Šiame straipsnyje analizuojama pagalba kaliniams, turintiems psichikos sutrikimų, Lietuvoje. Remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant teisingumo ministerijos atstovus, kalinių globos draugijas ir pačių kalinių patirtis, nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria šie asmenys, bei galimos pagalbos priemonės.
Rokiškio psichiatrijos ligoninė
Bausmių Vykdymo Sistemos Pokyčiai ir Reintegracijos Sunkumai
Teisingumo ministerija teigia, kad prieš trejus metus priimtas Probacijos įstatymas mažina kalinių skaičių kalėjimuose. Lygtinai nuo bausmės atleidžiami kaliniai beveik perpus mažiau grįžta į kalinimo įstaigas. Nepaisant to, laisvėje esantys buvę kaliniai teigia, kad reintegracija vyksta sunkiai, o užvėrus įkalinimo įstaigos duris laukia iššūkiai, dėl kurių silpnesnieji grįžta atgal.
Pagalba Išėjus Į Laisvę
Vienkartinė Pašalpa ir Gyvenamosios Vietos Klausimas
Asmenims, atlikusiems ne trumpesnę kaip 6 mėnesių bausmę laisvės atėmimo įstaigoje bei deklaravusiems gyvenamąją vietą, socialinės paramos centruose skiriama 38 eurų vienkartinė pašalpa. Reikalui esant, skiriamas apmokėjimas už asmens tapatybės dokumento pagaminimą. Asmenys, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, nukreipiami į nakvynės namus ar Vilniaus Arkivyskupijos Caritas laikinuosius namus. Skiriami talonai į pirtį ar Caritas socialinės tarnybos patalpose įrengtus dušus - su tokia sistema susiduria iš kalėjimo grįžęs asmuo, neturintis užnugario.
Įsidarbinimo Sunkumai
Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, 2014-aisiais dėl darbo kreipėsi 388 iš įkalinimo įstaigos išėję asmenys, 97 jų rado darbą per vidutiniškai 3 mėnesius. Neslepiama, kad teistumą turinčiam žmogui įsidarbinti kur kas sunkiau, nepriklausomai nuo to, kad jis gali turėti daugiau motyvacijos už neturintįjį teistumo. Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus darbuotojos prisiminė neseniai įvykusį atvejį, kai vienos įmonės direktorius įdarbino buvusį kalinį, nežinodamas apie jo teistumą. Vėliau darbo biržos specialisto pokalbio su darbdaviu metu šis prisipažino, kad jei būtų žinojęs apie darbuotojo praeitį, nebūtų suteikęs darbo. Elektrėnų skyriaus atstovai pateikė pavyzdį, kai įmonė įdarbino darbo biržoje registruotą teistą asmenį. Po vienos darbo dienos, apie tai sužinojęs įmonės vadovas, liepė parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru, nes „tokiems pas mus ne vieta”.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Nakvynės Namų Realijos
Naujojoje Vilnioje esantys nakvynės namai - viena iš alternatyvų neturinčiam kur miegoti žmogui. Juose du aukštai: pirmajame ankštoje patalpoje yra 60 miegamų vietų, antrasis, kaip juokauja gyventojai, skirtas turčiams, mat už gyvenimą kambaryje keliese tenka mokėti. Pirmasis aukštas skirtas žmonėms, kuriems reikia laikino apnakvindinimo, tačiau esama žmonių, gyvenančių ne vienerius metus. Buvę kaliniai, benamiai, sunkiai besiverčiantieji ir žmonės, turintys psichikos sutrikimų, renkasi prie nakvynės namų durų dar prieš 18 valandą ir privalo juos palikti kitos dienos ryte.
Kalinių Globos Draugijos Įžvalgos
Kalinių globos draugijos socialinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė sako, kad į centrą dažnai kreipiasi tik ką į laisvę išėję žmonės, paprastai neturintys nė laikinos gyvenamosios vietos, tik krūvą problemų. Dar viena problema - pinigai: žmonės iš įkalinimo įstaigos paleidžiami tuščiomis kišenėmis, o ir tos pačios vienkartinės išmokos tenka laukti. Dėl nuolatinės nežinomybės ir nesugebėjimo prasimanyti pragyvenimui kai kurie nuteistieji nuleidžia rankas ir grįžta ten, iš kur atėję: lengviau kažką pavogti ir nusipirkti pietus nei mėnesį badaujant laukti atsakymo, ar gausi darbą. „Man nesuvokiama, kaip žmogui nuvykti į Darbo biržą ir iš jos, kai jis neturi už ką valgyti“, - sako M. Bliumenzonienė.
