Pažyma apie pajamas pensijai gauti 1991 metais: svarbi informacija ir dokumentai

Rūpinimasis būsima pensija - svarbus žingsnis, kurį verta pradėti kuo anksčiau. Valstybinis socialinis draudimas (VSD), arba kitaip stažas pensijai, yra tiesiogiai susijęs su minimalia mėnesine alga (MMA). Nuo 2018 m. minimalus stažas senatvės pensijai gauti - 15 metų. Būtinasis stažas pensijai yra 30,5 metų - žmogui mokama viso dydžio pensija. Sukaupusiems nuo 15 iki 30,5 metų stažo, pensija mokama sumažinta.

Pensijų kaupimas

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl svarbu iš anksto pasirūpinti dokumentais, kokie dokumentai reikalingi ir kaip skaičiuojamas stažas pensijai. Taip pat apžvelgsime našlių ir našlaičių pensijų skyrimo tvarką.

Kodėl reikia rūpintis dokumentais iš anksto?

“Man tik 52-eji metai, tačiau esu raginamas pateikti dokumentus būsimai pensijai gauti. Kodėl tuo reikia rūpintis iš anksto?” - klausia individualia veikla besiverčiantis A.J. iš Kauno. “Sodra”, įgyvendindama LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimą, renka iš gyventojų dokumentus, reikalingus būsimai valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti. Surinktų dokumentų duomenys bus suvesti į “Sodros” informacinę duomenų bazę ir, sukakus senatvės pensijos amžiui, žmogui nereikės rūpintis ir ieškoti reikiamų pensijai paskirti dokumentų, - tereikės su asmens tapatybės dokumentu atvykti į “Sodros” teritorinį skyrių ir užpildyti prašymą skirti senatvės pensiją.

Kitokioje padėtyje atsidurs tie, kurie tik paskutinėmis dienomis prieš pensiją pradės ieškoti dokumentų. Pradėjęs rinkti dokumentus, žmogus susiduria su nenumatytomis problemomis. Keičiantis ekonominei situacijai, kinta įmonių ar įstaigų statusas, pavadinimas, jos bankrutuoja ar yra likviduojamos, tačiau neperduoda dokumentų archyvams. Dėl to sunku įrodyti įgytą darbo stažą ar draudžiamąsias pajamas (atlyginimą). Tad kuo anksčiau dokumentai bus pradėti rinkti, tuo daugiau galimybių žmogus turi gauti reikiamus dokumentus apie jo darbo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas.

Nepateikus visų reikiamų dokumentų, pensija gali sumažėti, nes pensijos dydis yra tiesiog proporcingas draudžiamosioms pajamoms ir stažui. Kuo didesnės draudžiamosios pajamos ir stažas, tuo didesnė pensija. Kai kas klausia, kodėl reikia pristatyti dokumentus, kurie, jų manymu, yra sukaupti “Sodros” duomenų bazėje. Individuali apdraustųjų socialiniu draudimu įskaita vedama tik nuo 1994 metų, todėl joje nėra duomenų apie asmenų iki šios datos įgytą stažą ar turėtą uždarbį.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Stažas pensijai: kaip jis kaupiamas ir skaičiuojamas?

Stažas pensijai kaupiamas ir skaičiuojamas nuo priskaičiuoto atlyginimo „ant popieriaus“ - tai pajamos, nuo kurių „Sodrai“ sumokami mokesčiai už išdirbtą darbuotojo darbo laiką. Stažas pensijai yra tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA - 555), t. y. gali sumažėti, nei realiai sukauptas stažas nuo gautų pajamų dydžio arba įtraukus laikotarpį, kai nebuvo gautos draudžiamosios pajamos, pvz., už „pusę etato“ yra oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai.

Valstybė apdraudžia asmenis socialiniu pensijų draudimu, kai tam tikri laikotarpiai prilyginami savarankiškam darbo stažui, pvz., šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki trejų metų, slaugantys negalią turintį vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir pan. Eil. Nedirbanti, pagimdžiusi kūdikį, mama draudžiama valstybės socialiniu pensijų draudimu iki kol vaikui sukaks 3 metai, tad ir stažas pensijai kaupiamas iki kol vaikui sukaks 3 metai, tačiau “Sodros” vaiko priežiūros išmoka mamai nėra mokama.

  • Šeimos pasirinkimu, vienas iš tėvų draudžiamas valstybės socialiniu pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai.
  • Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri sunkią negalią turintį vaiką, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I ir II lygio nuolatinės slaugos poreikį.
  • Mama / tėtis yra draudžiami valstybės lėšomis pensijų draudimu ir kaupia stažą pensijai, kai prižiūri vaiką su negalia, kuriam gydytojo siuntimu NDNT nustatė specialųjį I lygio nuolatinės priežiūros pagalbos poreikį.
  • Draudimas valstybės lėšomis įsigalioja nuo tada, kai atsiranda faktinės aplinkybės, kurios suteikia teisę į šį draudimą - net ir kreipiantis dėl šio draudimo vėliau, nei pradėta slauga, pateikus reikalingus dokumentus jis gali būti taikomas ir atbuline tvarka.

