Vokietija yra puikiai išvysčiusi savo vidaus gerovės sistemą, kurios pamatinė vertybė yra dėmesys kiekvienam žmogui, gyvenančiam šalies teritorijoje: tiek vokiečiui, tiek užsieniečiui. Šalis yra įsipareigojusi savo piliečiams garantuoti ne tik laisvę, bet ir egzistencinius pagrindus. Jeigu asmuo negali pasirūpinti pats savimi, jis sulauks pagalbos iš valstybės.
Socialinės garantijos Vokietijoje
Prie gyventojų gerbūvio prisidedama įvairiais būdais. Žmonėms, kurie neteko darbo arba dirba mažiau nei 15 valandų per mėnesį yra mokamos pašalpos, įprastai jų dydis - 60% nuo atlyginimo sumos buvusioje darbovietėje ir 67% auginantiems vaikus. Panašu, kad Vokietijoje netrūksta ir darbų. 2015 metais nedarbo lygis šalyje siekė vos 4,7 %. Paklausiausių profesijų sąrašo viršuje - gydytojai, IT specialistai, inžinieriai.
Taip pat vertinami ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, turintys profesinį išsilavinimą - santechnikai, elektrikai, amatininkai. Kasmet tūkstančiai pačių įvairiausių specialybių atstovų įsidarbina tokiose vokiškose kompanijose kaip BMW, Siemens, Adidas, Vokswagen. Valstybė gyventojams garantuoja palankias pensijų, draudimo sistemas, taip pat - socialines garantijas. Pensininkams ir bedarbiams yra taikomos mokestinės lengvatos.
Gyvenantys Vokietijoje gali būti ramūs dėl senatvės, nes vidutiniška pensija šioje šalyje siekia apie 1000 Eur. Tėvai, auginantys vaikus taip pat gauna išmokas: už pirmą ir antrą vaikus mokama po 190 Eur per mėnesį, už trečią - 196 Eur, už ketvirtą - 221 Eur. Šie pinigai, vadinami „Kindergeld“, priklauso šeimai iki kol vaikui sukanka 18 metų.
Jaunimui į Vokietiją pravartu vykti dėl mokslų. Dauguma universitetų yra valstybiniai ir nemokami. Tuo tarpu privačiuose universitetuose aukštasis mokslas gali kainuoti ir 20 tūkstančių eurų. Dažniausiai studijos vyksta vokiečių kalba, todėl norint įstoti į aukštojo mokslo įstaigą, reikia išlaikyti kalbos testą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir apsaugos ministerija Vokietijoje
Geros darbo vietos ir atlyginimai, švari aplinka, žemas nusikalstamumo lygis, daug laisvalaikio ir kultūros renginių, patogus susisiekimas - šiomis savybėmis pasižymi Vokietija ir jos daro įtaką dažno žmogaus, svarstančio apie emigraciją, pasirinkimui.
Vokietijos pensijų sistema
Vokietijos pensijų sistema šiuo metu užima 13 vietą pasaulyje pagal visuotinį pensijų indeksą. Įstatymo nustatyta pensijų draudimo sistema Vokietijoje yra pagrįsta „ pay-as-you-go“ sistema . Tai reiškia: dabartinė įmokų mokėtojų karta finansuoja dabartinių pensininkų pensijas.
Kiekvienam gyventojui, kuris dirba šiandien, pensiją vėliau finansuos naujos kartos vaikai ir anūkai. Štai kodėl mes kalbame apie kartų sutartį . Išmokų einamoji sistema paprastai gerai veikė dešimtmečius. Tačiau dėl demografinių pokyčių Vokietijos pensijų fondas susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo pat jo įkūrimo.
Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas reiškia, kad Vokietijos gyventojai vis sensta. Be to, septintajame dešimtmetyje gimę kūdikių bumo žmonės neišvengiamai išeis į pensiją. Vadinamieji kūdikių bumo žmonės į pensiją pradės išeiti 2025 m.
Nors moterų dalyvavimas darbo rinkoje didėja, o imigracija į darbo rinką taip pat didėja, apskritai nėra pakankamai darbuotojų, kurie kompensuotų kūdikių bumo amžiaus žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos. Tai reiškia, kad yra dar daugiau pensijų gavėjų ir mažiau įmokas mokančių asmenų.
