Pragulos - tai odos ir po ja esančių audinių pažeidimai, atsirandantys, kai tam tikra kūno vieta ilgą laiką patiria nuolatinį spaudimą, trintį ar tempimą. Ši būklė ne tik lemia stiprų skausmą ir diskomfortą, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų. Tokios vietos dažniausiai būna tose kūno srityse, kur kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus, pavyzdžiui, sėdmenys, kryžkaulis, klubai, kulnai, alkūnės ar mentys.
Ilgalaikis spaudimas trikdo kraujotaką tame plote - ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl pradeda žūti. Dėl to pažeidžiama ne tik oda, bet ir gilesni sluoksniai - raumenys ar net kaulai. Pragulos vystosi palaipsniui: iš pradžių gali būti matomas tik paraudimas, tačiau progresuojant atsiranda gilūs odos defektai, kurie ilgai negyja.
Jos ypač dažnos gydant sunkiai judančius ar visiškai nejudančius pacientus, ilgai gulinčius lovoje ar sėdinčius neįgaliojo vežimėlyje. Pragulos kelia ne tik fizinį skausmą, bet ir didelę infekcijų riziką bei ženkliai blogina bendrą žmogaus sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Pragula gali būti ir gretutine mirties priežastimi, nes į ją gali patekti infekcija, prasidėti sepsis - netgi išgydžius visas pagrindines ligas, žmogus gali mirti dėl pragulų sukeltų komplikacijų.
Apibendrinant, pragulos - tai ne tik slaugos, bet ir prevencijos klausimas. Pragulos - nejudrumo pasekmė Pragulos - tai odos, paodžio, raumenų, kaulų pažeidimai ir nekrozės, išsivystančios bet kurioje kūno vietoje, kurioje arti paodžio yra kaulas.
Pragulų stadijos
Taip pat skaitykite: Kaktos operacijos priežiūros rekomendacijos
Pragulų atsiradimo eiga
Pragulų atsiradimo eiga yra laipsniška ir priklauso nuo spaudimo intensyvumo, jo trukmės bei žmogaus sveikatos būklės:
- Pradinis spaudimo poveikis.
- Kraujotakos sutrikimas. Spaudimas užspaudžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to sutrinka kraujotaka ir ląstelės toje vietoje negauna deguonies bei maistinių medžiagų.
- Ląstelių žūtis. Ilgainiui dėl deguonies trūkumo prasideda ląstelių pažeidimai ir žūtis.
- Odos pažeidimas. Iš pradžių atsiranda paraudimas, kuris neišnyksta pakėlus spaudimą. Tai pirmasis pragulos požymis.
- Audinių irimą gilėjimas. Pažeidimas progresuoja į gilesnius sluoksnius - epidermį, dermą, poodinį riebalų sluoksnį, o sunkiais atvejais - net iki raumenų ar kaulų.
- Antrinė infekcija.
Ši eiga gali progresuoti labai greitai, ypač jei žmogus negali judėti ar jo būklė sunki. Todėl svarbu pradinius pokyčius pastebėti kuo anksčiau ir nedelsiant imtis priemonių - keisti padėtį, naudoti specialias priemones ar gydyti atsiradusias žaizdas.
Pagrindinės pragulų susidarymo priežastys
- Ilgalaikis nejudrumas. Žmonės, kurie ilgą laiką guli lovoje ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje, negali keisti padėties, todėl tam tikros kūno vietos (pvz., kulnai, sėdmenys, kryžkaulis) patiria nuolatinį spaudimą.
- Trintis ir tempimas.
- Drėgna oda. Šlapimas, prakaitas ar žaizdų išskyros drėkina odą, todėl ji tampa jautresnė pažeidimams.
- Prasta mityba ir dehidratacija. Nevykstant tinkamam maisto medžiagų tiekimui (ypač baltymų ir vitaminų), oda ir audiniai netenka elastingumo ir atsparumo, blogėja jų atsinaujinimas.
- Lėtinės ligos.
- Sutrikusi kraujotaka.
- Amžius.
Pragulų laipsniai
Gydytojas išskiria keturis pragulų laipsnius:
- Pirmojo laipsnio pragula nustatoma tada, kai tam tikros vietos oda paraudusi, pamėlynavusi. Tai yra lengviausios kategorijos pragula, kuriai užtenka specialaus tvarsčio, o žmogui pradėjus judėti ji išnyksta.
- Esant antrojo laipsnio pragulai gali atsirasti pūslė, atsiverti žaizda. Tokia pragula yra pavojingesnė, jai reikia daugiau priežiūros, kad būtų išvengta infekcijų.
