Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga (toliau - Tautinė sąjunga), dar žinoma kaip „Volksbund“, yra privati humanitarinė organizacija, kuriai Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė pavedė vykdyti svarbią misiją - rinkti duomenis apie vokiečių karių palaidojimus užsienyje, tvarkyti ir saugoti jų kapus. Ši sąjunga atlieka reikšmingą vaidmenį puoselėjant atminimą apie žuvusius karius, skatinant susitaikymą ir taiką tarp tautų.
Tautinės Sąjungos Tikslai ir Veikla
Tautinė sąjunga ne tik rūpinasi karių kapais, bet ir teikia pagalbą žuvusiųjų giminaičiams, konsultuoja visuomenines organizacijas bei pavienius asmenis. Organizacija aktyviai dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavime, susijusiame su karių kapaviečių tvarkymu, ir organizuoja tarptautinius jaunimo susitikimus.
Atliekant kapų tvarkymą ir išsaugojimą, „Volksbund“ organizacija, atiduodama pagarbą žuvusiems karo metu, primena gyviesiems apie praeitį, apie pasekmes, kurias atnešė karas ir prievarta. Sąjungos nariai organizuoja išvykas prie žuvusiųjų kapų, nacionalines ir tarptautines jaunimo stovyklas ir jaunimo susitikimus prie kapaviečių ir memorialų. Šių stovyklų dalyviai ne tik tvarko karių kapus, bet ir skleidžia informaciją apie savo veiklas mokyklose ir kitur. Taip pat yra organizuojami jaunimo centrai, kur sukurtos idealios sąlygos moksleivių priėmimui, bendravimui, projektų vykdymui taikos vardan. Šios veiklos devizas - „Susitaikymas prie kapų taikos vardan“.
Lapkričio mėnesį visoje Vokietijoje minima Tarptautinė gedulo - atminties ir kvietimo taikai - diena, kurioje dalyvauja aukščiausi valdžios atstovai ir visuomeninių organizacijų nariai.
Finansavimas
Šiuo metu Tautinė sąjunga vienija 400 000 aktyvių narių ir rėmėjų, taip pat daugiau nei milijoną nenuolatinių rėmėjų ir besidominčiųjų šia veikla. Tautinės sąjungos veikla daugiau kaip 70 proc. išlaikoma iš nario mokesčio ir aukų, palikimų ir paveldėjimų, o taip pat iš savanoriškų rinkliavų, kurios kartą per metus renkamos gatvėse bei vaikštant po namus Vokietijoje. Vokietijos valdžia finansuoja apie 30 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir apsaugos ministerija Vokietijoje
Istorija
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga buvo įkurta 1919 m. gruodžio 16 d. Tuo metu dar jauna vokiečių vyriausybė nebuvo nei politiškai, nei ekonomiškai pajėgi rūpintis žuvusiųjų karių kapais. Šios užduoties vykdymo ėmėsi Tautinė sąjungos organizacija „Volksbund“.
Po 1933 metų Tautinės sąjungos vadovavimą perėmė nacional-socialistinė vyriausybė. Tik 1946 metais Tautinė sąjunga vėl galėjo imtis savosios humanitarinės misijos. Per trumpą laiką Vokietijoje pavyko sutvarkyti daugiau nei 400 karių kapų.
1954 m. Vokietijos vyriausybė pavedė Tautinei sąjungai ieškoti ir išsaugoti vokiečių karių kapus užsienyje. Pagal dvišales sutartis Tautinė sąjunga vykdo savo užduotis Europoje ir Šiaurės Afrikoje.
Po 1990 metų dėl politinių permainų Europoje Tautinė sąjunga savo veiklą pradėjo vykdyti ir Rytų Europoje, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu žuvo apie 3 mln. Nuo 1991 metų Tautinei sąjungai Rytų šalyse, Centrinėje ir Pietryčių Europoje pavyko atstatyti arba sutvarkyti 330 Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapus ir 188 - Pirmojo pasaulinio karo periodo. 2001 m. tolimesnei veiklai Tautinė sąjunga įkūrė Fondą „Atmintis ir taika“.
