Slaugytojų Stresas: Naktinio Darbo Iššūkiai ir Įveikimo Būdai

Slaugytojo darbas yra tikrai labai sunkus, pasiaukojamas darbas, kuris reikalauja daug profesionalumo, atjautos, geros orientacijos, sąžiningumo, empatijos, atsakingumo, supratingumo. Tai darbas, reikalaujantis ir fizinių jėgų, šalia dar ir stresas, naktinis darbas. Nepaisant šių išvardytų sunkumų, slaugytojo darbas yra labai kilnus!

Kas gi gali būti kilniau, negu padėti sergančiam žmogui, jį suprasti, paaiškinti situaciją, padrąsinti, nuraminti? Jei jaunuoliai yra empatiški, bendraujantys, neabejingi kito žmogaus bėdoms - patariu rinktis šią specialybę. Ji yra ne tik kilni, bet ir dvasinga - ankstesniais laikais slaugytojų darbą atlikdavo ir vienuolės.

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventė, slaugytoja Aldona Pocienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pradirbo 43 metus. Kai liepą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė feisbuke paskelbė, kad slaugytoja Aldona Pocienė išeina į pensiją, komentaruose kolegos ir buvę pacientai negailėjo šiltų žodžių ir linkėjimų. Mat A. Pocienė šioje įstaigoje dirbo net 43 metus.

Slaugytojų darbo sąlygos ir iššūkiai

A. Pocienės teigimu, Sovietų Sąjungos laikais baigus Prano Mažylio mokyklą (dabar Kauno kolegijos Medicinos fakultetas, - LRT.lt) reikėjo atidirbti 3 metus, tad atėjus į ligoninę paskirdavo į patį intensyviausią skyrių, kadangi ten nuolat trūko slaugytojų. Mūsų slaugytojų kolektyvas buvo nuostabus, bet visa sistema - iš tikrųjų baisi: engimas, vadinamasis mobingas buvo iš administracijos, iš gydytojų pusės. Toks visiškas nesiskaitymas. Mes buvome savo būrelyje užsidarę.

Per tuos metus, kiek dirbau, ligoninės struktūra, pavadinimai keitėsi, atsirado vienkartinių priemonių: švirkštų, adatų, infuzijų, pirštinių. Dabar net neįsivaizduojame, kaip buvo galima dirbti su daugkartinėmis priemonėmis, o infuzijas pačios konstruodavome iš guminių žarnelių ir specialių stikliukų. Nebereikėjo tvarsliavos lankstyti, naudojome paruoštą, sterilią medžiagą. Ką jau kalbėti apie įvairią aparatūrą: infuzijos pompos, infuzomatai, monitoriai - ligoninė visa kompiuterizuota. Ką kalbėti apie begalinę gydytojų aparatūros gausą.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Na, o kas liko iš tų laikų - turbūt bendravimas su pacientu. Nors, reikia pripažinti, jo liko mažiau nei anksčiau. Ligoninėse labai trūksta slaugytojų, todėl kartais reikia dirbti ir už du. Atsirado daug slaugos dokumentacijos, kurią, norint tinkamai užpildyti, reikia laiko. Dėl to irgi nukenčia bendravimas su pacientu. Ką dar galėčiau pasakyti - galbūt labai nepasikeitė visos procedūrų metodikos. Vaistų leidimas į raumenis ir intraveninės infuzijos, žaizdų perrišimas. Tiesiog viskas dabar atliekama patogiau.

Dabar yra dideli patogumai, išlaikomas ir didelis sterilumas. Tiesiog viskas dabar atliekama patogiau. Juk turime ir tvarstomųjų stalų, kurie pasikelia, ko anksčiau nebuvo, galėdavome tik pasvajoti, kai susilenkę rišdavome pacientą. Kai prisimenu virinamas adatas, švirkštus, adatas dar ir mirkydavome, kaniules valydavome. Kiekvieną adatėlę paimdavai ir valydavai vatos gumulėliu. Čia toks pasikeitimas, kad tiesiog sunku pasakyti. Vienkartinių pirštinių juk neturėjome.

Per tuos darbo metus buvo visko: ir pergalių, ir pralaimėjimų, ir pasipiktinimo, ir džiaugsmo, ir atradimų, ir praradimų. Buvo visokių ir kurioziškų, makabriškų situacijų. Bet, žinoma, daugiausia laimės ir džiaugsmo suteikdavo teigiamos emocijos.

Kovidiniai metai

Kovidiniai metai buvo labai sunkūs, ypač pati pradžia, kai buvo daug nežinomybės. Administracijai reikėjo pertvarkyti visą ligoninės struktūrą, pradėti dirbti visiškai kitaip, o kaip - nelabai kas ir žinojo. Dirbome komandomis, kad nesusitiktume, neužkrėstume vienas kito. Komandoje tuo metu dirbo dvi slaugytojos, jų padėjėja ir gydytojas, o pacientų būdavo maždaug 30. Vėliau jau dirbo trys slaugytojos, pasidarė lengviau. Tas laikotarpis buvo nepaprastai sunkus, nors man ir neteko dirbti tiesiogiai su COVID-19 pacientais. Pati užsikrėčiau nuo paciento ir lengva forma persirgau šia liga. Ne paslaptis, kad ir apsisaugojimo priemonių tiek neturėjome, kiek reikėjo. Niekas nenumatė tokios situacijos, ligos. Dabar jau susipažįstame su liga, priemonių yra užtektinai ir darbas kitaip vyksta.

