Grupinio gyvenimo namai - tai svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia - būti savarankiškiems. Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Ne veltui grupinio gyvenimo namai yra pasitvirtinę pasaulyje ir sėkmingai veikia Lietuvoje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra grupinio gyvenimo namai, kokia jų svarba neįgaliesiems ir kokia situacija Lietuvoje bei užsienyje.
Kas Yra Grupinio Gyvenimo Namai?
Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo. Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą - darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia.
Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai. Kartu nebelieka izoliacijos ir uždarumo nuo visuomenės jausmo, neįgalieji tampa savo namų ir gyvenimo šeimininkais, išsiugdo savarankiškumo ir socialinius įgūdžius.
Grupinio gyvenimo namų pavyzdys. Šaltinis: vilnius.lt
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir apsaugos ministerija Vokietijoje
Grupinio Gyvenimo Namų Svarba
Vilniaus specialiąsias mokyklas kasmet baigia kelios dešimtys asmenų, turinčių proto negalią, kuriems yra būtina užtikrinti bendruomenines paslaugas dienos centruose, o asmenims, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių nebegali globoti - grupinio gyvenimo namuose. Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų.
Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose. Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą.
Grupinio Gyvenimo Namų Pavyzdžiai Užsienyje
Pasak specialisto, Vokietijos Braunšveigo mieste yra apie dešimt panašių namų, kurie priklauso organizacijai „Gyvenimo pagalba“ („Lebenshilfe“). Grupinio gyvenimo namai atidaromi tėvų, auginančių proto negalią turinčius vaikus, iniciatyva. Įsikuria čia sulaukę pilnametystės, norintys gyventi savarankiškai, atskirai nuo savo šeimų.
Kiekvienuose grupinio gyvenimo namuose gyvena po dešimt įvairaus amžiaus žmonių. Būstas skiriamas visam laikui, nebent, pasikeitus sveikatai, neįgaliajam prireikia kitokios priežiūros. Dauguma kambarių - vienviečiai, tad beveik visi gyvena po vieną, kiekvienas turi televizorių, spintą, lovą. Kai kurių tėvai atgabena ir savų daiktų, pasirūpina, kad aplinka kuo labiau primintų tikruosius namus.
Vokietijoje į tėvus, kurie apgyvendina savo atžalas panašiose įstaigose, požiūris nėra neigiamas. Atvirkščiai: aplinkiniai džiaugiasi, kad ilgą laiką auginę ir prižiūrėję sunkią negalią turinčius vaikus tėvai pagaliau gali atsikvėpti, pakeliauti, nuveikti ką nors gera ne tik savo vaikui, bet ir sau.
Taip pat skaitykite: Galimybės dirbant Vokietijos senelių namuose
Panašūs namai - garantas tėvams, kad vaikai ir po jų mirties gyvens laimingai, bus saugūs ir viskuo aprūpinti. Visi tėvai noriai bendradarbiauja su grupinio gyvenimo namų darbuotojais, domisi atžalų gyvenimu. Jie dažnai užsuka į svečius, eina pasivaikščioti su savo vaikais į miestą, savaitgaliais parsiveža namo. Tėvai patenkinti tuo, kad jų vaikai gyvena atskirai nuo šeimos, savarankiškai.
Vis dėlto, savarankiško gyvenimo namų žmonėms, turintiems proto negalią, labai trūksta ir Vokietijoje. Šeimoms ne vienus tenka palaukti eilėje, kol atsiras laisva vieta. Tiems, kurie gyvena savo namuose, paslaugas teikia mobiliosios specialistų komandos.
Aplinka - Tarsi Namuose
Nors grupinio gyvenimo namuose visi gyvena atskiruose butuose, noriai bendrauja tarpusavyje. Draugėn visi susirenka didelėje virtuvėje, poilsio kambaryje. Su grupinio gyvenimo namų gyventojais nuolat būna keletas darbuotojų. Ne visi jie dirba visu etatu, studentai neretai įsidarbina ir pusdieniui. Labai svarbu, kad darbuotojai būtų motyvuoti, gebėtų suprasti negalią turintį žmogų, norėtų jam padėti. Nuo darbuotojų kvalifikacijos, geranoriškumo nemenkai priklauso šių namų atmosfera.
Pašnekovas pastebi, kad tėvai visame pasaulyje yra vienodi: jie linkę palepinti savo vaikus, nudirbti už juos buities darbus, todėl dažnas proto negalią turintis žmogus į grupinio gyvenimo namus ateina neturėdamas elementarių įgūdžių. Čia jie pramoksta tvarkytis buityje, pasirūpinti higiena.
