Šiandieniniame dinamiškame ir nuolat kintančiame pasaulyje stresas darbe tapo neatsiejama daugelio profesijų atstovų kasdienybės dalimi. Ypač didelį stresą patiria socialiniai darbuotojai, mokytojai ir kitų profesijų atstovai, kurių veikla susijusi su nuolatiniu bendravimu su žmonėmis ir dideliu emociniu krūviu. Socialiniai darbuotojai yra viena iš svarbiausių profesinių grupių, teikiančių pagalbą pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Jų darbas dažnai vyksta sudėtingomis sąlygomis, o krizės - tiek asmeninės, tiek visuomeninės - yra neatsiejama jų kasdienybės dalis. Krizės gali kilti dėl gamtinių katastrofų, pandemijų, ekonominių sunkumų, smurto šeimoje ar kitų socialinių problemų. Krizės sąlygomis gebėjimas prisitaikyti ir valdyti stresą tampa ne tik asmenine būtinybe, bet ir svarbia pagalbos teikimo sąlyga.
Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime streso priežastis, jo pasireiškimą ir įveikos strategijas, remdamiesi moksliniais tyrimais ir praktiniais patarimais. Kartu pažvelgsime į problemos kontekstą ir parodysime, kaip atsikratyti streso naudojant patikrintas įveikimo strategijas - streso valdymo būdus.
Streso Priežastys Darbe
Stresą darbe gali sukelti įvairūs veiksniai, priklausomai nuo profesijos ir individualių aplinkybių. Tyrimai rodo, kad socialiniams darbuotojams stresą kelia darbo sąlygos, neigiamas paslaugų gavėjų elgesys, santykiai su vadovybe, įdarbinimo sąlygos ir vidinės darbuotojo nuostatos. Mokytojams didžiausią stresą kelia didelė atsakomybė, vaidmenų gausa ir apkrovimas „popieriniu darbu“.
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas atskleidė, kad nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų stresą didina didelis darbo krūvis, per didelis užduočių ir atsakomybių skaičius. Taip pat, pagrindiniai stresoriai darbuotojui yra izoliacija (jeigu dirbama tik nuotoliniu būdu), didesnis darbo krūvis, informacijos trūkumas. Savarankiškumas ir galimybė planuoti savo dienotvarkę mažina perdegimą ir, atvirkščiai, darbuotojai, neturintys galimybės planuoti savo darbo laiko ir krūvius, linkę perdegti labiau.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų patiriamo streso priežastys
Svarbu suprasti nuo stabilesnių veiksnių priklausančias streso įveikos strategijas, kadangi darbo vadovai, dėl sparčių pokyčių, ne visada gali užtikrinti stabilias darbo sąlygas.
Streso Šaltinių Paieška
Išeitis iš streso spiralės prasideda nuo jo šaltinio paieškos. Pradėkite rašyti streso dienoraštį. Jis padės jums surasti kasdienius stresą keliančius veiksnius ir įsisąmoninti, kaip į juos reaguojate.
Kaskart, kai jaučiate stresą, užrašykite pastabą dienoraštyje:
- Kas sukėlė šią stresinę situaciją?
- Kaip jaučiuosi fiziškai ir psichiškai?
- Kaip reagavau į šią situaciją?
- Ką padariau, kad pasijuntu geriau?
Gali būti, kad stresą jums kelia tam tikros užduotys darbe arba prezentacijos pristatymas vadovybei. Galbūt kikenate atlikdami užduotis, kurios nepriklauso jūsų pareigybės aprašymui, nors vos spėjate su jomis susidoroti. O gal rytinis eismas jus reguliariai kasdien varo iš proto, ir tada vienas dalykas seka po kito.
Streso Požymiai
Stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais, emociniais ir kognityviniais požymiais. Socialiniai darbuotojai dažniausiai patiria emocinius (nerimas, nuotaikų kaita), fiziologinius (rankų prakaitavimas ir drebėjimas, dažnesnis širdies plakimas, pakilęs kraujo spaudimas, pervargimas, galvos skausmai, įtampos pojūčiai) ir kognityvinius (sudėtinga priimti sprendimus, sunku susikaupti) streso požymius. Taip pat atsiranda įtampa santykiuose su bendradarbiais ir artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai slaugytojams
Streso Įveikos Strategijos
VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai išskyrė keturias pagrindines streso įveikos strategijas: problemų sprendimo, vengimo, socialinės paramos ir emocijų iškrovos.