Asmeninės Istorijos
Žydrūno Istorija: Vaikystės Traumos ir Reintegracijos Iššūkiai
32-ejų statybininkas Žydrūnas neperiodiškai įkalinimo įstaigose praleido 10 metų. Jau pusantrų metų laisvėje esantis vilnietis sako besimokantis iš klaidų ir norintis pagaliau gyventi ramų gyvenimą. Žydrūnas sako, kad tiek jis, tiek jaunesni broliai ilgus metus leido įkalinimo įstaigose dėl vaikystėje patirtų traumų. Būdamas 8-erių vyras matė, kaip motiną jos gimimo dieną užmušė sugėrovas, praėjus keliems mėnesiams nuo svetimos rankos žuvo ir tėvas. Būdamas 12-os, Žydrūnas globos įstaigoje susipažino su jaunesniu vaiku, įtraukusiu jį į nusikalstamą grupuotę. Netrukus už prastą elgesį buvo nusiųstas į nepilnamečių pataisos namus. Teistumų būta už muštynes („nepatiko veidas“), turto prievartavimą dideliu mastu. - Vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija turintis vyras sako neturėjęs šansų pragyventi, mat darbdaviai būdavę priešiškai nusiteikę, o įdarbinę naudodavęsi ir neatsiskaitydavę. Šiandien Žydrūnas turi darbą bei stabilias pajamas, tačiau socialiniai įgūdžiai kelia iššūkių: susitikus pakalbėti kavinėje, vyras vaiko jį aptarnaujančias padavėjas, užgaulioja netoliese sėdinčius klientus bei šneka garsiai ir vartoja žodžius, kurie priverčia dalį aplinkinių paskubomis išgerti kavą ir išeiti. Paklaustas, ko trūksta teistų asmenų gerovei, šis teigė, kad paleidimas iš kalėjimo į gatvę be pinigų į nežinią veikia sukrečiančiai.
Andriaus Bakasejevo Atvejis: Psichikos Sutrikimai ir Pagalbos Trūkumas Įkalinimo Įstaigoje
Albertas Oniūnas savo straipsnyje mini Pravieniškių 2-ojoje sustiprinto režimo kolonijoje už plėšimus ir vagystes bausmę atliekančio Andriaus Bakasejevo (20 m.) motiną, gyvenančią Jonavos rajone, Rukloje. Moteris įsitikinusi, kad sūnui, sergančiam psichikos liga ir dėl to nuolat save žalojančiam, nesuteikiama būtina medicinos pagalba, jis provokuojamas nusižudyti. Administracija neišleidžia A. Bakasejevo iš kolonijos anksčiau laiko - sufabrikuoja nuobaudas už drausmės pažeidimus. Irena Bakasejevienė įsitikinusi, kad jau nuo 15 metų įkalinimo įstaigose vargstantis sūnus laisvės gali nesulaukti, o jei ir sugrįš namo, tai psichiškai suluošintas. Pasak moters, už tai atsakingi kolonijos medikai ir administracija.
Konfliktas su Administracija ir "Laisvės Pirkimas"
Andrius Bakasejevas papasakojo, kad nesutarimai su kolonijos administracija prasidėjo jau seniai. Jis mokąs iš medžio drožinėti įvairius suvenyrus, todėl kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis liepęs daryti tuos suvenyrus jam asmeniškai ir tada, kai tik būsią galima, Andrius anksčiau laiko iš kolonijos būsiąs paleistas į laisvę. Andrius sakosi atsisakęs taip pirkti laisvę ir iškart pajutęs tokio atsisakymo skonį. Ir kiti nuteistieji esą verčiami nemokamai dirbti, kad išeitų anksčiau.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių žmonių galimybės darbo rinkoje
Narkotikai ir "Dozė" Už Informaciją
A. Bakasejevas, remdamasis drauge kamerose laikomų kalinių patyrimu ir žodžiais, sako, kad šioje kolonijoje tvarką daro ne administracija, o vadinamieji "verchai" - aukščiausios kalinių kastos lyderiai. Operdalyje (taip nuteistieji iki šiol vadina Vidaus tyrimų tarnybą) visada galima gauti narkotikų dozę, jei esi narkomanas. Tik reikia pasakyti, pavyzdžiui, kas iš nuteistųjų turi mobiliuosius telefonus ir kur juos slepia.
