Tokie simptomai yra realūs ir pacientai juos tikrai jaučia, tačiau dažniausiai nėra tiesioginio fizinio pagrindo šiems simptomams. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia moterims ir gali sukelti reikšmingus kasdienio gyvenimo sunkumus. Somatizacinis sutrikimas paprastai pasireiškia jauname amžiuje ir gali tęstis ilgą laiką.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Somatizacinis sutrikimas yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kuris susijęs su emocinėmis, psichologinėmis ir biologinėmis priežastimis. Tikslios priežastys gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno asmens, tačiau paprastai ligą sukelia įvairių veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai: Asmenys, kurių šeimos nariai turi psichikos sutrikimų, dažniau patiria somatizacinį sutrikimą. Emociniai stresai: Ilgalaikis emocinis stresas, trauma ar psichologiniai sunkumai gali sukelti kūno simptomus, nes emociniai skausmai pasireiškia fiziniais simptomais. Neurocheminiai sutrikimai: Neurotransmiterių disbalansas smegenyse gali būti susijęs su šio sutrikimo atsiradimu. Asmenybės ypatumai: Asmenys, linkę į nerimą, depresiją ar perfekcionizmą, gali būti labiau pažeidžiami somatizaciniam sutrikimui.
Simptomai
Somatizacinis sutrikimas pasižymi daugybe simptomų, kurie gali apimti įvairias kūno sistemas. Simptomai yra realūs ir dažnai sukelia rimtą diskomfortą bei trukdo kasdienei veiklai. Nors simptomai yra fiziniai, jų atsiradimas ir trukmė yra susiję su psichologiniais faktoriais.
- Skausmas: Galvos, nugaros, sąnarių, raumenų ar krūtinės skausmai, kurie neturi aiškios medicininės priežasties.
- Virškinimo sutrikimai: Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Širdies ir kraujagyslių sutrikimai: Dažnas širdies plakimas, spaudimo pojūtis krūtinėje, galvos svaigimas.
- Kvėpavimo sistemos simptomai: Pasunkėjęs kvėpavimas ar jausmas, kad trūksta oro.
- Kiti simptomai: Nuovargis, bendras silpnumas, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas.
Šių simptomų trukmė gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki daugelio metų, o pacientai dažnai keičia gydytojus ieškodami diagnozės ir paaiškinimo, nors fiziniai tyrimai nerodo aiškios ligos. Simptomai nėra simuliuojami, pacientas juos jaučia iš tiesų, tačiau jų priežastis nėra fizinė liga, o psichinė. Sutrikimo eiga yra lėtinė ir banguojanti, susijusi su ilgalaikiais socialinio, tarpasmeninio bei šeimyninio funkcionavimo sutrikimais. Somatizacijos sutrikimas dažnai pasitaiko moterims; santykis tarp vyrų ir moterų yra apie 10:1.
Dažnas nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas (NSS)
Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas pasitaiko moterims dažniau nei vyrams ir pasireiškia 30 kartų dažniau nei somatizacinis sutrikimas. Jo klinika gali būti įvairi: nuolatinis nuovargis, apetito stokos jausmas bei virškinimo trakto diskomfortas. Simptomai gali būti santykinai nedideli ar nebūti išryškinti ir dažnai nerodo aiškių organinių pažeidimų.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Diagnostika
Diagnostika grindžiama klinikiniu vertinimu ir atmetimo metodu: turėtų būti atlikti būtini tyrimai, tačiau nerandama aiški organinė priežastis simptomams paaiškinti. Svarbu atskirti nuo kitų psichikos sutrikimų, kurie gali būti somatinių simptomų priežastis arba su jais susiję.
- Fiziniai skundai prasideda jaunesniame nei 30 metų amžiuje ir trunka keletą metų; nukenčia darbinis bei socialinis funkcionavimas.
- Turėtų būti įtraukti kriterijai apie skausmo, virškinimo, lytinės sistemos ir pseudoneurologinius simptomus.
- Simptomų kilmė nėra paaiškinama tyrimais, o jų ryšys su fizine liga vadinamas neadekvačiu.
- Simptomai nėra simuliuojami ar sugalvoti.
Nediferencijuoto somatoforminio sutrikimo diagnostikos kriterijai apima vieną ar du somatoforminius simptomus, klinikinės įtampos ar veiklumo pažeidimą, trunkantį ne mažiau 6 mėnesių, bei poreikį atskirti nuo kitų psichikos sutrikimų.
