Lapkričio 2-ąją minima Tarptautinė kovos su smurtu ir patyčiomis mokykloje, įskaitant elektronines patyčias, diena. UNESCO šiemet skelbia: „Nėra vietos baimei: nutraukime smurtą mokykloje, kad pagerėtų psichikos sveikata ir mokymasis“.
Šiame straipsnyje nagrinėjamos vaikų patirties reprezentacijos vaikų smurto mokykloje priežasčių ir pasekmių raiškai.
Kaip sustabdyti patyčias! Pavyzdžiai ir geriausi sprendimai (studentams)
Smurto apraiškos ir priežastys
Patyčios, smurtas ir diskriminacija veikia ne tik vaikus, patiriančius skriaudą, bet ir patyčias inicijuojančius bei stebinčius vaikus. Todėl labai svarbu siekti, kad mokykla taptų saugia vieta besimokantiems vaikams.
Smurtas ir patyčios mokykloje veikia ir mergaites, ir berniukus, tačiau tarp lyčių yra skirtumų. Amžius taip pat yra svarbus veiksnys. Kuo vyresnis vaikas, tuo mažesnė tikimybė, kad iš jo bus tyčiojamasi ar bus fiziškai užpultas.
Vaikai, kurie suvokiami kaip „kitokie“ bet kokiu aspektu - dėl išvaizdos, gebėjimų, religijos, etninės kilmės, lytinės orientacijos, dažniau patiria patyčias. Tarptautinės apklausos rodo, kad fizinė išvaizda yra dažniausia patyčių priežastis, o rasė, tautybė ar odos spalva - antra pagal dažnumą.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad vaikų smurtą mokykloje dažniausiai lemia vaikystėje patirtas smurtas bei buvimas smurto liudininku. Kaip viena esminių vaikų smurto mokykloje priežasčių įvardijamas pavydo jausmas, susijęs su vaiko išskirtiniu statusu mokyklinėje aplinkoje, bendraamžiu atžvilgiu. Be to, vaikų patirties reprezentacijose reikšminga smurtavimo mokykloje priežastis yra netolerancija vaikams, kurie turi akademinių, socialinių, bei fizinių trūkumų.
Dažniausiai smurtaujama, kai vaikai neužimti įprastine veikla ir trūksta suaugusiųjų priežiūros, tai yra, pertraukų metu, koridoriuose, tualetuose, valgykloje, klasėje, šalia sporto salių įrengtuose persirengimo kambariuose. Vaikai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Dažniausiai fizinio smurto apraiškos yra: spardymasis, stumdymasis, mušimasis rankomis, plaukų rovimas, draskymasis nagais. Psichologinio smurto apraiškos: vaikai šaiposi, žemina vienas kitą, prasivardžiuoja.
Išryškėjo šios pagrindinės vaikų smurto mokykloje priežastys: vaikystėje patirtas smurtas, smurtinis tėvų elgesys, noras lyderiauti, dėmesio ir pagarbos reikalavimas.
Smurto pasekmės
Svarbu suprasti, kad patyčių pasekmės visada neigiamos ir jas patiria ne tik skriaudžiamas vaikas. Patyčios, ypač patiriamos ilgą laiką sukuria ilgalaikio streso būseną, kuri veda į prastėjančią savijautą, blogus mokymosi rezultatus ir kuo dažniau iš vaikų tyčiojamasi, tuo prastesni jų rezultatai.
Patyčias patiriantiems vaikams ir jaunuoliams sunku susikaupti pamokose, jie vengia mokyklinės veiklos, dvigubai dažniau praleidinėja pamokas nei tie, iš kurių dažnai nesityčiojama. Patyčios taip pat daro didelį poveikį vaikų psichikos sveikatai, gyvenimo kokybei ir rizikingam elgesiui.
Taip pat skaitykite: Juozas Leonavičius
Patyčias patiriantys vaikai dvigubai dažniau jaučiasi vieniši, negali miegoti naktimis ir galvoja apie savižudybę, lyginant su mokiniais iš kurių nesityčiojama. Patyčios taip pat susijusios su dažnesniu rūkymu, alkoholio ir kanapių vartojimu, ankstyvesne lytine patirtimi.
Pastebimos tam tikros neigiamos pasekmės ir vaikams, kurie tyčiojasi iš kitų. Jei jų elgesys nestabdomas ir vaikai nesulaukia pagalbos keičiant agresyvų, žeminantį savo elgesį, jiems yra didesnė rizika ir toliau įsitraukti į destruktyvų ar agresyvų elgesį, pvz. Patyčias stebintys vaikai išgyvena didelį nesaugumo jausmą („o jeigu aš būsiu kita auka…“), mažėja jų pasitenkinimo jausmas mokykloje, prastėja mokymosi rezultatai.