- Trečiojo laipsnio pragula nustatoma tada, kai oda ir audiniai „numiršta“ iki raumenų, atsiveria raumuo. Tokiu atveju reikia dar daugiau priežiūros, specialių tvarsčių, reguliarių perrišimų. Kartais, jei pragulos būna labai masyvios (daugiau nei delno dydžio), galima svarstyti chirurginį gydymą.
- Ketvirtojo laipsnio pragula - pati sunkiausia, nes pasiekia kaulą ir be chirurginio gydymo neužgyja arba gyja kelis metus.
Pragulų gydymas
Pragulų gydymas priklauso nuo jų stadijos, gylio ir bendros paciento būklės. Tikslas - pašalinti spaudimą, sustabdyti audinių nykimą, skatinti žaizdos gijimą ir užkirsti kelią infekcijai.
- Spaudimo mažinimas. Naudojami specialūs čiužiniai, pagalvėlės, padėties keitimo schemos, kad būtų kuo mažiau spaudžiamos rizikingos vietos.
- Žaizdos valymas. Gydytojas arba slaugytojas švelniai valo pažeistą vietą fiziologiniu tirpalu ar antiseptikais.
- Tvarstymas. Naudojami specialūs drėgmę palaikantys, antibakteriniai arba absorbuojantys tvarsčiai, kurie padeda gijimui ir apsaugo nuo infekcijos.
- Infekcijos kontrolė. Jei žaizda užsikrečia, skiriami vietiniai arba sisteminiai antibiotikai.
- Mitybos gerinimas. Žaizdų gijimui būtinas baltymų, vitaminų (ypač C, A), cinko, geležies kiekis organizme.
- Chirurginis gydymas. Jei žaizda labai gili ir negyja, gali būti atliekamas chirurginis audinių perkėlimas (odos lopas).
RVUL Terminių traumų skyriuje gydomos būtent ketvirtojo laipsnio pragulos. „Sudėtingiausioms praguloms gydyti naudojame pasukamuosius odos-raumenų lopus. Tai yra speciali plastinės chirurgijos technika, kai panaudojami sveiki šalia pragulos esantys audiniai. Operacijos metu iš pradžių išvaloma žaizda, pašalinami visi nekrozės pažeisti audiniai, o tada pragula uždengiama to paties žmogaus sveikais raumenimis, paodžiu ir oda. Tokia technika reikalinga todėl, kad ant „pliko“ kaulo oda užaugti negali. Operacija yra sudėtinga, todėl esame vieni iš nedaugelio Lietuvoje, galintys ją atlikti.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežastys ir rizikos faktoriai
Tačiau gydytojas pabrėžia, kad net ir ketvirtojo laipsnio pragulas chirurgiškai gydo ne visada. Anot jo, jei žmogus yra visai nejudantis, nemotyvuotas sveikti - gydyti jį chirurgiškai nėra prasmės: „Padarius operaciją labai didelė tikimybė, kad pragula vėl atsiras, o antrą kartą padaryti operaciją toje pačioje vietoje yra jau ženkliai sunkiau.
Komplikacijos
- Infekcija.
- Sepsis.
- Kaulų ar sąnarių infekcijos.
- Fistulių ir abscesų formavimasis.
- Lėtinis skausmas.
- Randėjimas ir odos deformacijos.
- Psichologinės pasekmės.
- Mirtis.
Pragulų prevencija
Norint išvengti pragulų, būtina nuosekliai rūpintis oda ir kraujotaka, ypač jei žmogus ilgai guli ar sėdi. Pagrindinis prevencijos tikslas - užkirsti kelią ilgalaikiam spaudimui tose kūno vietose, kur oda arti kaulo, tokiose kaip kryžkaulis, kulnai, klubai ar alkūnės.
Pragulų prevencija
- Svarbiausia prevencinė priemonė - reguliarus padėties keitimas. Nejudantiems pacientams tai turėtų būti daroma kas 2 valandas, o sėdintiems - kas 15-30 minučių.
- Naudojant specialius čiužinius ir pagalvėles, spaudimas paskirstomas tolygiau, sumažinama žaizdų rizika.
- Labai svarbu ir odos priežiūra - ji turi būti švari, sausa ir nepažeista. Reikia vengti drėgmės, kuri atsiranda nuo prakaito, šlapimo ar žaizdų išskyrų, nes ji silpnina odą. Odai valyti naudojami švelnūs, nealergizuojantys prausikliai, o po plovimo - švelniai nusausinama, galima naudoti apsauginius kremus.
- Ne mažiau svarbus veiksnys - tinkama mityba ir skysčių vartojimas. Organizmui būtini baltymai, vitaminai (ypač C ir E) bei mineralai, kad oda išliktų elastinga ir greičiau gyja. Geriant pakankamai skysčių, oda ir audiniai geriau aprūpinami deguonimi.