Medikų Požiūris ir Savižalos Provokavimas
A. Bakasejevo problemos daugiau yra susijusios su medikais. Jaunuolis įsitikinęs, kad turi rimtų psichikos problemų, nes jam periodiškai kyla didžiulė nervinė įtampa, noras pjaustytis rankas, kaklą ar kitaip žalotis. Kai A. Bakasejevas sako, kad jam kyla noras pasikarti, gydytojas siūlo taip ir padaryti - antraip iš kur žinoti, ar tas noras yra realus.
Kolonijos Administracijos Pozicija
Kolonijos sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas Zdislovas Navickas teigia, kad A. Bakasejevo medicinos kortelė yra pažymėta specialiu narkomanų lipduku. A. Bakasejevo diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Tai nėra psichikos liga. Vilniaus psichiatrai rekomenduoja A. Bakasejevo elgesį koreguoti drausminio poveikio priemonėmis.
Kolonijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Baltaragis neigia kaltinimus dėl prievartinio suvenyrų gaminimo, o Vidaus tyrimų tarnybos viršininkas Virginijus Cislevičius teigia, kad po reorganizacijos jų tarnyba operatyvinio darbo nedirba, todėl galimybių kovoti su pareigūnų korupcija sumažėjo.
Psichikos Sutrikimų Įvertinimas ir Funkciniai Sutrikimai
Siekiant įvertinti asmens, turinčio psichikos sutrikimų, būklę, naudojami įvairūs kriterijai, apibrėžiantys funkcijos sutrikimo sunkumą. Pavyzdžiui, apibrėžiami lengvi, vidutiniai, ryškūs ir sunkūs funkcijos sutrikimai, atsižvelgiant į ligos simptomų intensyvumą ir poveikį asmens kasdieniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su SUP
Funkcinio sutrikimo sunkumo lygiai:
- Lengvas funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Vidutinis funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipestezija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Ryškus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai ryškūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Sunkus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
- Labai sunkus funkcijos sutrikimas: Ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai).
Rokiškio Psichiatrijos Ligoninė
1994 metais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkurtas 80 vietų specialaus režimo psichiatrijos skyrius, kuriame teismo psichiatrijos pacientai pradėti gydyti griežto stebėjimo ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Iki 1991-ųjų Lietuvoje nusikaltimus padarę bei pripažinti nepakaltinamais asmenys nebuvo gydomi - šie pacientai buvo gydomi Kaliningrado srities Černiachovskio ligoninėje. Pirmasis socialinio darbo studijas baigęs specialistas ligoninėje pradėjo dirbti 1995 m. kovo mėnesį.
Visas Lietuvos Respublikoje vykdomas stacionarinis priverstinis gydymas 2007 metais sutelktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydant trijuose skirtingo griežtumo skyriuose. 2011 metais ten pat atidarytas dar vienas specialiosios psichiatrijos skyrius, skirtas vaikams bei moterims. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra 430 vietų, iš jų 380 skirta specialiajai psichiatrijai, t. y. teismo psichiatrijos pacientams. Kiek laiko bus gydomi teismo psichiatrijos pacientai, teismas nenustato.
Šioje ligoninėje psichikos ligomis sergantys asmenys išbūna tol, kol pasveiksta arba jų psichikos būklė pagerėja tiek, kad išnyksta pavojingumas visuomenei. Tai reiškia, kad išnyksta rizika, kad toks žmogus padarys nusikaltimą, nesuvokdamas savo veiksmų. Ligoninės specialistai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius turi teismui pateikti išvadą apie paciento sveikatos būklę, kad būtų sprendžiama, ar asmuo jaučiasi geriau, ar tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, ar pakeisti į ambulatorinį ar taikyti kitokio pobūdžio stebėjimą, o gal panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones. Tad trumpiausias įmanomas priverstinis gydymas - 6 mėnesiai, tačiau būna čia laiką leidžiančių ir 15-20 metų.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje svarbus ne tik gydytojų bei kito medicinos personalo darbas, tačiau ir socialinių darbuotojų pastangos. Lapkričio mėnesio pradžioje socialiniams darbuotojams skirtoje konferencijoje buvo pristatyti pagrindiniai socialinio darbo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje principai. Šios įstaigos socialinių darbuotojų darbo sąlygos - specifinės. Teikdami paslaugas, jie iš anksto turi sužinoti pacientų sveikatos būklę, įvertinti situaciją, pagalvoti apie savo saugumą. Laikydamiesi pagarbos, lygybės, bendruomeniškumo principų, jie turi nepriimti kliento pykčio ar agresyvaus elgesio asmeniškai; suprasti kliento pykčio priežastis bei leisti klientui jį išreikšti; rodyti supratimą. Jeigu paciento elgesys tampa agresyvus, darbuotojas turi laikinai pasitraukti, kad ligonis nusiramintų, tuo pačiu išlikti ramus ir pasakyti, kad smurtauti nebus leidžiama. Susitikimų su pacientais metu daug ką reikia apgalvoti ir kontroliuoti: savo veido mimiką, kūno kalbą, balso toną, palaikyti akių kontaktą.