Taip pat skaitykite: Galimybės dirbant Vokietijos senelių namuose
Senatvės pensija Vokietijoje susideda iš trijų dalių:
- PRIVALOMA VALSTYBINĖ PENSIJA - valstybinis pensijų draudimas „Gesetzliche Rentenversicherung“ (GRV). Dalyvavimas valstybinėje pensijoje yra privalomas. Šiuo metu įmokų tarifas yra 18,6 %. Apdrausti darbuotojai moka pusę šios sumos, kitą pusę moka jų darbdavys. Apdrausti savarankiškai dirbantys asmenys ir savanoriškai apdrausti asmenys privalo patys mokėti visas įmokas. Savanoriškai apdrausti asmenys gali pasirinkti minimalų ir maksimalų įnašą.
- ĮMONĖS IR PROFESINĖS PENSIJOS - žinomos kaip „Betriebliche Altersvorsorge“ (BAV). Tai yra privačios savanoriškos pensijų kaupimo sistemos, kurias siūlo darbdaviai.
- PRIVATUS PENSIJOS KAUPIMO FONDAS - tai yra individualus investavimas į pensiją, sudarytas per bankus ir draudimo kompanijas.
Kalbėdami apie pensijas, dažniausiai turime omenyje senatvės pensijas. Apdraustieji senatvės pensiją gauna sulaukę pensinio amžiaus. Į senatvės pensijas taip pat įeina išankstinė senatvės pensija - šnekamojoje kalboje vadinama pensija nuo 63 metų - ir senatvės pensija sunkios negalios žmonėms. Be šių senatvės pensijų, yra ir kitų rūšių pensijos.
Antra pagal dydį pensijų rūšis Vokietijoje pagal gavėjus yra invalidumo pensija. Ji apsaugo žmones, kurie dėl ligos nebegali dirbti arba gali dirbti tik dalį laiko. Pensija netekus maitintojo apsaugo asmenų, turinčių įstatymų numatytą pensijų draudimą, artimuosius. Ji vėl padalijama į našlių ir našlaičių pensiją .
Nepaisant klaidinančio pavadinimo , bazinė pensija ir motinos pensija nėra atskiros pensijų rūšys. Tai priedai prie senatvės pensijos, mokami dėl skurdo senatvėje arba pripažįstant vaikų auginimą.
Minimalus stažas pensijai gauti Vokietijoje
Kada pradėsite gauti pensijos išmokas? Egzistuoja įvairūs reglamentai, leidžiantys anksčiau ar vėliau baigti darbinį gyvenimą. Pagrindinis modelis yra standartinė senatvės pensija . Teisę gauti standartinę senatvės pensiją turi visi, mokėję įstatymų numatytą pensijų draudimą ne mažiau kaip 5 metus. Tai vadinama minimaliu draudimo laikotarpiu arba minimaliu darbo stažu.
Jau keletą metų amžiaus riba palaipsniui didinama nuo 65 iki 67 metų . Kiekvienas, gimęs 1964 m. ir vėliau, negalės išeiti į pensiją iki 67 metų, nesumažinęs pensijos. 2022 metais įprastos senatvės pensijos galės kreiptis nauji pensininkai, gimę 1958 metais, sulaukę 66 metų.
Taip pat skaitykite: Asociacija "Vokietijos Karių Kapų Globos Tautinė Sąjunga"
Žemiau pateikta lentelė, kurioje galite matyti, kada galėsite kreiptis dėl pensijos išmokos Vokietijoje:
| Gimimo Metai | Stantardinis pensinis amžius |
|---|---|
| Iki 1946 | 65 metai |
| 1947 | 65 metai + 1 mėnuo |
| 1948 | 65 metai + 2 mėnesiai |
| 1949 | 65 metai + 3 mėnesiai |
| 1950 | 65 metai + 4 mėnesiai |
| 1951 | 65 metai + 5 mėnesiai |
| 1952 | 65 metai + 6 mėnesiai |
| 1953 | 65 metai + 7 mėnesiai |
| 1954 | 65 metai + 8 mėnesiai |
| 1955 | 65 metai + 9 mėnesiai |
| 1956 | 65 metai + 10 mėnesių |
| 1957 | 65 metai + 11 mėnesių |
| 1958 | 66 metai |
| 1959 | 66 metai+ 2 mėnesiai |
| 1960 | 66 metai + 4 mėnesiai |
| 1961 | 66 metai + 6 mėnesiai |
| 1962 | 66 metai + 8 mėnesiai |
| 1963 | 66 metai + 10 mėnesių |
| 1964 | 67 metai |
| Nuo 1965 | 67 metai |
Išėjimas į pensiją anksčiau numatyto laiko Vokietijoje galimas, jei esate išdirbę ir mokėję įmokas valstybiniam pensijų draudimui ne mažiau kaip 35 metus. Tai leis Jums išeiti į pensiją sulaukus 63 metų ir gauti valstybinę pensiją. Tačiau mėnesių skaičius, kurį Jūs turėtumėte išdirbti iki Vokietijos pensinio amžiaus, kuris yra 65 metai (arba 67, jei gimėte po 1963 m.), bus išskaičiuoti iš Jūsų pensijos.