Bendradarbiavimas su Lietuva
Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja prižiūrint vokiečių karių kapus Lietuvos teritorijoje. 1996 m. liepos 4 d. Bonoje tarp LR Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės buvo pasirašyta sutartis dėl vokiečių karių kapų priežiūros Lietuvos Respublikoje. Minėtos sutarties pagrindu 1997 m. buvo pasirašytas tarpžinybinis susitarimas tarp Kultūros ministerijos, Vokiečių karių kapų tautinės sąjungos „Volksbund“ ir viešosios įstaigos „Kultūros vertybių globos tarnyba“, kurios viena dalininkų yra Kultūros ministerija, dėl konkrečių užduočių įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Galimybės dirbant Vokietijos senelių namuose
Nutarimo projektu siūloma LR Vyriausybei įgalioti Kultūros ministeriją koordinuoti veiklą, susijusią su sutartyje Lietuvos pusei tenkančių užduočių įgyvendinimu: Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukų, surastų Vokietijos karių, palaikų ekshumaciją ir kapaviečių įrengimą, Vokietijos karių, atvykusių tvarkyti kapaviečių, stovyklų organizavimą, kapaviečių priežiūros vykdymą.
Remiantis sutartimi, nuo 2001 m. Lietuvoje ekshumuojami žuvusių vokiečių karių palaikai, kurie vėliau deramai perlaidojami, restauruoti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų vokiečių kapai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Šiauliuose, Kudirkos Naumiestyje, Panevėžyje, Mergalaukyje ir kt.
Vokiečių Karių Kapų Globos Tautinės Sąjungos Įgaliotinis Lietuvoje
Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos įgaliotinio Lietuvoje K. Arlausko, Lietuvoje nuo Pirmojo pasaulinio karo yra išlikę 250 vokiečių karių kapinių. „Jų tvarkymas skirtinguose Lietuvos regionuose yra numatytas kiekvienais metais pagal tarpvyriausybinę sutartį“, - teigė K. Arlauskas. Kapinių tvarkymui organizuojamos karių darbo stovyklos.
Kapų Tvarkymo Pavyzdžiai Lietuvoje
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga aktyviai dalyvauja tvarkant ir prižiūrint vokiečių karių kapus įvairiose Lietuvos vietovėse.
Semeliškių kapinių tvarkymas
Minint Pirmojo pasaulinio karo pradžios 100-metį, Semeliškių katalikų kapinėse sutvarkyta 1915 m. žuvusių karių kapavietė, kurioje palaidota 38 vokiečių, 10 carinės Rusijos imperijos kariuomenės ir keletas neatpažintų kareivių. Birželio 1-10 dienomis dešimt vokiečių karių savanorių tvarkė ir restauravo šiuos kapus. Birželio 11 d. Semeliškių kapinėse vyko iškilmingas restauruotų žuvusių vokiečių kapų pagerbimas, vainikų padėjimas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie grupinio gyvenimo namus
Ukmergės kapinių tvarkymas
Vaižganto kapinėse jų kapavietes pradėjo tvarkyti Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemės „Taktinių oro pajėgų eskadrono 51“ kariai. Lakūnai, skraidantys „Tornado“ lėktuvais, šiuos darbus atlieka savanoriškai, laisvu nuo tarnybos laiku. Čia darbuojasi devyni bundesvero kariai. Stovyklos komendantas Biorn Hansen talkininkėms įteikė suvenyrus - marškinėlius ir kepuraites. Jis taip pat dėkojo čia atvykusiam savivaldybės administracijos direktoriui Stasiui Jackūnui už tai, kad komanda buvo tinkamai priimta, pasirūpinta apgyvendinimu Technologijų ir verslo mokykloje ir maitinimu. Savo ruožtu S. Jackūnas išreiškė dėkingumą už karių darbą šiose kapinaitėse. Vaižganto kapinėse ilsisi 196 vokiečių karių, žuvusių Ukmergės apylinkėse per Pirmąjį pasaulinį karą, palaikai.
