Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Vienas iš galimų sprendimų - apgyvendinimas senelių globos namuose, kur užtikrinama saugi ir sveika aplinka, nuolatinė priežiūra. Nusprendus keisti gyvenimą, gali kilti daug klausimų: nuo emocinių iki praktinių, susijusių su dokumentų tvarkymu ir pasirinkimu, kurie globos namai būtų tinkamiausi. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žingsnius, kaip pradėti procesą, kad senjorų apgyvendinimas senelių globos namuose būtų kuo sklandesnis ir labiau atitiktų tiek jo, tiek artimųjų poreikius.
Kreipimasis į savivaldybę
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dėl senjoro apgyvendinimo globos namuose, kaip ir dėl kitų socialinių paslaugų, visų pirma reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Senjoras ar jo artimasis gali kreiptis tiesiogiai į savivaldybę ar elektroniniu būdu, naudojantis SPIS sistemos elektronine paslauga (www.spis.lt) ar į namus atvykus socialiniam darbuotojui.
Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Jei už ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas planuojama mokėti savo lėšomis, rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į pasirinktus globos namus, kur paslaugų kaina bus apskaičiuota įstaigos patvirtintus įkainius.
Socialinių paslaugų poreikio vertinimas
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį. Pagal nustatytą tvarką įvertinami asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
Senjorui gali būti skirta socialinė priežiūra, apimanti pagalbą į namus, socialinių įgūdžių palaikymą, taip pat dienos socialinė globa ar kitos paslaugos, palengvinančios senyvo amžiaus žmogaus kasdienybę namuose. Ilgalaikės socialinės globos paslauga senjorų namuose skiriama tik tada, kai socialinės paslaugos į namus yra neveiksmingos, dienos metu teikiamų paslaugų nepakanka ir reikalinga nuolatinė slauga bei priežiūra.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia senatvės pensija?
Specialiųjų poreikių nustatymas
Ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad pensinio amžiaus žmogus, jeigu jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, nėra laikomas nesavarankišku ar neįgaliu.
Kreipimasis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją ligoninės stacionare (pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas), kad būtų nustatyti asmens specialieji poreikiai, gali būti dar vienas neišvengiamas žingsnis, siekiant gauti valstybės ar savivaldybės finansuojamą vietą senelių globos namuose. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt).
Asmenims gali būti nustatyti nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros specialieji poreikiai, kurie būna pirmojo arba antrojo lygio. Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis). Nustačius bent vieną iš specialiųjų poreikių, išduodama Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ir rekomendacija dėl ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos poreikio.
Kainos ir finansavimo galimybės
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Senjoro apgyvendinimas gali būti finansuojamas valstybės ar savivaldybės ir privačiuose senelių namuose, svarbu, kad globos įstaigą turėtų licenciją, leidžiančią verstis šia veikla.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos apžvalga
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv. m.
Globos namų pasirinkimas
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Socialinių paslaugų platformoj www.slauga24.lt rasite licencijuotus globos namus, galėsite peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas, lokaciją bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Senjorui ar jo artimiesiems nereikia vykti į globos namus ir teirautis dėl paslaugų - visą procesą koordinuoja savivaldybė. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Dienos socialinė pagalba namuose
Dienos socialinė pagalba namuose - tai kasdienė pagalba senjorams bei suaugusiems asmenims su negalia, užtikrinanti jų savarankiškumą, gyvenimo kokybę ir saugumą namų aplinkoje. Dienos socialinės globos paslaugos asmens namuose teikiamos tiems, kuriems dėl sveikatos ar kitų priežasčių savarankiškai pasirūpinti savimi ar atlikti kasdienius darbus būtų sunku arba neįmanoma.