Nesveikos Streso Įveikos Strategijos
Mes visi nuo vaikystės pamažu susikuriame savo įveikimo strategijas. Kai kurie žmonės nori greitai nuplėšti pleistrą ir iš karto imtis sprendimo. Kiti renkasi bėgti ir nenori susidurti su problema. Štai kodėl į streso dienoraštį įtraukėme du paskutinius klausimus: kaip reagavote ir ką padarėte, kad pasijustumėte geriau. Taip lengvai pamatysite, ar ne laikas atsikratyti kai kurių nesveikų įveikos strategijų, kurios jums daro daugiau žalos nei naudos:
- Streso malšinimas nesveiku maistu.
- Rūkymas, alkoholis ir kiti narkotikai.
- Streso išliejimas ant kitų (dažniausiai ant savo komandos ar šeimos).
- Ilgas sėdėjimas prie televizoriaus ar telefono.
- Atidėliojimas ir bet kokios kitos veiklos ieškojimas, kad nereikėtų susidurti su problemomis ir pareigomis.
- Atsiribojimas nuo draugų ir šeimos narių, nes neturite jiems nuotaikos ar energijos.
Veiksmingos Streso Įveikos Strategijos: 4 A Koncepcija
Puikiai veikia keturių streso valdymo metodų koncepcija, 4 A streso valdymo koncepcija:
- Vengti. Pagalvokite, ar galite visiškai išvengti kai kurių stresą sukeliančių veiksnių. Kartais nematome išeities, nors ji yra. Dažnai tai reiškia, kad reikia išeiti iš savo komforto zonos. Galite nebesusitikti su kai kuriais stresą keliančiais žmonėmis. Kartais reikia išmokti atsisakyti kontrolės ir pradėti deleguoti darbus. Kai kurias užduotis tiesiog reikia apskritai nuimti nuo stalo. Pasistenkite būti kūrybingi ir užsirašykite visus galimus sprendimus, net jei dabar jie atrodo per didelis žingsnis.
- Keisti. Kai kurių streso veiksnių neįmanoma išvengti. Tačiau galime pakeisti savo reakciją į juos ir sumažinti streso lygį iki minimumo. Pavyzdžiui:
- Pasikalbėkite apie savo jausmus ir neleiskite jiems kunkuliuoti viduje - pasakykite viršininkui, kad to per daug ir kad jums reikia pagalbos.
- Darykite kompromisus - jei šeimos susitikimai kelia jums stresą, eikite į juos vėliau ir pasilikite tik trumpam.
- Išmokite būti ryžtingi - nebijokite pasakyti NE, kai TAIP reikštų, kad einate prieš save.
- Pritaikyti. Jei negalite nieko padaryti dėl stresoriaus, galite prisitaikyti. Kaip tai gali atrodyti? Jei visada stengiatės būti tobuli, sumažinkite savo standartus. Gerai, kad ne visada gali būti 100 %. Kai kuriose situacijose tai netgi yra laiko švaistymas. Jei viešasis kalbėjimas jums kelia stresą, bet negalite jo išvengti darbe, užsirašykite į pristatymo įgūdžių kursus. Įgiję naujų įgūdžių, įgysite daugiau pasitikėjimo savimi ir stresas išnyks. Jei eismo spūstys kasdien varo jus iš proto, raskite būdą, kaip kuo geriausiai išnaudoti šį laiką. Pavyzdžiui, keliaudami galite klausytis mokomųjų podkastų ir išmokti visiškai naujų įgūdžių. Be to, stenkitės į stresines situacijas žvelgti iš didesnio atstumo ir pagalvokite, ar jos vis dar bus svarbios po dvejų ar penkerių metų. Kartais padeda įsivaizduoti blogiausią scenarijų.
- Susitaikyti. Kai kurios situacijos yra tikrai sudėtingos. Pavyzdžiui, kai miršta mums artimas žmogus, sunkiai susergame arba kas nors mus palieka. Susitaikyti sunku, bet ilgainiui vis tiek lengviau nei kovoti su situacija, kurios negalime pakeisti. Todėl nesistenkite kontroliuoti situacijos, kurioje neturite galios. Išmokite atleisti ir dirbti su jus slegiančiu liūdesiu, pykčiu ar skausmu. Kiekvienoje situacijoje stenkitės rasti galimybių judėti pirmyn ir būti stipresniems. Ir svarbiausia, nebijokite kreiptis pagalbos. Neprivalote to daryti vieni. Profesionalus psichoterapeutas jus išklausys ir padės rasti išeitį, kad ir kokia būtų jūsų situacija.