Besigydant nėra galimybės studijuoti aukštojoje mokykloje. Teismo psichiatrijos pacientai (TPP) gali mokytis ir įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programas. Pacientus moko pedagogai iš Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Pamokos ligoninėje vyksta kiekvieną darbo dieną nuo 16 val.
Socialiniai darbuotojai individualių pokalbių metu (savo kabinete arba klinikiniame skyriuje esančiame kabinete) šiuos pacientus konsultuoja socialiniais klausimais, padeda spręsti iškilusias socialines problemas. Labai dažnai socialiniai darbuotojai būna tarpininkai tarp paciento ir jų šeimos narių, tarp paciento ir kito ligoninės personalo, įvairių institucijų, tokių kaip: socialinės paramos skyriai ar seniūnijos (dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kompensacijų skyrimo); bankai (atidarant asmenines sąskaitas, pervedant pinigus, mokant komunalinius mokesčius); migracijos tarnybos (išsiimant arba keičiant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nustatant darbingumo lygį); optikos (perkat ar taisant akinius); paštas (registruotų laiškų siuntimas, siuntiniai, spaudos prenumerata, pristatymas); ligoninės teisininkės (konsultuojantis teisiniais klausimais), parduotuvės (įsigyjant higienos ar kitų nedraudžiamų, pirmo būtinumo prekių); savivaldybės teisininko (kreipiantis dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos); Užimtumo tarnyba; odontologai; notarai ir advokatai; Valstybinė mokesčių inspekcija ir pan.
Socialiniai darbuotojai su pacientais taip pat bendrauja, teikdami bendrąsias sveikatos intervencijos paslaugas, mokydami vienokių ar kitokių įgūdžių. Taikoma priešdarbinės reabilitacijos programa: formuojami buitiniai-kasdieniai įgūdžiai (drabužių rūšiavimas, skalbimas, skalbimo mašinos nustatymas ir t. t.).
Dalis atvykusiųjų neigia savo ligą, nesutinka su teismo sprendimu ir paskirtomis priverčiamosiomis priemonėmis stacionare. Dalis šių pacientų pripažįsta ligą, sutinka gydytis, noriai priima taikomas intervencijas. Yra pacientų, kurie į šią įstaigą sugrįžta antrą, trečią ar daugiau kartų.
Draudimai, smerkimas ir moralizavimas visuomet veikia priešingai ir neša neigiamą žinią: „tu nesupranti, kaip reikia elgtis; tau trūksta sveiko supratimo apie gyvenimą; tu esi neadekvatus; tu nežinai to, kas yra akivaizdu kiekvienam padoriam žmogui, taigi tu esi prastesnis.“ Smerkimas ir moralizavimas visada veikia negatyviai socialinio darbuotojo ir paciento tarpusavio santykius ir jų pačių vidinę būseną. Juk asmuo, kurį smerktume, iš pradžių pajustų nuoskaudą, kuri galiausiai pavirstų pykčiu ar net agresija prieš mus pačius.
Tarptautinė Perspektyva: Kanados Pavyzdys ir Medicininė Pagalba Mirštantiems
Straipsnyje taip pat trumpai aptariama Kanados patirtis, susijusi su medicininės pagalbos mirštantiems žmonėms prieinamumu asmenims, sergantiems psichikos ligomis. Nors Kanada iš pradžių leido taikyti šią procedūrą tik pacientams, sergantiems mirtina liga, vėliau buvo svarstoma galimybė ją taikyti ir asmenims, sergantiems psichikos ligomis.
