Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia.
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija.
Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais.
Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali.
"Vilniaus forumo" iniciatyvos
Pernai metų pradžioje susikūrusi žinomus visuomenės veikėjus vienijanti visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią kuriame siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptys bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Tarp pasirašiusiųjų - Bronius Leonavičius, Bronislovas Genzelis, Romas Pakalnis, Sigitas Tamkevičius, Albertas Sinevičius, Arvydas Janulaitis, Vidmantas Valiušaitis, Jonas Vaitkus, poetas Rimvydas Stankevičius, Kęstutis Dubnikas, Vytautas Rubavičius, Linas V. Medelis, Laisvūnas Šopauskas, Vytautas Daujotis, Rasa Čepaitienė, Dalia Michelevičiūtė, Algimantas Jankauskas, Gediminas Storpirštis, Vytautas Sinica, Alvydas Pauliukevičius, Aloyzas Sakalas, Daiva Tamošaitytė, Jūratė Laučiūtė, Marius Markuckas, Liudvikas Jakimavičius, Juozas Al.
Pasak kreipimosi autorių Lietuva savo ekonominio išsivystymo lygiu nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau.
Siekiant kurti naują socialinę ir ekonominę politiką, valstybės vadovai raginami pirmiausia vadovautis vakarietiškais solidarumo ir bendrojo gėrio principais ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio kaip valstybę ,,išlaikančios“ ir ,,maitinančios“ grupės vaidmenį visuomenės gyvenime. Taip pat siūloma iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai.
Socialinių ir darbo santykių srityje raginama sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiaverčiai įgalintos be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi.
Taip pat siūloma keisti mokesčių sistemą, vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams.
Taip pat skaitykite: 37 str. 3 d. - ką svarbu žinoti?
Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas.
Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją.
Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą.
Valdančiųjų ligšiolinis elgesys rodo, kad toliau pasyviai laukti esminių valstybės ekonominės ir socialinės politikos permainų būtų naivu ir pragaištinga. Rimta ekonominės ir socialinės politikos pertvarka įvyks tik tuo atveju, jeigu sutelktai ir valingai pareikalausime jos iš valdančiųjų mes -- piliečiai.
Pradžiai surinkime kuo daugiau piliečių parašų, paremiančių šį į valdančiųjų protą ir sąžinę geranoriškai apeliuojantį Kreipimąsį. Juo mūsų parašų bus daugiau, juo šis Kreipimasis bus svaresnis ir įsakmesnis. Jis turi tapti mūsų -- savo pamintas teises ginančių ir sunkiai atkurtą valstybę pasiryžusių išsaugoti, laisvų Lietuvos piliečių - sąmoningo protesto išraiška ir sutelkto pasipriešinimo Lietuvą griaunančiai ekonominei ir socialinei politikai pirmuoju veiksmu.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Jeigu mūsų reikalavimai vėl nebus išgirsti, pasilikime teisę ir ruoškimės kitais demokratiškais ir teisėtais būdas apginti save ir mūsų ainių ateitį.
Socialinės atsakomybės svarba
Kaip neoliberalizmas veikia besivystančias šalis?
tags: #juozo #leonaviciaus #mokslinis #straipsnis #socialine #atsakomybe