Kitos Streso Įveikos Strategijos
- Problemų sprendimo strategija: apima problemos analizę, sprendimo paiešką, sprendimų įgyvendinimo planavimą ir žinių kaupimą, kurios galėtų padėti spręsti iškilusius sunkumus.
- Socialinės paramos strategija: apima pagalbos ir paramos ieškojimą iš kolegų, draugų ar šeimos narių. VU vadybos ekspertų atliktas tyrimas atskleidžia, kad organizacijoje taikant socialinės paramos strategijas, darbuotojai geba valdyti patiriamą stresą ir taip išvengti perdegimo sindromo.
- Emocijų iškrovos strategija: pasireiškia, kai bandoma įveikti stresines situacijas, ieškant ką apkaltinti ir išliejant ant kitų susikaupusias neigiamas emocijas. Ši strategija laikoma neefektyvia ir gali pabloginti situaciją.
- Vengimo strategija: pasireiškia kaip sąmoningas asmens atsitraukimas nuo streso sukėlėjo. Ši strategija gali būti naudinga trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilgainiui gali sukelti dar didesnių problemų.
Papildomi Būdai Kovoti su Stresu
- Sąmoningumo meditacija.
- Kvėpavimo pratimai.
- Pasivaikščiojimai gamtoje.
- Mažiau kofeino ir cukraus.
- Mažiau laiko prie ekrano.
- Kokybiškas laikas su šeima ir draugais.
- Kokybiškas miegas.
- Ryto arba vakaro ritualai.
- Savanorystė.
Tyrimų Rezultatai
Tyrimai rodo, kad darbuotojų neurotiškumas yra susijęs su dažniau taikomomis į emocijas orientuotomis įveikos strategijomis, o ekstravertiškumas ir sąmoningumas - su į problemą orientuotomis bei socialinės paramos strategijomis.
Lietuvos mokytojų patiriamo streso tyrimas parodė, kad didžiausią stresą mokytojams kelia ne darbas su mokiniais, mokymas, o didelė atsakomybė, vaidmenų gausa, apkrovimas „popieriniu darbu“. Mažiausiai streso kelia psichologinis klimatas mokykloje.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą dirbant naktį
Pagalba Darbuotojams
Vertinant efektyviausius pagalbos būdus, išskiriama pagalba ir parama įsirengiant patogias darbo vietas namuose, darbo krūvio peržiūrėjimas ir perskirstymas, veiklos apimties valdymas bei sklandžios vadovo komunikacijos su darbuotoju užtikrinimas.
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorės Onos Davidonienės, būtinybė stiprinti psichikos sveikatą darbe ypač aktuali: pasaulyje šiuo metu psichikos ligomis serga daugiau kaip 500 milijonų žmonių. Nuolat daugėja nuotaikos sutrikimų, demencijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Gydytojos teigimu, prastėjančią visuomenės psichikos sveikatą rodo ir didelis savižudybių skaičius.
O. Davidonienė sako, kad pagerinti sergančiųjų psichikos ligomis gerovės ar sumažinti stigmatizacijos nepavyks, jei bus investuojama vien į gydymo gerinimą. „Turi pradėti veikti prevencinės programos šeimose, ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, darbovietėse. Ypač svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi darbo vietoje, taigi būtini darbdavio gebėjimai valdyti konfliktines situacijas, skirti darbuotoją į tokias pareigas, kuriose jis galėtų geriausiai jaustis ir save realizuoti.
Valstybinės psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė dr. Jelena Stanislavovienė pritaria, kad stresą darbe sukelia per didelis darbo krūvis, per greitas tempas, taip pat darbuotojų gebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neįvertinimas, neaiškios darbdavio keliamos užduotys. „Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas. Stresą dirbantiesiems kelia ir bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis.
Pasak J. Stanislavovienės, situaciją galima pagerinti kreipiant daugiau dėmesio į darbo sąlygas. „Labai svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, atsakomybę, pagerinti darbo kontrolę, konsultuotis su darbuotojais, pasitikėti jų įgūdžiais ir kompetencija. Jos teigimu, svarbu darbovietėje pagelbėti ir žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos problemų arba reabilituojami po psichikos ligos.
VšĮ Vadybos ir psichologijos instituto profesorė Aistė Diržytė pritaria: psichologinė gerovė darbo vietoje labai svarbi. „Ji priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi darbe, ar jo kolegos atjaučiantys, ar individualistai. Labai svarbu ir organizacijos tikslai bei veiklos prasmė.
