Vaikas ir globa - tai dvi sąvokos, kurios glaudžiai susijusios. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (2000) sąvoka "vaikas" yra apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai yra asmeninių ir turtinių teisių ir interesų apsaugos forma. Tai yra teisių ir interesų apsauga. Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa.
Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminių, draugų ar kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybės (M. Andrašikėnienė, 2007). Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos. Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiaškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas. Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikštės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai to negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šikštė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko globos tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti. Vaiko globa nustatoma siekiant:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Svarbu, kad globėjas atsižvelgtų į vaiko amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą.
Antrasis uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažinimo, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Visų pirma, nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Taip pat svarbu parinkti tinkamus globėjus. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai. Svarbu, kad būtų atsižvelgiama į vaiko etninę kilmę, religiją bei kultūrą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ
Kitas principas - pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai. Šeima perduoda vaikui savo socialinę patirtį, tradicijas, vertybes, vaikas stebi jos narių santykius ir šeimos bendravimo modelį pritaikys, kai kurs savo šeimą. M. Markovienės - Pileckaitės, T. Lazdausko teigimu, šeima yra patikimiausias paramos šaltinis, geriausia priedanga, kur galima "pasislėpti" nuo išorinio pasaulio pavojų, pailsėti, atgauti fizines ir dvasines jėgas.
Ketvirtas principas teigia, kad nustatant vaiko globą turi būti siekiama neiašskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką. Organizuojant vaiko globą yra būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje). Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Taip pat, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Vaikui išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir į jo nuomonę atsižvelgiama. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globėjų rengimo programa PRIDE
Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama vaikams, gyvenantiems globos namuose ir neturintiems galimybės formuoti vieno ilgalaikio ir nuolatinio ryšio su svarbiu suaugusiu žmogumi. Analizuojama, kaip tokia gyvenimo patirtis veikia vaikų ir jaunuolių raidą, kokią įtaką daro vėliau kuriamiems santykiams su šeimomis, nusprendusiomis globoti ar įsivaikinti šiuos vaikus.
Apie šiuos ir kitus sunkumus supažindina ir suteikia žinių globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programa PRIDE. Programa PRIDE sukurta siekiant gerinti įtėvių ir globėjų (rūpintojų) rengimą bei skatinti jų tobulėjimą. Žodis PRIDE (angl. „pasididžiavimas“) sudarytas iš pirmųjų anglų kalbos žodžių „parent resources for informations development education“ (tėvų informacijos ir tobulinimosi šaltinis) raidžių. Ši programa remiasi daugelio šalių globos praktikų ir teoretikų sukaupta patirtimi. Joje akcentuojami gebėjimai, kuriuos privalo turėti asmenys, besirengiantys globoti ar įvaikinti.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
Programą sudaro dvi dalys: Globėjų ir įtėvių rengimo programa PRIDE ir Tęstinė globėjų ir įtėvių mokymų programa PRIDE. Taigi mokymuose dalyvauja būsimi ir esami globėjai bei įtėviai. Būsimų globėjų ir įtėvių (1 programa) dalyvavimas mokymuose yra labai svarbus etapas siekiant pasitikrinti save ir priimti sprendimą. Prieš kokią nors naują patirtį - naują darbą, santuoką ar vaiko gimimą - mąstome apie tai, kokia bus toji patirtis. Mums smalsu, kaip jausimės pasikeitus sąlygoms. Kas apie tai nėra svarstęs? Panašiai yra ir su vaiko globa bei įvaikinimu. Kartais bandome įsivaizduoti, kaip jausimės globėjo ar įtėvio vaidmenyje. Jeigu neturime galimybių šio vaidmens pasitikrinti, galime priimti neteisingą sprendimą. PRIDE programa suteikia galimybę pasitikrinti save ir apsispręsti. PRIDE padeda įgyti tų pačių žinių globėjams ir įtėviams - žmonėms, kuriems keliamas toks pat uždavinys - atstoti tėvus vaikams, kuriuos pagimdė kiti. Tai nėra paprastas uždavinys, nes vaiko paėmimas įvaikinti ar globoti reiškia, jog turėjo iširti kita šeima. Dalyvaudami mokymuose, suprasite ir patirsite, kiek daug įvairių jausmų sukelia nagrinėjamos temos.
Tęstinėje globėjų ir įtėvių mokymo programoje PRIDE nagrinėjami ir ugdomi globėjams bei įtėviams reikalingi įgūdžiai ir gebėjimai, kai vaikas ką tik apsigyveno jūsų šeimoje ar kurį laiką jau gyvena. Abi programos PRIDE dalys remiasi sąrašu konkrečių gebėjimų, kuriuos būsimi ar jau esami globėjai ir įtėviai privalo turėti, kad užtikrintų vaikams saugią aplinką. Turimus gebėjimus reikia nuolat ugdyti.
Ne pirmus metus Elektrėnų socialinių paslaugų centras vykdo projektą „Vaikas šeimoje - mūsų bendras tikslas“. Tai globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo projektas.