Psichikos sveikatos sutrikimų rūšys, simptomai ir gydymas

Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų.

Kas yra psichikos sutrikimai ir kaip jie skirstomi

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu. Psichikos ligos - tai įvairios būklės, turinčios įtakos žmogaus emocinei, psichologinei ir socialinei gerovei. Šie sutrikimai gali sutrikdyti kasdienį funkcionavimą ir pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant nuotaikos, elgesio ir mąstymo modelių pokyčius.

Pagal atsiradimo priežastis ir pasireiškiančius simptomus psichikos sveikatos sutrikimai skirstomi į daugybę rūšių. Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai:

• Elgesio sutrikimai: tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
• Nuotaikos sutrikimai: pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
• Trauminiai sutrikimai: tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
• Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
• Psichozės sutrikimai: šizofrenija ar kliedėjimas.
• Streso ir prisitaikymo sutrikimai: perdegimas, gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai: nerimas, depresija, potrauminis stresas

3 dažniausiai pasitaikantys - tai nerimo sutrikimai, depresija ir potrauminis streso sutrikimas. Nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir tam tikru gyvenimo momentu paveikia beveik 30 procentų suaugusiųjų.

Nerimo sutrikimai: rūšys ir simptomai

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo ir yra susiję su pernelyg didele baime ar nerimu. Nerimo sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklių grupė, kuriai būdingas ne atsitiktinis nerimas, o nuolat pasikartojanti ar užsitęsusi baimė, įtampa ir nerimastingumas, kurie darosi sunkiai suvaldomi ir pradeda veikti darbą, santykius, mokslus, poilsį bei bendrą savijautą.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Jie skirstomi į šiuos pagrindinius tipus: generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD), socialinį nerimą bei specifines fobijas. Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.

Panikos sutrikimas. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties.

Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi visiems nerimo tipams - tai nuolat juntama baimė, nesaugumo jausmas, silpnumas, nuovargis ir kt. Fiziniai nerimo simptomai gali būti labai ryškūs ir kartais net priminti širdies, kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligas: širdies plakimo padažnėjimas, spaudimas krūtinėje, oro trūkumo pojūtis, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, pilvo diskomfortas, raumenų įtampa, rankų ar kojų silpnumas, gumulo gerklėje pojūtis, galvos skausmai ir nemiga.

Tipiniai požymiai, rodomi, kad reikia kreiptis pagalbos: nuolatinis ir intensyvus nerimas, kasdienio gyvenimo sutrikimai, fiziniai nerimo simptomai, nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai, panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai, depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Depresija: požymiai ir gydymas

Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį ilgiau nei dvi savaites. Depresijos epizodų metu žmogus gali jausti liūdesį, beviltiškumą, tuštumą, stiprų kaltės jausmą, apatiją, menką savivertę ir kt. Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas.

Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.

Depresijos gydymas: medikamentinį (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai), psichoterapinį (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys) ir instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt. Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika.

Potrauminis streso sutrikimas (PTSS)

Jis gali atsirasti žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, pavyzdžiui, stichinę nelaimę, teroro aktą, smurtą, avariją ir pan. Potrauminis streso sindromas gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.

ADHD ir kiti vystymosi sutrikimai

Psichikos vystymosi sutrikimai: pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos. ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys; hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas; impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės.

Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Stimuliatoriai - metilfenidatas (Concerta, Metadate, Ritalin, kiti), dekstroamfetaminas (Dexedrine), dekstroamfetaminas-amfetaminas (Adderall XR) ir lisdeksamfetaminas (Vyvanse). Kiti vaistai- atomoksetinas (Strattera) ir antidepresantai, pavyzdžiui, bupropionas (Wellbutrin).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

• Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
• Autoimuninės būklės, infekciniai veiksniai, nėštumo infekcijos ir kt. gali taip pat turėti įtakos psichinei sveikatai.

Poveikis kasdienei veiklai ir elgesio pokyčiai

Psichikos sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių. Substancijų vartojimas: kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.

Psichikos ligos gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų.

Gydymo ir pagalbos galimybės

Psichikos ligų gydymas dažnai apima medicininių ir terapinių metodų derinį. Gydymo metodai gali skirtis priklausomai nuo gydomos populiacijos. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui.

Dažniausiai priskiriami specialūs medikamentai ir terapijos, tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojame pabandyti miegoti su sunkia antklode.

Gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją, gyvenimo būdo pokyčius ir alternatyvią terapiją. Nors kai kurias psichines ligas galima veiksmingai valdyti arba išspręsti, kitoms gali prireikti nuolatinio gydymo ir palaikymo. Psichoterapija, pvz., kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.

Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas: atsipalaidavimo metodai, meditacija, parama iš grupių, informacija apie sutrikimą ir įtraukiant šeimą bei draugus. Savipagalba nepakeičia profesionalaus gydymo, kai sutrikimas ryškus, tačiau ji labai sustiprina gydymo poveikį.