Darbai ir pareigos kiekvienam grupinių namų gyventojui paskirstomi pagal galimybes ir gebėjimus. Dirba visi: vieni skuta bulves, kiti sudeda skalbinius į skalbyklę, treti atlieka dar kitą užduotį. Tie, kurie turi itin sunkią negalią, eina į lavinamąsias grupes, kur jiems siūloma įvairi užimtumo veikla - piešimas, lipdymas, darbeliai iš popieriaus. Tam tikru metu į grupinio gyvenimo namus ateina gydytojas, kuris kiekvieną apžiūri, išklauso. Jei žmogus suserga, vienas iš darbuotojų palydi pas medikus.
Taip pat skaitykite: Asociacija "Vokietijos Karių Kapų Globos Tautinė Sąjunga"
Be to, visi „Gyvenimo pagalbos“ gyventojai yra įdarbinami šios organizacijos dirbtuvėse. Kasryt atsikėlę ir papusryčiavę visi sėda į autobusus, kurie nuveža juos į darbą. Trečią dienos jau būna namuose. Darbai, kuriuos gali dirbti proto negalią turintys žmonės, taip pat skirtingi. Vieni gamina automobilių detales, kiti skalbia ir panašiai. Už darbą visiems mokamas atlyginimas. Tiesa, simbolinis - nuo 100 iki 300 eurų, tačiau galimybė užsidirbti - svarbus motyvas nesėdėti rankų sudėjus.
Neįgalieji gauna ir valstybės paramą, taip pat pašalpas, skirtas drabužiams, avalynei pirkti. Prie „Gyvenimo namų“ išlaikymo prisideda ir labiau pasiturintys tėvai.
Už uždirbtus ir sutaupytus pinigus visi kasmet keliauja - ne tik po Vokietiją, bet ir į užsienį. E. Stravinskas kartu su grupinio gyvenimo namų gyventojais aplankė Austriją, Čekiją, Lenkiją, Daniją ir kitas šalis.
Lukšių grupinio gyvenimo namų statybos. Šaltinis: sakiai.lt
Grupinio Gyvenimo Namai Lietuvoje
Šiuo metu šalyje vyksta reforma: stabdomi siuntimai į didžiausias globos įstaigas, globos namų, kur gyvena 300 žmonių, mažės, dalį pagyvenusių žmonių bei su psichine negalia, kurie gali savimi pasirūpinti patys, bus bandoma integruoti į bendruomenę, kuriami grupinio gyvenimo namai, kur gyventų ne daugiau kaip po 20 žmonių. Juose bus sudarytos namų aplinkos sąlygos savarankiškai tvarkytis savo asmeninį gyvenimą.
Savivaldybėje yra savarankiško gyvenimo namai, kuriuose gyvena nemažai tokią negalią turinčių asmenų. Jų gyvenimo specifika tokia, kad jiems norisi bendrauti, todėl jie buriasi į grupeles. Todėl antrame pertvarkos etape planuojama juos plėsti, kad jie būtų kiekvienoje savivaldybėje.
Europos Sąjungos investiciniai fondai finansuos tokių namų statybą Elektrėnų savivaldybėje ir 35 kitose šalies savivaldybėse. Kadangi Elektrėnuose turime savarankiško gyvenimo namus, Paramos šeimai tarnybą, kur negalią turintiems asmenims organizuojamas užimtumas, tad nusprendėme, kad Grupinio gyvenimo namus tikslingiausia steigti Vievyje.
Šiuose namuose planuojama apgyvendinti iki 10 asmenų. Planuojama įrengti 8 vienviečius ir du dviviečius kambarius. Taip pat Vievyje bus įsteigtos socialinės dirbtuvės, kuriose bus organizuojamas užimtumas.
Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje susiduriama su iššūkiais įgyvendinant grupinio gyvenimo namų projektus. Žinią, kad Žiežmariuose bus statomi namai neįgaliesiems, miestelio gyventojai priėmė protestu. Šis įvykis plačiai nuskambėjo po visą Lietuvą ir nė vieno nepaliko neabejingo.
Vilniaus Miesto Iniciatyvos
Nauji grupinio gyvenimo namai - dalis Vilniaus miesto strategijos plėsti bendruomenines socialines paslaugas. Mieste šiemet atidaryti tokio tipo namai Naujininkuose, 2024 m. pavasarį tokie grupinio gyvenimo namai buvo atidaryti Panerių seniūnijoje. Sostinės tarybos posėdyje trečiadienį pradėtas svarstyti siūlymas šiuos namus įkurti Gelvadiškių g. 70 (Antakalnyje).
Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės informacija, šiuose namuose apsigyvens jaunuoliai, dabar gyvenantys Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionate, kur dabar gyvena 30 jaunų žmonių, galinčių ir turinčių gyventi bendruomenėje.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorė Jūratė Čečetienė sako, kad grupinio gyvenimo namai Vilniuje - tai vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems. Atrenkant žmones gyventi grupinio gyvenimo namuose visų pirma bus įvertinamas noras ir pasirinkimas, kur gyventi. Taip pat bus vertinami jaunuolių savarankiškumas, turimi įgūdžiai.
Sostinės savivaldybės atstovai pabrėžia, kad grupinio gyvenimo namų gyventojai bus visą parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčio darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Su žmonėmis dirbsiantys specialistai padės gyventojams rūpintis asmens higiena, paragins išgerti vaistus, padės įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių. Socialinis darbuotojas su padėjėju kiekvieną dieną gyventojams organizuos dienos užimtumo veiklą. Žadama organizuoti vilnos vėlimo, medžio darbų, maisto gaminimo užsiėmimus.
Institucinės Globos Pertvarka
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje vyksta etapais. Grupinio gyvenimo namų statyba - antrojo etapo dalis. Grupinio gyvenimo namų statyba Vievyje - pagrindinis antrojo Institucinės globos pertvarkos etapo darbas. Šie namai skirti asmenims, turintiems proto arba psichinę negalią.
Pirmasis pertvarkos etapas eina į pabaigą. Pirmojo pertvarkos etapo galutinis rezultatas, kad visi vaikai gyvena arba šeimose, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuo metu savivaldybėje veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai - Elektrėnuose ir Beižionyse - bei palydimosios globos butas. Ateityje planuojame turėti dar dvejus bendruomeninius vaikų globos namus, į kuriuos sutalpinsime visus vaikučius iš globos namų.
Teisės aktai įpareigoja, kad iki 2020 m. visi vaikai turi būti apgyvendinti bendruomeniniuose globos namuose. Iš tų vaikų, kurie gyvena Bendruomeniniuose globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, geriau, didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Niekas nenori grįžti į globos namus.
Dar viena pirmojo pertvarkos etapo dalis - vaikų dienos centrų plėtra. Ateityje planuojame Vievyje įrengti dar vieną vaikų dienos centrą.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Lietuvoje kuriami bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ar proto negalia. Mūsų rajone iki 2023 m. tokie namai turėtų atsirasti Lukšiuose, Šakiuose bei Gelgaudiškyje.
Iššūkiai Ir Kritika
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė sako, kad grupinio gyvenimo namai - tai dar vienas „gardelis“, kur negalią turintys žmonės sprendimų negalės priimti savarankiškai. Pasak jos, pagal deinstitucionalizacijos, kuri teoriškai prasidėjo 2014 m., programą ir toliau finansuojamos institucijos, bet ne savarankiškas žmonių gyvenimas visuomenėje, todėl praktiškai šis procesas net neprasidėjo.
Anot pašnekovės, šį supratimą papildo JT Neįgaliųjų teisių komiteto 5-oji bendroji pastaba, kur aiškinama, kad nei didelės įstaigos, kuriose gyvena daugiau kaip 100 žmonių, nei penkių ar šešių asmenų grupei skirti mažesni namai ir netgi individualūs namai negali būti laikomi savarankišką gyvenimą užtikrinančia aplinka, jeigu jiems būdingi kiti institucinės priežiūros įstaigas ar institucionalizaciją apibrėžiantys elementai. Būtent asmens autonomija ir apsisprendimas yra savarankiško gyvenimo pagrindas.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė primena, kad JT Neįgaliųjų teisių komiteto 5-oje bendrojoje pastaboje nurodyta, jog būstas negalią turintiems žmonėms turi būti įperkamas. Tam Konvencijos šalys turi panaikinti arba pertvarkyti politiką, įstatymus ir praktiką, kuri neleidžia šiems žmonėms pasirinkti gyvenamosios vietos, apsirūpinti įperkamu ir prieinamu būstu, išsinuomoti būsto arba naudotis pagrindiniais infrastruktūros objektais ir paslaugomis, kurios jiems būtinos gyvenant savarankiškai.
| Šalis | Organizacija | Gyventojų skaičius | Ypatybės |
|---|---|---|---|
| Vokietija | Lebenshilfe | Iki 10 | Iniciatyva tėvų, būstas visam laikui, dauguma kambarių vienviečiai |
| Lietuva | Įvairios savivaldybės | Iki 20 (reforma), iki 10 (norma) | Institucinės globos pertvarka, siekis integruoti į bendruomenę |
tags: #vokietijos #grupinio #gyvenimo #namai