Paslaugos gali būti teikiamos nuo 11 iki 40 valandų per savaitę (išimties tvarka paslaugos gali būti teikiamos iki 70 valandų). Dienos socialinė pagalba namuose organizuojama atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius. Nuo 11 iki 25 valandų per savaitę - įprasta paslaugų trukmė. Nuo 11 iki 40 valandų per savaitę - asmenims su negalia, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
Taip pat skaitykite: Daugiavaikių motinų išmokos
Jeigu asmuo gauna individualios pagalbos išlaidų kompensaciją arba iki 2023 m. gruodžio 31 d. jam buvo paskirta slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija, mokestis už dienos socialinę globą nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas ir yra:
- 40% šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- 60% šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
Jeigu asmuo negauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, visus dokumentus ir prašymus reikia pateikti savo seniūnijos socialinių paslaugų specialistams, kurie suteiks reikalingą informaciją ir koordinuos tolimesnį procesą. Socialinis darbuotojas atvyks į Jūsų namus, įvertins socialinės globos poreikį atsižvelgiant į asmens savarankiškumo lygį.
Paslaugų trukmė nustatoma individualiai, vertinant asmens sveikatos būklę, socialinį ir fizinį savarankiškumą, gyvenimo ir buities sąlygas bei šeimos narių galimybes padėti. Dienos globa gali būti skiriama nuo 11 iki 25 valandų per savaitę, o asmenims su negalia - nuo 11 iki 40 valandų per savaitę.
Išimtiniais atvejais, kai asmeniui reikia ilgesnės trukmės paslaugų, gali būti skiriamos paslaugos iki 70 valandų per savaitę. Gavus Socialinės globos skyrimo komisijos sprendimą, su asmeniu sudaroma sutartis dėl dienos socialinės globos namuose teikimo ir mokėjimo.
Norminiai aktai ir reglamentai
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija reguliuoja socialinės globos ir paslaugų teikimo sritį pagal įvairius teisės aktus bei norminius dokumentus. Vieni svarbiausių yra:
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas;
- Socialinių paslaugų katalogas;
- Socialinės globos namų normų aprašas;
- Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika;
- Dienos socialinės globos paslaugų teikimo ir organizavimo tvarkos aprašai;
- Kiti sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys paslaugų kokybę, darbo laiką, darbuotojų kvalifikaciją bei etikos normas.
Šie dokumentai užtikrina, kad socialinės globos namai ir dienos socialinės globos centrai veiktų pagal aukštus kokybės standartus ir atitiktų gyventojų poreikius bei teisės aktų reikalavimus.
Socialinės globos transformacija ir ateities planai
Natūralu, kad socialinės globos sistema nuolat keičiasi, atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir tarptautines rekomendacijas. Nuo 2030 metų vaikams su negalia ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa nebebus teikiama socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus.
Šiomis permainomis siekiama sukurti mažesnes, šeimines globos formas - šeiminius namus, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, kurie geriau atitinka vaikų individualius poreikius, užtikrina saugią ir draugišką aplinką bei bendruomeninį įtrauktį.
Kita svarbi naujovė - dienos socialinės globos centrų pritaikymas įvairių poreikių asmenims, įskaitant Alzheimerio liga ar demencija sergančius asmenis. Šios įstaigos turi specialias patalpas, įrangą ir personalo kvalifikaciją, leidžiančią užtikrinti komfortą ir saugumą klientams su specifiniais poreikiais.
Kaip pradėti procesą?
Proceso eiga pirmiausiai prasideda nuo kreipimosi į savo seniūnijos socialinių paslaugų specialistus, kurie suteiks reikalingą informaciją. Asmuo arba jo artimieji užpildo prašymą socialinėms paslaugoms gauti (SP-8, SP-1) ir pateikia reikiamus dokumentus savarankiškai arba su socialinio darbuotojo pagalba.
Socialinis darbuotojas atvyks į namus, kad įvertintų socialinės globos poreikį pagal asmens savarankiškumo lygį. Jei asmuo pageidauja, paslaugas gali teikti VšĮ „Socialinių inovacijų ir mokslo centras“.
Savivaldybė išnagrinės prašymą ir prireikus paskirs reikiamą socialinę globą, sudarydama sutartį dėl paslaugų teikimo ir mokėjimo. Visa koordinacija vykdoma siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą ir sklandumą.
tags: #valstybine #socialine #globos #namu #ministerija