Kiekvienas ankstyvo išėjimo į pensiją mėnuo kainuoja 0,3 mėnesinės pensijos išmokos. Pavyzdys: pagal įstatymą 1960 metais gimęs vyras turėtų dirbti iki 66 metų ir keturių mėnesių, kad gautų standartinę senatvės pensiją be atskaitymų. Jei jis nesukaups 45 metų darbo stažo ir vis tiek norės išeiti į pensiją sulaukęs 63 metų, jo pensija sumažės 12 % ( 0,3 proc. x 40 = 12 proc.), nes būtų tekę dirbti 40 mėnesių daugiau,kad pasiektų 45 metų darbo stažą ir gautų nesumažintą pensiją.
Kiekvienais dingusiais metais teisė į pensiją sumažėja 3,6%. Taigi, jei asmuo, neturintis teisės į pensiją iki 67 metų amžiaus, išeis į pensiją nuo 63 metų amžiaus, jų pensija sumažės 14,4 proc.
Šiuo metu Vokietijoje nėra nustatyta minimali pensija. Bazinė pensija Vokietijoje iki šiol buvo pagrįsta asmenine draudimo istorija ir priklauso nuo to, kiek per metus gavote pajamų ir kiek mokesčių sumokėjote į valstybės pensijų fondą.
Lemiamą reikšmę turi per darbo metus uždirbtos pajamos. Vokietijos pensijų sistemoje pensijos sumai apskaičiuoti naudojama formulė, pagal kurią atsižvelgiama į vidutines pajamas per įmokų laikotarpį. Tai reiškia, kad didesnes pajamas per savo darbo metus gavę asmenys, greičiausiai gaus didesnę minimalią pensiją.
Kampinis pensininkas dažnai naudojamas kaip pensijų lygio apskaičiavimo modelis. Primename, kad tai vartotojas, kuris visada dirbo ir turi sukaupęs 45 metų darbo stažą. Toks pensininkas 2022 / 2023 metais gali tikėtis maždaug 1621 EUR bruto pensijos senosiose federacinėse žemėse ir 1598 EUR naujosiose federacinėse žemėse.
Sumokėjus privalomus sveikatos ir slaugos draudimo įmokas bei neatskaičius pajamų mokesčių, pensininkas gali gauti kiek mažiau nei 1423 EUR pensijos (vakaruose) arba 1402 EUR (rytuose.). Šių verčių jokiu būdu negalima lyginti su vidutine senatvės pensija Vokietijoje.
Paskutiniais 2022 m. duomenimis, vidutinė išmokėtų pensijų suma yra apie 993 EUR. Į šį skaičių taip pat reikėtų žiūrėti atsargiai dėl statistinių priežasčių. Pavyzdžiui, turėtumėte žinoti, kad moterų pensijos yra vidutiniškai gerokai mažesnės nei vyrų, todėl bendras vidurkis taip pat yra mažesnis.
Priežastis: moterys, ypač praeityje, turėjo mažiau galimybių nei vyrai siekti karjeros ir uždirbti atitinkamai dideles pensijas iš savo darbo. Ši problema keičiasi keičiantis visuomenei, o moterys, ypač senosiose federacinėse valstijose, per pastaruosius 20 metų gerokai pasivijo pensijų ir draudimo dydį.
Buvo sukurtos tam tikros priemonės, kuriomis gali pasinaudoti vyrai ir moterys, kurie augina vaikus, jog jie taip pat turėtų teisę įgyti pensiją. Sunkią negalią turintiems asmenims standartinis išėjimo į pensiją amžius 2023 m. yra 64 metai ir du mėnesiai (gim. 1958 m.). Jis palaipsniui didės iki 65 metų iki 2029 m.