Anot profesorės, žmonės jaučiasi gerai, kai gali būti savimi, gyventi pagal savo prigimtį. „Mūsų prigimtyje yra empatijos užuomazgos, siekis pasitarnauti. Galimybė turėti darbą ir tinkamas sąlygas jame ypač aktuali psichikos neįgaliesiems.
VšĮ „Vilties žiedas“ Socialinių paslaugų centro padalinio vadovės Gintos Motiejaitienės teigimu, norint įdarbinti žmogų, turintį psichikos negalią, labai svarbu parinkti tinkamą veiklą, jį motyvuoti. Pasak jos, nėra tokios metodikos, kuri numatytų viską, ko reikia žmogų parengti darbui.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. habil. dr. Artūro Kaklausko teigimu, žmonių patiriamą stresą, taip pat - ir darbe, galima išmatuoti. „Kūno kalba, balso tonas pasako daugiau nei žodžiai. Yra įvairios veido analizės sistemos, analizuojančios pokyčius veide. Pasak jo, įvairiose situacijose keičiasi žmogaus pulsas, kraujo spaudimas, kūno temperatūra.
Higienos instituto Profesinio sveikatos centro Tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Arūnas Žiedelis teigia, kad su psichosocialiniu stresu darbe susiduria kiekvienas žmogus. „Vieni gali su juo susidoroti, kiti - ne. Yra daug dalykų, kurie žmones darbe erzina panašiai. Pavyzdžiui, ateini į darbą ir nežinai, ko iš tavęs tikimasi. Stresą sukelia ir pernelyg didelis darbo krūvis. Stresinių situacijų sąrašas nėra baigtinis, atsiranda vis naujų.
Psichologė Ieva Vaitkevičiūtė teigia, jog nėra vieno ar kelių pagrindinių veiksnių, kurie darbe ar namuose labiausiai veikia žmogaus psichinę būklę: „Priklausomai nuo patirties, baimių, polinkių, asmens bruožų, skirtingi veiksniai skirtingai veikia darbuotoją“.
Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat ir intensyviai suktis darbų verpete. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų išvengti neįmanoma, o dažna reakcija į jas, pasireiškia nerimu, baimė, įtampa, stresu.
Socialinio darbuotojo specialybė vis dar neretai yra nuvertinama, jai trūksta pagarbos ir visuomenės supratimo apie socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atliekamus darbus, reikšmę ir teikiamą naudą visuomenei. Socialiniai darbuotojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti - jie padaryti stebuklų bei išspręsti visas problemas negali.
Darbo patirtis rodo, jog socialiniai darbuotojai iš didelio ir nuoširdaus noro padėti į bėdą patekusiam žmogui, linkę prisiimti „kliento“ pareigas ir atsakomybes. Kartais nepalankūs paslaugų gavėjai ir jų aplinka, sukelia socialiniams darbuotojams nemalonius potyrius, o kai kuriems kelia ir stresą.
Dažnai patiriamas stresas neretai tampa ir įvairių sveikatos problemų priežastimi. Stresas ir sveikata labai susiję. Pats stresas nėra laikomas liga. Jis kyla tuomet, kai mus užklumpa netikėtos, nemalonios situacijos. Tuomet laikinai gali pasireikšti somatiniai simptomai: galvos skausmas, kraujospūdžio pakitimas, suprastėjęs miegas, virškinimo sutrikimai, skrandžio skausmas, dirgliosios žarnos sindromas.
Streso Įveikimo Būdai
Streso valdymo būdai yra labai įvairūs. Ar žinojote, kad teigiamai mūsų emocinę sveikatą veikia dėkingumas, meilė, rūpestis, pagalba kitiems. Svarbiausia būti pozityviems. Taip gyventi daug paprasčiau. Tie, kas geba valdyti stresą žino, kad svarbiausia į kiekvieną situaciją žiūrėti ramiai ir ieškoti geriausio sprendimo būdo.
- Aplinkos pakeitimas. Labai svarbu kartais pabėgti iš įprastos aplinkos. Tai padaryti galima padaryti tiesiog susiplanavus išvyką. Poilsis su nakvynekitame mieste, gamtos apsuptyje. Poilsis neskaičiuojant laiko.
