Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtingas socialinis reiškinys, apimantis įvairias formas, kurios dažnai lieka nematomos arba nepakankamai įvertintos. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime struktūrinio smurto, jo formų sampratą bei pateiksime konkrečius pavyzdžius, remdamiesi Lietuvos kontekstu ir tarptautinėmis normomis.
Kas yra struktūrinis smurtas?
Struktūrinis smurtas - tai tokia socialinė sistema ar institucijų veikla, kurios rezultatu žmogui sukeliama žala ar apribojamos jo teisės ir laisvės, dažnai pasireiškianti netiesiogiai ir sistemingai. Tai gali būti ekonominė nelygybė, diskriminacija, institucinių struktūrų veikla, sukelianti socialinę atskirtį ar žalą tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, moterims, vaikams ar asmenims su negalia.
Struktūrinio smurto ryšys su smurtu artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo arba buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Ši prievarta gali pasireikšti fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu, taip pat nepriežiūra.
Struktūrinis smurtas labai glaudžiai susijęs su šių formų prievarta, nes jis gali palaikyti ekonominę priklausomybę, socialinę atskirtį ar teisinės apsaugos trūkumus, kurie leidžia smurtautojui nebaudžiamai tęsti veiksmus. Štai kodėl Lietuvoje, nors daugelis gyventojų pripažįsta fizinio smurto pavojų, psichologinis, seksualinis ir ypač ekonominis smurtas dažnai yra nepastebimi ar pateisinami.
Smurto prieš moteris atvejis Lietuvoje - statistika ir visuomenės požiūris
2015 metais Lietuvoje buvo pradėti daugiau nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tarp nukentėjusiųjų - 79,3 proc. moterų ir 14,5 proc. vyrų. Tais pačiais metais smurtautojų dauguma buvo vyrai (92 proc.), moterų - tik 7 proc.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Visuomenės nuomonė apie smurto formas yra ribota - fizinis smurtas dažniausiai atpažįstamas, tačiau psichologinis, seksualinis ar ekonominis smurtas dažnai nepastebimas ir nevertinamas kaip smurtas. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų galvoja apie psichologinį, o tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Ekonominė prievarta dažnai visai nepaminima.
Vyrai dažniau nei moterys yra linkę neįvardinti įvairių smurto formų kaip prievartos. Kaip svarbiausias smurto pavyzdys laikomas fizinis smurtas - net 93 proc. gyventojų sutinka, kad trenkimas moteriai per veidą yra smurtas. Vis dėlto tik apie pusę respondentų smurtu laiko draudimą moteriai dirbti, o 41 proc. nėra linkę pripažinti ekonominės kontrolės kaip smurto formos.
Smurto artimoje aplinkoje formos ir jų apibrėžimai
Fizinis smurtas
Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant sužeisti, sužaloti, padaryti neįgaliu ar net nužudyti. Tai apima plojimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą ar žudymą naudojant daiktus ar ginklus.
Toks smurtas ne tik sukelia fizinį skausmą, bet ir apriboja asmens laisvę ir yra aiški žinutė: "Galiu tau daryti tai, ko nenori".
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas - tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, skirtas priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai gali būti grasinimai žodžiu, gestais, ginklo demonstravimas, socialinė izoliacija, žeminimas, pajuokimas, pravardžiavimas ir kontrolės įvairiais aspektais, pvz., su kuo asmuo gali bendrauti ar ką dėvėti.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Ši forma labai klastinga ir sunkiai įrodyjama, tačiau ji palieka gilias emocines žaizdas, trukdančias žmogui saugiai jaustis ir gyventi.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas apima prievartą, kuri kėsinasi ne tik į asmens gyvybę ar kūno neliečiamumą, bet ir į socialinę laisvę, garbę bei orumą. Tai gali būti suvokiamas kaip fizinio ir psichologinio smurto derinys.
Nors Lietuvoje nėra daug viešų pranešimų apie seksualinę prievartą šeimoje, tai nereiškia, kad problemos nėra, tik dažnai šios situacijos lieka užslėptos.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas yra viena iš smurto šeimoje rūšių, sukurianti finansinę priklausomybę. Tai būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontrolė, draudimas dirbti, sprendimų priėmimo proceso pašalinimas.
Ekonominio smurto problema Lietuvoje yra ypač aktuali. Eurobarometro duomenimis, net 35-41 proc. gyventojų pateisina ekonominės laisvės ribojimą moteriai, kas rodo stiprią patriarchalinę struktūrą ir skurdo feminizaciją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Pasyvus smurtas (nepriežiūra)
Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra - tai nuolatinis fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų gyvybei bei sveikatai. Ši forma dažniausiai paveikia vaikus, senelius ir neįgaliuosius.
Skiriasi fizinė nepriežiūra (pvz., netinkamas būstas, maistas), medicininė (nesirūpinimas sveikata), pedagoginė (vaiko nemokymas ar neleidimas į mokyklą).
Institucinis smurtas
Institucinis smurtas dažniausiai patiria asmenys su negalia socialinės globos įstaigose. Tai neigiamos valstybės įstaigų darbuotojų nuostatos ar elgesys, sukeliantis psichologinę ar fizinę žalą.
Šis smurto tipas yra struktūrinio smurto dalis, nes kyla iš sistemų veiklos trūkumų ar sąmoningų ignoravimo.
Teisinė apsauga Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už įvairias smurto formas, įskaitant artimoje aplinkoje vykdomą prievartą. BK 140 straipsnyje apibrėžiami veiksmai, kurie skirti sukelti fizinį skausmą ar pažeminimą, ir šios veiksmo formos yra baudžiamos.
Psichologinis smurtas laikomas ilgalaikiu elgesio modeliu, kuris gali sukelti stresą, nerimą, depresiją, o taip pat ir psichosomatinius sutrikimus. Nukentėjusieji turi teisę gauti teisinę, psichologinę ir socialinę pagalbą.
Asmenys, patyrę smurtą, gali kreiptis į policiją, prokuratūrą, moterų krizių centrus ar vaiko teisių apsaugos tarnybas. Įrodymais gali būti SMS žinutės, laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudininkų parodymai, medicininės pažymos.
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir švietimas
Kova su smurtu reikalauja ne tik griežtos teisinės atsakomybės, bet ir visuomenės sąmoningumo didinimo. Svarbu formuoti aplinką, kurioje emocinis bei fizinis saugumas laikomi esminėmis vertybėmis. Švietimas apie smurto formų atpažinimą, emocinį raštingumą bei pagalbos galimybes turi būti prieinamas visiems socialiniams sluoksniams.
Prevencinė veikla apima informacines kampanijas, paramos tarnybų prieinamumo didinimą ir specializuotą pagalbą nukentėjusiems.
Jurgita | Smurtas artimoje aplinkoje I #SprendiTu
Apibendrinimas
Struktūrinis smurtas yra bendras pamatas, kuris palaiko ir skatina įvairias smurto formas, ypač artimoje aplinkoje. Lietuvoje dažniausiai pastebimas ir atpažįstamas fizinis smurtas, tačiau psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas lieka dažnai nepastebimi arba pateisinami.
Visuomenės požiūris į smurtą dažnai pasižymi aukos kaltinimu ir smurto pateisinimu, kas trukdo efektyviai spręsti šią problemą. Todėl keliant žinias, stiprinant teisinę apsaugą ir didinant suvokimą apie struktūrinio smurto žalą galima žymiai pagerinti nukentėjusiųjų padėtį ir mažinti smurto atvejų skaičių.
tags: #strukturinio #smurto #pavyzdziai