Didžioji Britanija jau kuris laikas susirūpinusi psichikos sveikatos padėtimi visuomenėje. Didžiausias britų transliuotojas BBC pranešė, jog nuo šio pavasario pradės transliuoti dokumentinių laidų apie psichikos sveikatą programą. Šių metų sezone 4 laidų ciklas bus transliuojamas per TV, radiją ir internete. Programoje bus paliečiamos skaudžios psichikos sveikatos problemos, jautrūs sergančiųjų išgyvenimai bei patirtys. Dokumentikos ciklą pradės dviejų dalių laida „Mind Over Marathon“, kuri bus transliuojama per „BBC One“. Laidos kūrėjai seks dešimties bėgikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, pasiruošimą Londono maratonui. Taip pat bus siekiama atskleisti fizinės ir psichikos sveikatos sąsają, bus kalbama apie tai, kaip fizinis aktyvumas gerina psichologinę būklę. Toliau seks laida „Schizophrenia: My Voices and Me“, transliuojama per „BBC Two“ - joje bus atskleidžiami naujausi psichozės gydymo metodai ir kitoks požiūris į šizofreniją.
Kaliniai, sergantys psichine liga, pasakoja savo istorijas | AVID kalėjimo projektas
Psichikos sveikatos padėties visuomenėje gerinimu susirūpino ir šalies valdžia. „Jei susilaužysi ranką, žmonės su tavimi kalbėsis ir stengsis padėti. Kai taip nutinka, labai svarbu būti atviram ir nuoširdžiam, nebijoti ieškoti pagalbos - tai pakeis jūsų gyvenimą“, - šį mėnesį vykusiame „Heads Together“ renginyje kalbėjo Princas Williamas.
JT specialioji pranešėja Fionnuala Ni Aolain
JT specialioji pranešėja kovos su terorizmu ir žmogaus teisių klausimais Fionnuala Ni Aolain teigė, kad JAV karinio jūrų laivyno bazėje Gvantanamo įlankoje, Kuboje, esančiame kalėjime netinkamai elgiamasi su kaliniais - pažeidžiamos jų pagrindinės teisės ir laisvės. F.Ni Aolain nurodė, kad šiame kalėjime kaliniai buvo daug kartų išnaudojami, prievarta iškeldinami iš kamerų, jiems buvo prastai teikiama medicininė ir psichikos sveikatos priežiūra. Spaudos konferencijoje ji pabrėžė, kad sulaikytieji neturi galimybės susitikti ar susisiekti su savo šeimos nariais.
F.Ni Aolain ir jos komanda į Gvantanamą atvyko šių metų vasarį. Iki tol du dešimtmečius nei vienam JT teisių ekspertui nebuvo pavykę apsilankyti šiame kalėjime. Pristatydama grupės ataskaitą ji nurodė, kad Vašingtonas vis dar neišsprendė sulaikytųjų teisių pažeidimo: jų slapto sulaikymo ir perdavimo į Gvantanamo kalėjimą tūkstantmečio pradžioje ir tai, kad daugelis jų pirmaisiais metais po Rugsėjo 11-osios išpuolių buvo kankinami JAV operatyvininkų. Kelerius metus planuojami teismo procesai jau kelerius metus stringa dėl abejonių, ar šie asmenys gali sulaukti teisingumo, jei jie buvo kankinami.
F.Ni Aolain pridūrė, kad tai būtų nesąžininga Rugsėjo 11-osios išpuolių aukų atžvilgiu. „Sistemingas perdavinėjimas ir kankinimas įvairiose (įskaitant juodąsias) vietose ir vėliau Gvantanamo įlankoje, Kuboje... yra didžiausia kliūtis įgyvendinti aukų teises į teisingumą ir atsakomybę“, - sakė JT specialioji pranešėja. Vis dėlto ji sveikino JAV prezidento Joe Bideno administracijos palankumą leisti jos komandai apsilankyti Gvantaname ir ištirti, kaip elgiamasi su kaliniais, kurių anksčiau buvo beveik 800. „Nedaugelis valstybių pasižymi tokia drąsa“, - sakė ji. Nepaisant to, jos teigimu, kalėjimo, kuris lieka už JAV teisingumo sistemos ribų, uždarymas išlieka prioritetu.
F.Ni Aolain nurodė, kad JAV turi užtikrinti atsakomybę už visus tarptautinės teisės pažeidimus tiek terorizmo aukoms ir jų šeimoms, tiek esamiems ir buvusiems kaliniams. Pasak jos, atskaitomybė apima atsiprašymą ir visišką žalos atlyginimą.