Kiekvienas, turintis darbo stažo 45 metus, gali išeiti į pensiją anksčiausiai sulaukęs 63 metų, nemažinant pensijos dydžio. Tai vadinama senatvės pensija tiems, kurie buvo apdrausti ypač ilgą laiką. Taip pat yra pereinamasis reglamentas, kuriuo siekiama padidinti amžiaus ribą. Gimusiesiems po 1964 m. asmenims, kurie buvo drausti ypač ilgą laiką, į ankstyvą pensiją galima išeiti tik sulaukus 65 metų.
Surenkamos įmokos į pensijos fondus yra iš karto išmokamos dabartiniams pensininkams. Dirbamas asmuo renkasi pensijos taškus. Jie nustatomi pagal darbo pajamų dydį šiuo principu: darbo užmokesčio taškus renka visi, kurie atitinkamais metais uždirba lygiai tiek, kiek vidutiniškai visi apdraustieji.
Logiška, kad einamaisiais metais trūksta išsamių duomenų apie tikslų vidutinį atlyginimą. Todėl preliminarus vidutinis atlyginimas skaičiuojamas pagal pastarųjų dvejų metų darbo užmokesčio duomenis. 2023 metais vidutinis bruto atlyginimas per metus bus 43 142 EUR (vakaruose) ir 41 967 EUR (rytuose).
Nuo 2023 m. liepos 1 d. pensijos padidėjo: vakaruose 4,39 %, o rytuose - 5,83 %. Taigi, pensijos taškas yra vertas 37,60 EUR visoje šalyje.
Jei išeisite į pensiją numatytu laiku - Jūs galite dirbti, pensijos išmoka nebus mažinima. Jei išeisite į pensiją anksčiau numatyto laiko, tuomet Jūsų pajamos per mokestinius metus negali būti didesnės nei 6300 EUR prieš mokesčius (tokiu atveju pensijos išmoka nebus mažinama). Jeigų pajamos per mokestinius metus bus didesnės nei 6300 eur prieš mokesčius - pensijos išmoka bus mažinama.
Prašymai skirti pensijos išmokoms gauti, pagal valstybinio socialinio draudimo sistemą turi būti pateikiami Vokietijos pensijų draudimui - Deutsche Rentenversicherung.
Asmuo, sulaukęs pensijos amžiaus, SoDros skyriuje, pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje, nurodo, jog yra dirbęs Vokietijoje (kitoje šalyje) ir nori gauti pensiją į asmeninę sąskaitą. SoDros užsienio išmokų tarnyba veikia kaip tarpininkas - persiunčia asmens užklausą atitinkamoms Vokietijos institucijai (Deutsche Rentenversicherung), gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš Vokietijos.
Vokietijos atitinkama institucija (Deutsche Rentenversicherung) mokės senatvės pensiją tiesiogiai asmeniui į sąskaitą. Jei Jūs grįžote į Lietuvą jau įgijęs teisę gauti visą ar dalį pensijos Vokietijoje ir atitinkate reikalavimus gauti pensiją Lietuvoje, suėjus pensiniam amžiui Jums bus mokamos abi pensijos - tiek iš Lietuvos, tiek iš Vokietijos.
Laikotarpiai, kurių metu dirbote Vokietijoje ar kitoje šalyje, yra įskaitomi į socialinio draudimo stažą, skaičiuojant pensiją Lietuvoje. Jei Jums kol kas dar nesate senatvės pensijos amžiaus, Jus negalite gauti pensijos ar susigrąžinti į pensijų fondą sumokėtų įmokų nutraukus darbo santykius Vokietijoje ir sugrįžus į Lietuvą.
Vaiko pinigai Vokietijoje (Kindergeld)
Pasak specialisto, šioje šalyje mėnesinės išmokos vaikams svyruoja nuo 194 Eur iki 225 eurų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje: „Tokia finansinė pagalba skiriama iki, kol jaunuoliui sukanka 25 metai, jei iki šio amžiaus jis mokosi ir nedirba. Kaip ir Norvegijoje, taip ir Vokietijoje, į išmoką galima pretenduoti, jeigu bent vienas iš tėvų dirba užsienio šalyje, o kitas su vaiku gyvena Lietuvoje.“
Pagal Vokietijos įstatymus, išmokos už vaikus gali būti sugrąžintos už 6 praėjusius ir einamąjį mėnesį. Susitvarkius visus formalumus, toliau jos yra mokamos įprastai.
Svarbu: Dirbusiems Vokietijoje reikėtų paskubėti dar labiau - išmokos vaikams grąžinamos už praėjusius pusę metų.