Tyrimų duomenys apie slaugytojų stresą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Medicinos akademijos atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė (41.8%) slaugytojų patiria vidutinį streso lygį, o beveik tiek pat - aukštą (29.5%) ir normalų (28.7%) streso lygį. Dauguma slaugytojų patiria įvairių streso simptomų, kurie dažnai trukdo jų kasdieninei veiklai, įskaitant miego sutrikimus ir sveikatos problemas, dažniausiai kylančias dėl intensyvaus darbo ar studijų.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

Tyrimo rezultatai parodė, kad naktinis darbas yra susijęs su didesniu streso lygiu. Slaugytojos, dirbančios naktį, patiria daugiau streso, kuris veikia jų mitybos įpročius, jos dažniau užkandžiauja saldumynais, šokoladu, pyragais, traškučiais. Nustatyta, kad kuo didesnis slaugytojų patiriamas stresas, tuo rečiau jos vartoja sveikatai palankų maistą ir atvirkščiai - kuo mažesnis stresas, tuo dažniau vartojamas sveikatai palankus maistas. Slaugytojos, patiriančios didelį ir vidutinį stresą, dažniausiai maitinasi nereguliariai, praleidžia pusryčius arba retai juos valgo, dažniau užkandžiauja saldumynais, šokoladu, pyragais ir traškučiais.

Respondentės, patiriančios aukštą streso lygį, dažniau nei respondentės, patiriančios vidutinį ir normalų streso lygį, vartoja parduotuvėje pirktus, greitai paruoštus pusgaminius, geria mažiau vandens, dažniau saldina gėrimus. Be to, slaugytojoms, patiriančioms didesnį streso lygį, būdingas didesnis druskos vartojimas ir mažesnis polinkis skaityti maisto etiketes bei rinktis ekologiškus maisto produktus.

Fizinis aktyvumas yra populiariausias būdas valdyti stresą, o užkandžiavimas - antras pagal dažnumą būdas sumažinti stresą. Slaugytojos, patiriančios didelį ir vidutinį stresą, dažniausiai maitinasi nereguliariai, praleidžia pusryčius arba retai juos valgo, dažniau užkandžiauja saldumynais, šokoladu, pyragais ir traškučiais. Respondentės, patiriančios aukštą streso lygį, dažniau nei respondentės, patiriančios vidutinį ir normalų streso lygį, vartoja parduotuvėje pirktus, greitai paruoštus pusgaminius, geria mažiau vandens, dažniau saldina gėrimus.

Mitybos įpročiai

Dauguma slaugytojų yra visaėdės, kasdien valgo pusryčius, dažniausiai valgo savo maistą, tačiau maitinasi nereguliariai, suvartoja per mažai rekomenduojamų sveikų maisto produktų ir per daug nesveikų maisto produktų.

Slaugytojos su skirtingu streso lygiu turi skirtingus mitybos įpročius. Kuo didesnis slaugytojų patiriamas stresas, tuo rečiau jos vartoja sveiką maistą, maitinasi nereguliariai, praleidžia pusryčius arba retai juos valgo, dažniau užkandžiauja nesveiku maistu, vartoja parduotuvėje pirktą greitą maistą, geria mažiau vandens, dažniau saldina gėrimus, vartoja daugiau druskos.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai

Streso įtaka mitybai

Tyrimai rodo, kad stresas gali turėti didelės įtakos mitybos įpročiams. Štai keletas pastebėjimų:

• Nereguliari mityba: Stresą patiriantys slaugytojai dažnai praleidžia pusryčius arba retai juos valgo, o tai gali lemti nereguliarų maitinimąsi.
• Nesveiki užkandžiai: Stresas skatina dažnesnį užkandžiavimą saldumynais, šokoladu, pyragais ir traškučiais, kurie trumpam gali numalšinti emocinį diskomfortą, bet ilgainiui kenkia sveikatai.
• Greitas maistas: Dėl streso slaugytojai dažniau renkasi greitai paruošiamus pusgaminius, kurie yra mažiau maistingi ir gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
• Mažesnis vandens vartojimas: Stresas gali sumažinti vandens vartojimą, o tai svarbu organizmo funkcijoms palaikyti.
• Didesnis druskos vartojimas: Stresą patiriantys asmenys gali vartoti daugiau druskos, kuri didina kraujospūdį ir kitas sveikatos problemas.

A. Pocienės patarimai jauniesiems slaugytojams

A. Pocienė nori padrąsinti jaunuolius, kurie dar dvejoja, ar rinktis šią specialybę. Nebijokite iššūkių. Dirbdamas šį darbą gauni daug teigiamų emocijų. Kokia laimė matyti sveikstantį labai sunkų arba po reanimacijos atgaivintą pacientą, kuris džiaugiasi gyvenimu ir yra be galo dėkingas, nes tavo ir kolegų dėka jam išgelbėta gyvybė. Turbūt niekur tokių teigiamų emocijų nebūna kaip medicinoje, kai kovojama dėl žmogaus gyvybės ir kada matai jį atsigavusį, gyvenantį antrą gyvenimą. Tai turbūt yra didžiausia dovana ne vien tam žmogui, bet ir medikui. Užplūsta tiek adrenalino, kad šokant iš didelio aukščio su virve tiek nebūtų.

tags: #slaugytoju #patiriamas #stresas #dirbant #naktini #darba