- Taip pat reikėtų užtikrinti, kad pacientas ar slaugomas asmuo nepatirtų papildomos trinties ar tempimo, pavyzdžiui, per prastai paklotą patalynę ar netinkamą kėlimą iš lovos.
Visada naudinga turėti slaugos specialisto ar gydytojo sudarytą individualų priežiūros planą, ypač jei asmuo turi didelę pragulų riziką.
Mitas apie čiužinius nuo pragulų
Gydytojas pastebi, kad su pragulomis susijęs ir ne vienas mitas. Turbūt dažniausiai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas - jei žmogus turi čiužinį nuo pragulų, jų tikrai neatsiras. Tai yra netiesa. Specialus čiužinys gali sulėtinti pragulų susidarymą, bet jis negali padėti jų išvengti. Jeigu pacientas ilgiau guli vienoje padėtyje, nėra judinamas ar jo laikinai nerekomenduojama judinti dėl medicininių priežasčių - susidarys pragulos.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pragulas sergant diabetu?
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, su kuriuo susiduria gydytojas ir visas skyriaus personalas - artimųjų įsitikinimas, kad pacientą reikia palikti ramybėje, jo nejudinti. „Žinoma, žmogui skauda, jis nenori judėti, bet tokiu atveju iš karto susidaro rizika formuotis praguloms. O artimieji dažnai pyksta, kad mes vartome gulinčius pacientus, skatiname pacientus keltis ir sėdėti. Tradicinės jų frazės - „palikite ramybėje, leiskite ramiai pagulėti, geriau duokite vaistų, kad greičiau pasveiktų“. Taip jie tikrai nepadeda savo artimiesiems.
Patarimai artimiesiems
RVUL Terminių traumų skyriaus vyresnioji slaugytoja Jolanta Lištvan sako, kad pragulų gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų.
- Pirmiausiai reikia skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma.
- Lova, kėdė, vežimėlis ar kitos priemonės turi būti specializuotos - būtina vengti kietų paviršių.
- Taip pat reikėtų vengti tempimo ar trinties, pavyzdžiui, gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode arba lenta. Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas arba velkamas. Patalynės raukšlės turi būti išlygintos.
- Didelį dėmesį reikėtų skirti odos priežiūrai - ji visą laiką turi būti sausa ir švari, prausiantis naudoti švelnų muilą, odą nusausinti ne trinant, o švelniai patapšnojant. Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, odai apsaugoti reikia naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti. Jei lova užteršta, tuojau pat pašalinti išmatas, šlapimą, maisto likučius.
- Be to, būtina stiprinti ligonio organizmo atsparumą ir užtikrinti pakankamą maisto medžiagų (baltymų), vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką paciento mitybą. Taip pat nepamiršti tinkamai parinkti ir naudoti pragulų gijimą skatinančius pleistrus, išsiaiškinti pakartotinio pragulų atsiradimo priežastis ir jas pašalinti.
J. Lištvan primena, kad dauguma atvejų lengviau nuo pragulų apsisaugoti nei vėliau jas prižiūrėti ir gydyti.
Sidabro sulfadiazinas gydant opas, žaizdas ir pragulas
Efektyvus gydymo metodas, susidarius bioplėvelėmis, yra chirurginis žaizdos išvalymas ir ilgai veikiančių vietinių antimikrobinių preparatų vartojimas. Idealus vietinis antimikrobinis preparatas turėtų būti netoksiškas šeimininko audiniui, turėti platų antimikrobinį veikimo spektrą ir užtikrinti veikimą, kol infekcija bus išnaikinta. Šiuos kriterijus atitinka vietinio poveikio preparatas - sidabro sulfadiazino tepalas, kuris klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas įvairioms infekuotoms opoms, praguloms ir žaizdoms (taip pat ir nudegimams) gydyti.
Pagrindiniai patarimai, norint išvengti pragulų ir opų praktikoje
Taisyklės paprastos - pragulų rizikos vertinimas, odos ir minkštųjų audinių perfuzijos gerinimas, tinkama odos higiena, mitybos įvertinimas ir korekcija, šlapimo nelaikymo kontrolė, lėtinių ligų gydymas, judėjimo užtikrinimas, paciento padėties keitimas (įvertinkite apkrovą ir laiką), funkcinių lovų ir čiužinių nuo pragulų naudojimas.
| Rizikos faktoriai | Prevencinės priemonės |
|---|---|
| Ilgalaikis nejudrumas | Reguliarus padėties keitimas (kas 2 val. gulintiems, kas 15-30 min. sėdintiems) |
| Drėgna oda | Odos sausumo palaikymas, apsauginiai kremai |
| Prasta mityba | Tinkama mityba, pakankamas baltymų ir vitaminų kiekis |
| Sutrikusi kraujotaka | Specialūs čiužiniai ir pagalvėlės, masažas |