Prienų rajono kapinių tvarkymas
Rugpjūčio pabaigoje grupė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) karių nusprendė prasmingai paaukoti savo atostogų laiką tvarkydami Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapines, esančias Prienų rajone. Šiemet pasirinkome jūsų rajone Mikalinės miške esančias kapines, nes jos buvo labai apleistos. Tvarkant kapines, teko pasidarbuoti pjūklais ir žoliapjovėmis, o kiek karučių šiukšlių išvežėme - net neskaičiavome. Minėjimo metu žuvusieji buvo pagerbti sugiedant Lietuvos ir Vokietijos valstybių himnus, padėkos žodžius už nuoširdų bendradarbiavimą ir pagalbą tvarkant kapines tarė seržantas majoras Marc-Andre Goerke. Šilavoto parapijos klebonas kun. teol. lic. Atliktais darbais pasidžiaugė ir Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė. Susirinkusieji su įdomumu klausėsi VšĮ Kultūros vertybių globos tarnybos direktoriaus Lino Kvizikevičiaus pasakojimo apie ilgametį bendradarbiavimą su Vokiečių karių kapų priežiūros tautinės sąjungos „Volksbund Deutsche Kriegsgraberfursorge“ organizacija bei Lietuvoje jos nuveiktus darbus.
Elektrėnų savivaldybės teritorijoje žinomos trys Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusių vokiečių karių palaidojimo vietos.
Perlaidojimai
Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sako kasmet perlaidojanti nuo 12 tūkst. iki 15 tūkst. žuvusiųjų kare. Tautinės sąjungos žiniomis, per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 20 tūkst. vokiečių karių. Apie 17,3 tūkst. jų nustatyti ir palaidoti daugiau kaip 2 tūkst. XIX amžiaus pabaigoje įkurtose Kauno karių kapinėse laidoti abiejuose pasauliniuose karuose žuvę įvairių tautybių, tarpukariu - tik Lietuvos kariai. Iki šiol čia buvo perlaidota 4,4 tūkst. vokiečių karių, kurių palaikai rasti Kauno apylinkėse.
Kauno karių kapinėse perlaidoti vokiečių kariai. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Kauno vokiečių karių kapinėse iškilmingai perlaidoti 79 karuose žuvę vokiečių kariai. Tarp jų ir milijoninis II pasaulinio karo metu Rytų Europoje žuvęs vokiečių karys - karo medikas Max Beyreuther. Pasak Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos, apie šio vokiečio kapą organizaciją pranešė Adolfina Šležienė, kurios tėvas rado ir palaidojo M. Beyreutherį.
Renginį pradėjo Koblenco kariuomenės orkestras. Kalbėjo Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Detlef Fritzsch ir Vokietijos Bundestago narys Christoph de Vries. Pagarbą atidavė Rukloje dislokuota vokiečių karių grupė. Perlaidojime dalyvavo Vokietijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Rüdiger Zettel, Lietuvos kariuomenės ir politikos bei Kultūros vertybių globos tarnybos atstovai, tarptautinių jaunimo organizacijų nariai, Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos narių grupė iš Aukštutinės ir Žemutinės Frankonijos. Į perlaidojimą buvo nuvykę ir vainiką padėjo ir bendrijos nariai Marta Karaliutė, Rasa Miuller, Rolandas Sipavičius. Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos grupės iš Aukštutinės Frankonijos (vadovas Robert Fischer) ir Žemutinės Frankonijos (vadovas Oliver Bauer) lankėsi Klaipėdos vokiečių karių kapinėse. Su kapinių istorija grupės narius supažindino ponas O. Bauer, o ponas R. Fischer nuo grupės padėjo vainiką.