- Mėgstama veikla. Žmonės, kurie nori išvengti streso, turėtų susirasti patinkančią veiklą - hobį. Išbandyti aktyvų laisvalaikio leidimą: sportas ir įvairios veiklos gamtoje, įvairios procedūros vandenyje, bet kokios pramogos, kurios Jums padėtų atsipalaiduoti ir nusiraminti. O gal tavo hobis siuvinėti, nerti ar tiesiog skaityti knygas?
- Žalingų įpročių atsisakymas. Jei dažnai jauti stresą ir sunku jį suvaldyti, pabandyk atsisakyti tam tikrų žalingų įpročių. Tai yra rūkymas, alkoholis, vaistai ar net kofeinas.
- Pratimai atsipalaidavimui. Būtų puiku, jei išmoktum atsipalaidavimo pratimų. Puikiai atsipalaiduoti padeda jogos pratimai. Joga padeda atpalaiduoti mintis ir visą kūną. Pratimai nėra sudėtingi ir atliekami iš lėto. Pabandykite vakarais po darbo ar net anksti ryte prieš darbą atlikti jogos pratimus. Pamatysite, kaip po kurio laiko įtampa ir stresas sumažės.
- Fizinis aktyvumas - sportas. Atsipalaiduoti padeda ir aktyvus sportas, bėgiojimas, aerobikos treniruotės, šokiai, plaukimas, važinėjimas dviračiu. Bet kokia aktyvi sporto šaka padės ne tik atsipalaiduoti.
- Artimi santykiai. Artimi santykiai - draugystė, puikus būdas pasidalinti savo jausmais, mintimis. Raskite žmogų, kuriam gali išsipasakoti.
Kalbant apie streso valdymą socialiniame darbe, tai galima drąsiai teigti, jog mūsų darbe streso valdymas nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias kartais socialinis darbuotojas priima per asmeniškai ir reaguoja per jautriai.
Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi ir savo sveikata.
Socialiniame darbe streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančias išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais.
Stenkitės gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jūs. Orientuokitės į problemų sprendimą. Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirkite laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
Psichologai kalba apie esminį elementą - gyvenimo balansą ir akcentuoja, kaip svarbu žmogui yra asmeninio ir profesinio gyvenimo balansas. Anot psichoterapeutės, norėdami gyvenimo balanso, turime išskirti prioritetines sritis, kurios šiuo metu svarbesnės. Tuomet beliks susitaikyti, kad kitoms dėmesio bus mažiau.
Visuomenėje girdint tik nepasitenkinimą, nuolatinį skundimąsi perdegimu, turime patys liautis „šlovinti“ nuovargį, pradėti vertinti savo emocinį atsparumą ir imtis realių veiksmų gyvenimo balanso palaikymui. Psichologai pataria, jog būtina reguliariai skirti laiko sau ir kartais reikia tiesiog būti, o ne ką nors daryti.
Atlikti tyrimai rodo, kad nemažai žmonių buvimą vieniems suvokia kaip neigiamą dalyką - tai jiems asocijuojasi su liūdesiu, vienišumu, net nevykėliškumu. Iš tiesų vienatvės ir vienumos nereikėtų painioti - nors skamba panašiai, tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Vienatvei būdingas gilus tuštumos ir izoliacijos jausmas, ši būsena slegia ir neigiamai veikia žmogaus psichiką.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad vienumos poreikis kiekvienam yra individualus - jį lemia charakterio savybės, temperamentas, auklėjimas, amžius, net darbo pobūdis. Buvimas vienumoje padeda geriau pajausti save, sureguliuoti emocijas, nusiraminti po stresinių situacijų, taip pat didina pasitikėjimą savimi.
Šiuo metu visi ryškiai jaučiame metų laikų kartą, o vėlyvą rudenį ir žiemą visiems labai stinga saulės šviesos. Šviesos trūkumas tamsiuoju metu laiku stipriai veikia mūsų nuotaiką, energiją ir dėmesį. Gydytojai rekomenduoja: ryškios šviesos terapijas, judėjimą gamtoje, kada tik įmanoma ir bet kokiu oru, vitamino D vartojimą ir artimą bendravimą.
| Streso įveikos strategijos | Aprašymas |
|---|---|
| Problemų sprendimo strategija | Problemos analizė, sprendimų paieška ir įgyvendinimo planavimas |
| Socialinės paramos strategija | Pagalbos ir paramos ieškojimas iš kolegų, draugų ar šeimos |
| Emocijų iškrovos strategija | Neigiamų emocijų išliejimas ant kitų (neefektyvi strategija) |
| Vengimo strategija | Atsitraukimas nuo streso sukėlėjo (naudinga trumpuoju laikotarpiu) |