Kokius dokumentus reikia pateikti "Sodrai"?

Dokumentų “Sodrai” nereikia pateikti tiems asmenims, kurie jau gauna senatvės pensiją arba pradėjo dirbti po 1995 m. sausio 1 d. Asmenys, kurių pensinis amžius sukaks iki 2009 m. sausio 1 d. (moterys, gimusios iki 1948 m. gruodžio 31 d., vyrai, gimę iki 1946 m. birželio 30 d.) turi pateikti:

  • darbo knygeles (jų kopijas) ir kitus dokumentus (darbo stažo pažymėjimus, kolūkiečio darbo knygeles, archyvų įstaigų išduotus pažymėjimus ir pan.), patvirtinančius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įgytą darbo stažą;
  • darbdavių ar archyvų išduotas pažymas apie draudžiamąsias pajamas (atlyginimą), gautas nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Jeigu asmuo nurodytu laikotarpiu nedirbo arba dirbo mažiau nei penkerius metus iš eilės, tada trūkstamų metų pajamos įrodomos pažymomis iš ankstesnio (1974 m.);
  • karinį bilietą (jei atliko karinę tarnybą) ir kopiją.

Asmenys, kurių pensinis amžius sukaks po 2009 m. sausio 1 d. (moterys gimusios po 1949 m. sausio 1 d., vyrai gimę po 1946 m. liepos 1 d.), pensija bus apskaičiuojama pagal visą įgytą socialinio pensijų draudimo stažą ir visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. Tad “Sodrai” reikia pristatyti tokius pačius dokumentus, kaip išvardyta, išskyrus pažymą apie draudžiamąsias pajamas. Taip pat reikia pateikti informaciją apie tai, ar asmuo kiekvieną mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų nuo 1991 m. birželio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.

Be to, abiem asmenų grupėms ateinant į “Sodros” skyrių reikia turėti:

Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB

  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą;
  • jei keista pavardė, dokumentą, liudijantį pavardės keitimą.

Dokumentus būsimai pensijai gauti gyventojai gali pateikti bet kuriame “Sodros” teritoriniame skyriuje. Iškilus kad ir mažiausiam neaiškumui, kreipkitės į “Sodros” Kauno skyrių. Duomenų kaupimo specialistai pakonsultuos, paaiškins, padės gauti jūsų dokumentus iš archyvų, patars, kur kreiptis dėl pažymų apie stažą ar pajamas. Informacija visais socialinio draudimo klausimais teikiama vieningu “Sodros” telefonu 8 700 700 80.

Našlių ir našlaičių pensijos

"Sodros" specialistai dažnai sulaukia klausimų apie našlių ir našlaičių pensijas, taip pat pasitaiko atvejų, kai asmenys pavėluotai kreipiasi dėl tokių pensijų skyrimo. Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šios pensijos skiriamos mirusiojo, drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, sutuoktiniui ir vaikams (taip pat jiems prilygintiems asmenims), jeigu mirusysis buvo įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo arba senatvės pensiją (priklausomai nuo jo amžiaus) arba vieną iš šių pensijų gavo.

Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.

Kas turi teisę gauti našlių pensiją už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį sutuoktinį?

  • Našlė arba našlys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo, jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais iki jiems sukako 18 metų ir jeigu jiems mokama maitintojo netekimo, valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija.
  • Našlė arba našlys, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki sutuoktinio mirties arba sulaukė tokio amžiaus per 5 metus po sutuoktinio mirties.

Minėti asmenys turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei sutuoktinis, miręs po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. Našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d., našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.

Koks našlių pensijos už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį sutuoktinį dydis?

Tokios pensijos dydis - 25 procentai 2002 metų kovo mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. 34,50 Lt (138 x 0,25). Patvirtinus naują, didesnį bazinės pensijos dydį, našlių pensijos nedidinamos.

Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“

Kas turi teisę gauti našlių pensiją už po 1995 m. sausio 1 d. mirusį asmenį?

  • Našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais per 5 metus po sutuoktinio mirties.
  • Faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jiems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo, jeigu šie vaikai buvo pripažinti neįgaliaisiais iki jiems sukaks 18 metų, jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija, jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio (t. y. našlio ar našlės), kuriam gali būti paskirta našlių pensija.

Jeigu nėra aukščiau išvardytų asmenų (t.y. nei našlio, nei faktinio sutuoktinio), teisę gauti našlių pensiją turi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo, jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais iki jiems sukaks 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija.

Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš jų.

