Straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su nepilnu stažu, socialine pašalpa, dalyvumo lygiu ir finansavimu Lietuvoje. Taip pat nagrinėjama, kaip savarankiškai dirbantys asmenys gali užsitikrinti didesnę pensiją.
Dalyvumo Lygio Nustatymas
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Kam suteikiamas asmens su negalia statusas? Suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis.
Kaip nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis? Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Ar pensininkams nustatomas dalyvumo lygis? Taip, nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Kur Kreiptis?
- 1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą.
- 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- 3 žingsnis. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas.
- 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų.
Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Klausimyno Pildymas
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Jei anksčiau nustatytas dalyvumo lygis buvo 0-25 %, o dėl sunkaus organizmo funkcijų sutrikimo pacientas negali atvykti į Agentūrą, klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu.
Apeliacijos
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Finansavimo Klausimai
2025 m. lapkričio 4 d. įvykusiame Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos posėdyje buvo svarstomas 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekto paketas, skirtas socialinei apsaugai, ypač asmenų su negalia sritims.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Užimtumo rėmimo priemonėms (įdarbinimui subsidijuojant) 2026 m. biudžeto projekte numatyti 25,5 mln. eurų. SADM duomenimis, realus poreikis tęsti esamas ir sudaryti naujas sutartis siekia 31,16 mln. eurų, kas reiškia 5,66 mln. eurų trūkumą. Papildomai, jeigu Seimas priims įstatymo pakeitimus, pratęsiančius subsidijas vidutinę negalią turintiems asmenims, tam reikės papildomų 19,9 mln. eurų.
Būsto pritaikymui numatyta 7,2 mln. eurų. Konstatavo, kad patenkinama tik 49 proc. poreikių.
Techninės pagalbos priemonėms trūksta apie 1,7 mln. eurų, siekiant 100 proc. poreikių patenkinimo.
Socialinė Globa
Socialinės globos gavėjų skaičius nuosekliai auga (2025 m. prognozuojami 16 765 gavėjai), o laukiančiųjų eilė didėja - 2025 m. pabaigoje sieks 1307 asmenis. Numatytas 2026 m. biudžetas - 140,6 mln. eurų - bus nepakankamas (poreikis - 197 mln. eurų).
Priedangų pritaikymas
Vidaus reikalų ministerija informavo, kad iš Valstybės gynybos fondo per Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą iki 2030 m. priedangų tinklo plėtrai ir pritaikymui skiriama 77 mln. eurų. Pirmame konkurse (įgyvendinimas 2026 m.) 50 savivaldybių planuoja pritaikyti 277 priedangas, tam skirti 2,1 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Stažas ir Pensijos
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.
Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m.
Savarankiškai Dirbančių Asmenų Pensijos
Virš 150 tūkst. žmonių Lietuvoje pajamas gauna dirbdami savarankiškai, rodo naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys. Į šią kategoriją patenka ne tik su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu dirbantys asmenys, bet ir mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai ar šeimynos dalyviai.
Nors šioms grupėms priklausantys žmonės kaupia pirmoje pakopoje, dažnu atveju nestabilios jų pajamos gali lemti žymiai mažesnę pensiją.
Pirmoje pensijų pakopoje kaupia visi žmonės, „Sodrai“ mokantys Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas - tarp jų ir savarankiškai dirbantys asmenys, kurie VSD įmokas privalo sumokėti patys.
Svarbu tai, kad pirmoje pakopoje gaunama pensija pirmiausia priklauso nuo darbo stažo. Norint sukaupti vienerių metų stažą, per metus reikia sumokėti socialinio draudimo įmokų už ne mažesnes nei 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) siekiančias pajamas. Sumokėjus mažiau, pilnas metų stažas yra neįgyjamas, o tai gali neigiamai atsiliepti senatvėje.
Praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 80 tūkst. dirbančių savarankiškai asmenų mokamos įmokos „Sodrai“ yra mažesnės nei nuo MMA.
Pensiją pirmoje pakopoje taip pat lemia ir apskaitos vienetai, dar vadinami pensijų taškais. Vienas vienetas yra įgyjamas per metus sumokėjus VSD įmokų, siekiančių daugiau kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Sulaukus pensinio amžiaus, pensijos dydis priklausys nuo sukauptų taškų skaičiaus ir jų vertės tais metais, kai gyventojas išeis į pensiją. Todėl norint, kad pensija senatvėje atitiktų bent minimalius lūkesčius, svarbu stebėti, ar per metus sumokamų mokesčių užtenka sukaupti tiek pilnam darbo stažui, tiek sekti, kiek apskaitos vienetų yra surenkama.
Esminis Patarimas
Savarankiškai dirbantiems asmenims visų pirma būtina sąžiningai deklaruoti visas pajamas ir mokėti reikiamo dydžio VSD įmokas.
Mokesčių slėpimas yra ne tik nusikaltimas - tikėtina, kad mokesčių vengiantys asmenys nebus sukaupę pakankamai stažo ir taškų, todėl jų pirmos pakopos pensijos bus itin mažos arba šie žmonės į ją nepretenduos išvis.
Kaupimas Kitose Pakopose
Norėdami senatvėje gauti didesnę pensiją, savarankiškai dirbantys žmonės taip pat gali investuoti papildomai antros ir trečios pakopos pensijų fonduose.
Antroje pensijų pakopoje įmokos į fondą yra skaičiuojamos nuo asmens atlyginimo arba pajamų. Kaupiant maksimaliai, jos sudaro 3 proc. nuo žmogaus uždirbamų pinigų. Skatindama kaupimą antroje pakopoje, dar 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo prideda ir valstybė.
Kaupimas trečioje pakopoje - lanksčiausias taupymo būdas. Trečioje pakopoje nuspręsiantys investuoti savarankiškai dirbantys asmenys gali kiekvienais metais pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, sumokėtų į fondą. Maksimali suma, kurią galima susigrąžinti, gali siekti 300 eurų.
Investavimą trečioje pakopoje, prireikus, galima nutraukti, o pinigus atsiimti ir nesulaukus pensinio amžiaus. Tiesa, atsiimant pinigus prieš nustatytą terminą ir pasinaudojus GPM lengvata, ją reikės grąžinti.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį savarankiškai dirbantys asmenys:
- Sąžiningai deklaruoti pajamas ir mokėti VSD įmokas.
- Kaupiant antroje pakopoje, pasirinkti didesnį mokesčių tarifą.
- Pasinaudoti GPM lengvata kaupiant trečioje pakopoje.
- Atsižvelgti į investavimo riziką, taupant trečios pakopos pensijų fonduose.
Negalios nustatymas - ką reikia žinoti?
Individualios Pagalbos Teikimo Išlaidų Kompensacija
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai. Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.
Pagalbos Koordinavimas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.).
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.