Gydymas
Gydymas yra sudėtingas ir ilgas, visiškai išgydyti paprastai nepasiseka. Pagrindinės nuostatos: gydymą dažnai veda vienas gydytojas (gydytojas pirminės sveikatos priežiūros ar psichiatras). Paciento vizitai reguliarūs (kas 4-6 savaites), trumpi, su trumpu somatiniu tyrimu ir paaiškinimu, kad tyrimų duomenys yra svarbesni už skundų kilmės aiškinimą. Svarbu vengti nereikalingų tyrimų ar operacijų, aiškinti psichiatrio konsultacijos svarbą. Dauguma autorių rekomenduoja derinti psichoterapiją ir medikamentinį gydymą; individuali psichoterapija dažnai efektyvesnė už grupinę. Esant skausmui taikomos relaksacijos priemonės.
Vaistai: antidepresantai (dažnai SSRI) gali būti skiriami depresiijai ar nerimui mažinti; trankviliantai - nerimui ir nemigai, trumpam laikotarpiui, atsargiai dėl priklausomybės. Profilaktikai svarbu laikytis gydymo režimo, ilgam, kartais keliems mėnesiams ar net metams, o raminamiesiems - griežtai pagal gydytojo nurodymus. Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda atgauti kasdienio gyvenimo įgūdžius, darbo įgūdžius, stresą valdyti ir naudotis laiko planavimu bei organizavimu. Svarbu skirti dėmesį gyvenimo kokybei ir socialinei integracijai.
Liaudiškos priemonės ir gyvenimo būdas
Aromaterapija, meditacija, kvėpavimo pratimai ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti streso lygį ir palengvinti simptomus. Hobių ir laisvalaikio veiklos įtrauktis, aplinkos pritaikymas ir socialinė parama gali pagerinti gyvenimo kokybę bei sumažinti izoliacijos jausmą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Prevencija ir visuomeninės bei individualios strategijos
Prevencija nėra viens nuo kito atskirai veikiančios priemonės, nes somatizaciniai sutrikimai gali kilti dėl genetinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Svarbu anksti nustatyti psichikos sveikatos problemas ir užtikrinti prieigą prie tinkamos pagalbos. Ergoterapeutų darbas yra svarbus: jie ugdo kasdienio gyvenimo įgūdžius, padeda planuoti laiką, skatina užimtumą, teikia streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžius, bei skatina veiklas, kurios didina pasitenkinimą gyvenimu ir mažina izoliaciją.
Jei jaučiatės, kad jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kreipkitės į gydytoją ar psichiatrą. Tokios sąlygos gali būti painios tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros sistemai, todėl svarbu suprasti, kad psichikos sutrikimai ir somatiniai simptomai reikalauja kompleksinio požiūrio ir individualaus planavimo.
Somatinių simptomų sutrikimas ir dirbtinis sutrikimas: psichikos psichinė sveikata | @LevelUpRN
Duomenų lentele apie pagrindinius sutrikimus
| Sutrikimas | Keli simptomai | Diagnozės pagrindas | Gydymo pagrindas |
|---|---|---|---|
| Somatizacijos sutrikimas | Daugybė skirtingų organų sistemų simptomų | Klinikinė anamnezė, tyrimų atmetimas | Psichoterapija (dažnai KET), vaistai (SSRIs), liaudies priemonės papildomai |
| Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas | Vienas ar keli simptomai, mažiau intensyvūs | Klinikinė įtaka, ilgai trunkantis pobūdis | Psichoterapija, psichotropiniai vaistai pagal poreikį |
| Somatinių simptomų sutrikimas (SSD) | Kūno simptomai pasireiškia ir kelia nerimą | Klinikinis įvertinimas, atmetimas organinių ligų | Medicininė ir psichologinė pagalba, nefarmakologiniai metodai |
Apibendrinimas
Somatogeniniai psichikos sutrikimai - tai psichosomatinės kilmės būklės, kuriose fiziniai simptomai yra realūs, tačiau jų kilmė labiau susijusi su emocine ir psichologine būsena nei su organine liga. Diagnostika orientuota į atmetimą ir klinikinį įvertinimą, o gydymas - į integruotą požiūrį su psichoterapija, vaistais ir gyvenimo būdo keitimu. Svarbu anksti įsitraukti į gydymą ir laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų galima pagerinti savijautą ir funkcionalumą kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #somatogeniniai #psichikos #sutrikimai