Įmonės pensija Vokietijoje: nemokami pinigai ir mokesčių lengvatos su 5 skirtingais įmonės pensijų tipais
Imigracija ir pilietybė
Vokietijoje gyvena daugiau nei 9 milijonai užsieniečių - daugiausia visoje Europoje. Kasmet į ekonomiškai stiprią valstybę plūsta šimtai tūkstančių emigrantų. Skirtingos tautybės, religijos, išsilavinimai, profesijos ir politinės pažiūros pavertė Vokietiją tikru tautų katilu.
Vokietijos imigracijos įstatymas leidžia jos piliečių vaikams iš karto gauti pilietybę nepriklausomai nuo to, ar jie gyveno Vokietijoje, ar ne. Įstatymas taip pat pripažįsta šių vaikų motinas ir artimuosius giminaičius Vokietijos piliečiais.
Piktnaudžiavimas socialinėmis išmokomis
Vis dėlto, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų. „ARD-Kontraste“ ir „Rbb24-Recherch“ parengtame reportaže atskleidžiama, kaip Vokietijoje gyvenantis imigrantas iš Nigerijos, įvardijamas tiesiog kaip Jonathanas, Vokietijos valdžios institucijų laikomas neturtingu ir „vargšu“, kas mėnesį gauna dešimtis tūkstančių eurų, kad išlaikytų tariamai savo 24 vaikus. Jis nuolat puikuojasi savo brangių automobilių kolekcija ir yra pasivadinęs slapyvardžiu „Mr Cash Money“ (angl. „Ponas grynieji pinigai“).
Pasak pranešimo, Vokietijos valdžios institucijos moka už jo 24 vaikus, kurių jis susilaukia su įvairiomis moterimis, daugiausia iš Afrikos šalių, skelbia Nigerijos naujienų portalas „The Street Journal“. Vartai į geresnį gyvenimą Jonathanas, kuris gimė Nigerijoje, yra gavęs Vokietijos pilietybę, todėl visi jo vaikai, nepriklausomai nuo to, kur jie gimė, natūraliai gauna Vokietijos pilietybę.
Jonathanas jau turi 94 išlaikytinius, įskaitant 24 vaikus, jų motinas ir artimuosius giminaičius, kuriems suteikiama galimybė lengvai gauti užsienio pilietybę. Toks išlaikytinių skaičius suteikia vyrui teisę gauti mažiausiai 20,7 tūkst. eurų už jų priežiūrą. Nigerijos migrantas yra pateikęs dar dvi paraiškas dėl vaikų, kurių tėvu jis teigia esąs, pilietybės.
Ataskaitoje nustatyta, kad daugelis tokių žmonių, kaip Jonathanas, gauna išmokas, kurios yra tarsi vartai į geresnį gyvenimą su galimybe legaliai gyventi Vokietijoje. Kitaip tariant, moterys moka Jonathanui už tai, kad šis prisiimtų tėvystę vaikų, kurie iš tikrųjų nėra jo. Šios moterys savo ruožtu įgyja teisę įsikurti Vokietijoje ir gauti socialines išmokas sau ir savo vaikams.
Ataskaitos bendraautorius Andreas Keppke žiniasklaidai teigė, kad vien iš Vokietijos vyriausybės mokesčių mokėtojų pinigų Jonathanas jau gavo daug daugiau nei milijoną eurų. „Vien šis žmogus socialinės apsaugos sistemai kainuoja gerokai daugiau nei 1,5 mln. eurų per metus“, - „Remix News“ citavo A. Keppke.
Be to, Vokietijoje nebuvo centrinio civilių statuso registro, kuris būtų piliečių duomenų ir privatumo teisių apsaugos priemonė, tuo buvo piktnaudžiaujama ir dėl to sukčiavimas tėvyste suklestėjo. Sertifikuojantys subjektai, pavyzdžiui, konsuliniai pareigūnai, registrai, jaunimo gerovės tarnybos, neturi galimybės patikrinti, kiek vaikų pareiškėjas yra pripažinęs anksčiau, prieš patvirtinant tėvystę naujiems vaikams.
Šalies teisingumo ministerija skubiai reagavo į vasario 22 d. paskelbtą ataskaitą ir jau rengia įstatymo projektą, kad atgrasytų kitus piktnaudžiautojus tėvyste.
tags: #vokietijos #socialines #garantijos