Ergoterapija ir reabilitacinės programos: padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos. Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Laiko planavimas ir organizavimas, streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai, hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas bei aplinkos pritaikymas - visa tai yra svarbios intervencijos dalys.

Finansinė pagalba ir konsultavimas: informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar parama, taip pat prisideda prie gydymo sėkmės. Pagalba turėtų būti teikiama atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius, nes psichikos ligų patirtys ir pasekmės yra labai įvairios ir skirtingos.

Prevencija, rizikos mažinimas ir socialinis palaikymas

Psichikos ligų supratymas yra labai svarbus ne tik sergantiems asmenims, bet ir visai visuomenei, nes tai skatina empatiją, mažina stigmą ir skatina asmenis kreiptis pagalbos. Skatinkite juos kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.

Atkreipkite dėmesį į tai, kas jums sukelia stresą. Jei žinote, kad jūsų laukia įtampą keliantis įvykis, tinkamai tam pasirenkite. Dažniausi streso sukėlėjai: esminiai kasdienės veiklos pokyčiai, išsiskyrimas su mylimu žmogumi arba jo netektis, svarbios sukaktys, gimtadieniai ir atostogos, nauji išbandymai ir galimos nesėkmės, naujos patirtys ir sėkmė, artimos draugystės užmezgimas, artimo žmogaus liga ar jo sveikatos pablogėjimas.

Siekiant išvengti psichozių, patartina laikytis nusistovėjusio gyvenimo ritmo ir stengtis neprarasti savitvardos, saikingai vartoti arba visai atsisakyti alkoholio, nes jis turi įtakos ne tik ligos simptomams, bet ir antipsichozinių vaistų veiksmingumui.

Diagnozė ir kur kreiptis

Psichikos ligų diagnozavimas paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Svarbu atskirti įvairius psichikos sveikatos sutrikimus, nes simptomai gali sutapti. Pavyzdžiui, depresija gali imituoti skydliaukės sutrikimų simptomus, o nerimas gali būti supainiotas su panikos priepuoliais dėl širdies ligų.

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą.

Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad psichikos sveikatos centruose prisirašiusiems apdraustiesiems pirminio lygio paslaugos yra nemokamos ir siuntimo joms nereikia.

Socialiniai ir teisės aspektai

Lietuvoje vis dar bijoma kreiptis pagalbos dėl psichikos ar emocinės sveikatos negalavimų. Nerimaujama, kad diagnozavus psichikos ligą, žmogui visą gyvenimą bus draudžiama dirbti norimą darbą ar įgyti tam tikras teises, pavyzdžiui, vairuoti, turėti ginklą, įsivaikinti ar globoti vaiką. Nuo šiol leidimas išduodamas, esant trejų, penkerių arba dešimties metų remisijai, t. y. ligos atoslūgiui, per kurį reikšmingai sumažėja arba išnyksta ligos požymiai.

Siekiant sudaryti daugiau sąlygų psichikos ligomis sirgusiems žmonėms tapti visaverčiais visuomenės nariais, specialūs sveikatos reikalavimai anksčiau buvo peržiūrėti ir kitoms visuomenės grupėms: vairuotojams, medikams, slaugytojams, akušeriams, odontologams, vaistininkams. Atsisakyta ribojimų dirbti dėl sveikatos žmonėms, siekiantiems tapti advokatais, notarais ir antstoliais bei šią veiklą jau vykdantiems asmenims.

Praktiniai patarimai ir savipagalba

• Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis; mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
• Didinkite fizinį aktyvumą: bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas ar joga gali padėti atsipalaiduoti.
• Užtikrinkite kokybišką miegą: miegas yra vienas svarbiausių nerimo reguliavimo veiksnių.
• Praktikuokite atsipalaidavimo metodus ir kvėpavimo pratimus: jie veikia geriausiai, kai naudojami nuolat.
• Venkite perteklinio kofeino ir alkoholio: jie gali pabloginti simptomus.
• Skatinkite atvirą pokalbį, palaikykite artimuosius ir rekomenduokite profesionalią pagalbą.

Kada kreiptis į specialistą

Įspėjamieji ženklai yra staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai. Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Tipo sutrikimas	Pagrindiniai simptomai	Bendri gydymo būdai
Nerimo sutrikimai	Nuolatinis nerimas, panikos priepuoliai, fobijos, miego sutrikimai	KET, vaistai (SSRI), atsipalaidavimo pratimai
Depresija	Liūdesys, energijos stoka, miego sutrikimai, mintys apie savižudybę	Antidepresantai, psichoterapija, šviesos terapija, TMS
PTSS	Trauminio įvykio prisiminimai, košmarai, vengimas	Traumos orientuota terapija, KET, medikamentai
ADHD	Nedėmesingumas, hiperaktyvumas, impulsyvumas	Psichostimuliatoriai, psichoterapija, organizacijos įgūdžių mokymas

Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.

tags: #psichikos #sveikatos #sutrikimas