti prašymą, parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.
Nors kiekviena situacija individuali, dažniausiai reikalingi šie dokumentai: pareiškimas teismui, medicininės pažymos, asmens dokumentų kopijos, giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, informacija apie siūlomą globėją (tapatybės kortelės kopija, sveikatos pažyma), socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Svarbiausia proceso dalis - teismo psichiatrijos ekspertizė, jeigu ji reikalinga; ji nustato žmogaus psichinę būseną ir dažnai tampa pagrindiniu sprendimo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimas senelių globos namuose
Globėjams skiriama finansinė parama ir išmokos
Valstybė teikia finansinę paramą globėjams, siekiant užtikrinti, kad vaikas būtų aprūpintas viskuo, kas jam reikalinga. Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Be to, tam tikrais atvejais skiriami priedai ir papildoma parama, pavyzdžiui, BSI dydis ir priedai. Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus - įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt.
Gyvenimas su globojamu vaiku: mitai ir realybė
Globos ypatumai: ar globojamas vaikas jus vadins mama ar tėčiu, priklauso nuo įvairių aplinkybių. Vaikai, kurie yra globojami, beveik visais atvejais turi tėvus, kurie dėl sudėtingų situacijų negali jais pasirūpinti. Taigi, gali būti, kad vaikas jau turės vieną mamą ir vieną tėtį, ir jis rinksis tik juos vadinti mama ir tėčiu. Kartais vaikai labai greitai pradeda globėją vadinti mama arba tėčiu, tačiau globėjai susitaria su vaiku, jog jis prie mamos ar tėčio pridėtų ir jų vardą, kad vaikui būtų aiški takoskyra.
Amžius ir patirtis: nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų auginimo patirtį, kad būtumėte globėju. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Būstas: svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Pagalba globėjams - globėjų mokymai, specialistų konsultacijos ir savipagalbos grupės padeda pasirengti ir palaikyti globos procesą.
Vyresnių vaikų (paauglių) globa - iššūkiai ir galimybės
Paauglių globos priežastys dažnai yra tos pačios kaip ir jaunesnių vaikų - poreikis pagalbos ir paramos. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų, todėl smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Mitai apie paauglių globą dažnai atgraso potencialius globėjus, tačiau praktika rodo, kad prisirišimas ir ryšio užmezgimas įmanomas bet kuriame amžiuje. Laikas ir dėmesys - būtini, ypač pirmuosius mėnesius po atvykimo. Globėjai turi būti kantrūs, atidūs ir supratingi.
Įvaikinimas ir skirtumas nuo globos
Įvaikinimas - galutinis žingsnis kuriant šeimą: įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos, įtėviai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Globos ir rūpybos skirtumai: globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų (neveiksniems), o rūpyba taikoma nuo 14 iki 18 metų (ribotas veiksnumas). Globa reiškia asmeninės ir turtinės globos užtikrinimą, o rūpyba - ribotą pagalbą ir prižiūrėjimą tam tikrose srityse.
Vaikų pareigos išlaikyti tėvus
Tėvų išlaikymas suprantamas kaip jų pilnamečių vaikų pareigos įgyvendinimas, teikiant tėvams paramą, reikalingą jų poreikių tenkinimui. Teisme vienas pagrindinių kriterijų, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo iš vaikų priteisimo, yra, ar tėvai patys tinkamai rūpinosi savo vaikais. Teismas taip pat analizuoja visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms esant vaikai gali būti atleisti nuo šių pareigų vykdymo, nustačius, jog praeityje jų tėvai vengė tinkamo savo pareigų vaikams atlikimo. Tėvai taip pat neturi teisės į savo vaikų teikiamą išlaikymą ir tuo atveju, kai vaikai buvo atskirti nuo tėvų dėl tėvų kaltės.
Teisinė pagalba ir kontaktai
Mūsų kontora teikia visapusišką teisinę pagalbą globos klausimais: rengiame dokumentus dėl laikinosios ir nuolatinės globos skyrimo, padedame globėjams įforminti visas teisines pareigas bei atstovaujame teisme globos bylose. Kreiptis dėl konsultacijos ar pagalbos galima telefonu arba pasikonsultavus su teisininku.
| Globos forma | Taikymas | Pagrindiniai bruožai |
|---|---|---|
| Laikinoji globa | Laikini tėvų sunkumai | Vaikas grąžinamas tėvams, kai jie pasirengę |
| Nuolatinė globa | Ilgalaikis tėvų neveiksnumas ar pavojus | Vaikas lieka pas globėjus visam laikui |
| Institucinė globa | Sunki vaiko padėtis, pavojus | Perduodama institucijai, galimas trukmės apribojimas |
Globos steigimo tikslas yra užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Globa yra viena iš priemonių, padedančių neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Globa reiškia ir globotinio turto globą, o kartais globotinio turtui valdyti skiriamas atskiras turto administratorius.