Vaikų patirties reprezentacijose ryški vaikų smurto mokykloje pasekmė - pasitikėjimo stoka, kuri pasireiški menku savo tapatumo suvokimu bei nesėkmėmis moksle. Čia tampa akivaizdus vaikui nemalonių jausmų (nusivylimo, pykčio, bejėgiškumo ir kt.) bei išgyvenimų (pažeminimo, negalėjimo susikaupti, atstūmimo ir kt.) kontekstas.
Smurtas yra pasaulinis reiškinys su nepalankiais padariniais, kuriuos gali jausti daug metų vėliau. Tyrėjai nustatė, jog 27% patyčių aukų išgyveno nusivylimą gyvenimu. Patyčių aukos išgyvena skriaudą, įtampą, bejėgiškumo jausmą, o tai neigiamai veikia tiek fizinę, tiek ir emocinę vaiko sveikatą. Jos dažnai jaučia nerimą, liūdesį, prislėgtumą, vienišumą, nesaugumą. Nustatyta, jog fizinį smurtą patyrę moksleiviai, lyginant su jo nepatyrusiais, pasižymi blogesne psichologine savijauta, žemesniais vidinės darnos bei savęs vertinimo rodikliais. Smurtas skatina savižudybes, o smurto vaizdų gausu visur ir jį patiria daug vaikų. 10-19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje savižudybės užima 2-3 vietą tarp mirties priežasčių. Per pastaruosius 30 metų vaikų nuo 5 iki 14 metų amžiaus savižudybių padaugėjo 8 kartus. Mokykloje patyrę patyčias vaikai, būdami suaugę, kentėjo nuo depresijos ir save vertino neigiamai.
Prevencinės priemonės ir pagalba
Politinė lyderystė ir aukščiausių šalies institucijų įsipareigojimas. Turi būti tvirta, ilgalaikė teisinė ir politinė sistema, kurioje sprendžiami smurto prieš vaikus, smurto ir patyčių mokyklose klausimai.
Taip pat skaitykite: 37 str. 3 d. - ką svarbu žinoti?
Bendradarbiavimas ir partnerystė. Nacionaliniu lygmeniu bendradarbiavimas apima švietimo sektorių, kitas ministerijas, nevyriausybines organizacijas, akademines institucijas, profesines asociacijas ir žiniasklaidą.
Naudojimas įrodymais pagrįstų metodų, kurie remiasi tiksliais ir išsamiais duomenimis bei sistemingu esamų prevencijos programų vertinimu. Mokymai mokytojams ir jų paramos sistema, taip pat pagalba ir parama nukentėjusiems mokiniams.
LTVaikų smurto mokykloje problemai spręsti reikalinga kompleksinė, koordinuota įvairių tarnybų veikla, kuri būtų orientuota į smurto prevenciją ir pagalbos nukentėjusiems vaikams teikimą. Mokykloje turi būti sudarytos smurto prevencijos ir kontrolės programos, į kurių vykdymą būtų įtraukiama visa mokyklos bendruomenė: pedagogai, mokyklos administracija, psichologas, socialinis darbuotojas, tėvai bei patys vaikai.
Jei patiri bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįsti ką nors, kas tai patiria, nebijok kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją. Pranešk policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt, kreipkis pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112 arba policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372, el. p.
Tyrimo rezultatai reikšmingi ugdymo praktikai tuo, kad kuria naujas žinias apie vaikų smurto mokykloje, kaip šiuolaikinio socialinio reiškinio, priežastis ir pasekmes. Remiantis šiomis žiniomis, ugdytojai gali numatyti edukacinį prevencijos prielaidas, kurios padėtų efektyviau spręsti smurto problemą, vykdyti ir kurti prevencines programas, pritaikytas realizuoti įvairiose švietimo sistemos grandyse.
ENIn dealing with school-related violence, complex and coordinated activities of various support services, oriented towards the measures of violence prevention and support for victims, are necessary. Violence prevention and control proems have to be developed at schools; their implementation should involve partnering of the school community: educators - school administration, a psychologist, a social worker, parents and children themselves. Therefore it is important to identify how children perceive the situation in their school setting in general, how they represent violence at school and whether they are willing to participate in its prevention.
The results of the empirical research have showed that children's violence at school is conditioned (in a broader sense) by violence incidents experienced in childhood and being a witness of a violence incident. A feeling of jealousy has been identified as one of the main causes of children's violence at school; it is related to a special status of a child in the school setting and peer relations. Furthermore another cause of violence at school, as identified in the representations of children's experiences, is lack of tolerance towards disadvantaged children: academically (high or low academic performance), socially (otherness or no friends) and physically (being weaker than others). Lack of self-confidence, evidenced by a child's poor self-identification and academic failure, has been identified as a strong effect of school violence in the representations of children's experiences.
tags: #straipsnis #apie #smurta #mokykloje