Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalių problemas ir užtikrinti klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių.
Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų.
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
Magistrinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje. Siekiant išnagrinėti šiuos ypatumus, darbe keliami uždaviniai: atskleisti socialinių paslaugų organizavimo sistemos elementus neįgaliųjų globos institucijoje; išanalizuoti komandinio darbo taikymo galimybes; ištirti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama socialinių paslaugų neįgaliesiems politika, socialinių paslaugų sistema neįgaliųjų globos institucijoje bei socialinio darbuotojo kompetencijos. Antroje dalyje analizuojama, kaip formuojamos komandos, kokia jų struktūra, narių funkcijos bei atliekami vaidmenys.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas su neįgaliaisiais Lietuvoje
Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinio specialisto - socialinio darbuotojo veikla komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje, pasižymi tokiomis ypatybėmis: 1) socialinis darbuotojas savo veikloje su neįgaliaisiais dažniausiai atlieka poreikio nustatymo ir paramos planavimo funkcijas, šiek tiek rečiau - vadybines ir prevencines veiklas; 2) tarp lyderiaujančių komandos specialistų dažniausiai lyderiu būna socialinis darbuotojas, rečiausiai - psichologas; 3) dažniausiai socialinis darbuotojas komandoje atlieka vykdytojo, vertintojo ir lyderio vaidmenis, rečiau - informacijos teikėjo; 4) svarbiausios kompetencijos - socialinė ir vadybinė, mažiau svarbios - profesinė ir edukacinė.
Tyrimo metu patvirtinta hipote, kad socialinis darbuotojas komandinėje veikloje užima lyderio poziciją ir atlieka pagrindines poreikio nustatymo, socialinės paramos planavimo, vykdymo ir vertinimo veiklas, vadovaudamasis vadybine ir socialine kompetencijomis. Rekomenduojama plėsti komandinį darbą kitose paslaugų teikimo srityse ir skatinti darbuotojus dalyvauti seminaruose bei mokymuose.
Socialinių paslaugų politika Lietuvoje turi gilias istorines šaknis. Europoje socialinės paslaugos plėtotos siekiant užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems. Lietuvoje per nepriklausomybės metus augo valstybės skiriamos lėšos socialinei apsaugai, o socialinis draudimas sudaro didžiausią apsaugos dalį. Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias, jų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens gebėjimus rūpintis savimi ir dalyvauti visuomenėje.
Socialinio darbuotojo profesinis pasirengimas dabar yra esminis veiksnys užtikrinant kokybiškas paslaugas. Socialinis darbuotojas turi įgūdžių planuoti, organizuoti, vadovauti, kontroliuoti, ir taip pat taikyti interdiciplininį požiūrį bendradarbiaujant su medicinos, švietimo ir kitais sektoriais. Deinstitucionalizacijos proceso kontekste socialiniai darbuotojai įgauna daugialypį vaidmenį ir didesnį atsakomybės spektrą bendruomenėje bei globos įstaigose.
- socialinių paslaugų politika ir paslaugų organizavimas - pagrindiniai aspektai siekiant užtikrinti tikslus ir kokybę.
- komandinio darbo plėtra ir lyderystės vaidmens įtaka paslaugų teikimui.
- profesinis pasirengimas, kompetencijos ir etika socialiniame darbe.
Socialinio darbuotojo teisės ir atsakomybės apima gebėjimą gauti reikalingą informaciją, užtikrinti konfidencialumą, laikytis gyvenimo ir darbo saugos reikalavimų, bei vadovautis Lietuvos Socialinių darbuotojų etikos kodeksu. Pereinant nuo institucininių prie bendruomeninių paslaugų, socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkciškesnis - nuo pirkimo organizavimo iki medicininės priežiūros koordinausimo ir namų ūkio užduočių atlikimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbuotojo veikla bendruomenėje reikalauja didesnės atsakomybės: bendradarbiavimo su medicinos įstaigomis, švietimo įstaigomis, savivaldos institucijomis ir kitais partneriais. Tyrimai rodo, kad pereinant prie bendruomeninių paslaugų, darbuotojai įgauna naujų atsakomybių, tokių kaip vaiko sveikatos priežiūros užtikrinimas, vaiko dokumentų atnaujinimas, bei gyvenimo kokybės gerinimas.
Viršūnėje esantis tikslas - užtikrinti asmens savarankiškumą ir integraciją į bendruomenę be socialinės atskirties. Socialinio darbuotojo darbas reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie besikeičiančių poreikių ir aplinkos veiksnių, todėl profesinė tapatybė yra dinamiška ir kintama.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
tags: #socialinio #darbuotojo #veikla #su #neigaliaisiais