Koks našlių pensijos už po 1995 m. sausio 1 d. mirusį asmenį dydis?

Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijas, našlių pensija skiriama 20 procentų mirusiajam paskirtos pensijos dydžio, apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (138 Lt) ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas (886 Lt). Jeigu mirusysis iki mirties dienos negavo jokios pensijos, jam paskiriama galėjusi priklausyti netekto darbingumo (kaip netekusiems 60-70 procentų darbingumo) arba senatvės (jeigu miręs asmuo jau buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) pensija. Našlių pensijos dydis apskaičiuojamas pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (138 Lt) ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas (886 Lt).

Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo išankstinę senatvės pensiją, 20 procentų našlių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos išankstinės senatvės pensijos dydį. Jeigu mirusysis išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, 20 procentų našlių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijos dydį arba į galėjusios asmeniui priklausyti senatvės ar netekto darbingumo pensijos dydį (priklausomai nuo amžiaus).

Jeigu teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai (rūpintojai), 20 procentų mirusiojo gautos ar galėjusios priklausyti pensijos padalijama kiekvienam po lygiai.

Kas turi teisę gauti našlaičių pensiją už iki 1995 m. sausio 1 d. ir po 1995 m. sausio 1 d. mirusius tėvus (įtėvius)?

  • Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.

Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

Koks našlaičių pensijos dydis?

Našlaičių pensija skiriama 30 procentų mirusiam asmeniui paskirtos arba galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, ar senatvės pensijos (jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių). Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo išankstinę senatvės pensiją, 30 procentų našlaičių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos išankstinės senatvės pensijos dydį. Jeigu mirusysis išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, 30 procentų našlaičių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijos dydį arba į galėjusios asmeniui priklausyti senatvės ar netekto darbingumo pensijos dydį (priklausomai nuo amžiaus).

Patvirtinus naują, didesnį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar (ir) naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.

Socialinis draudimas

Kokių dokumentų reikia našlių ir našlaičių pensijai paskirti?

  • Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
  • Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą Darbingumo lygio pažymą (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d.
  • Teismo sprendimą dėl išlaikymo fakto nustatymo, jeigu dėl našlaičių pensijos skyrimo už mirusį patėvį (pamotę) kreipiasi posūnis (podukra).
  • Dokumentus, įrodančius mirusiojo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
  • Dokumentus, įrodančius mirusiojo uždarbį, turėtą 1984 m. sausio 1 d. - 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
  • Prašymą skirti našlių ir našlaičių pensiją užpildysite teritoriniame "Sodros" skyriuje. Tipinę formą galima rasti ir "Sodros" interneto svetainėje www.sodra.lt.

"Sodra" nuo 1994 m. sausio 1 d. kaupia duomenis apie apdraustų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas. Taigi visi duomenys apie asmenų stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. yra "Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje. Todėl dokumentų, įrodančių mirusiojo po 1994 m., "Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje nėra duomenų tik apie 1994 m. karių ir pareigūnų pajamas ir apie mokėtas ligos bei nėštumo ir gimdymo pašalpas. Jeigu mirusysis 1994 m. tokių pajamų ar pašalpų yra gavęs arba abejojama dėl jų gavimo, reikia pateikti darbdavio ar archyvo išduotą pažymą apie 1994 m. turėtas pajamas.

Kaip mokama našlių ir našlaičių pensija?

Pensija skiriama ir mokama pagal nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą. Pensija gali būti pervedama į asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančiame banke, mokama pašte arba pristatoma į namus. Pensija mokama už praėjusį mėnesį, nepriklausomai nuo jos gavėjo turimų pajamų. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 str. 2 d. - išmokos paskyrimą kitoje institucijoje ar (ir) valstybėje.

Atkreipiame dėmesį, kad laiku nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui, permokėta suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka. Primename, kad pažymą apie mokymąsi reikia pateikti ne rečiau kaip du kartus per metus - kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pasibaigus semestrui (t. y. sausio arba vasario mėn.).

Dėl našlių ir našlaičių pensijos skyrimo galite kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyriaus Naujamiesčio pensijų skyrių, Vytauto g. 39 07 94, mob. 8610 54041, Pietinį pensijų skyrių, Taikos pr. 46 61 09, mob. 8610 54130, Gargždų skyrių, Kvietinių g. 47 06 82, mob. 8610 54160, Nidoje, adresu Taikos g. (8-469) 52700.

Valstybinis socialinis draudimas: kas apdraustas valstybės lėšomis?

Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme:

  • Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
  • Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
  • Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
  • Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
  • Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.

Svarbūs įstatymai

* Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Paskelbta: Lietuvos aidas, 1991-05-31, Nr.* Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas. Paskelbta: Valstybės žinios, 1994-12-14, Nr.

Tikimės, kad ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip pasiruošti pensijai ir kokie dokumentai reikalingi. Jei turite klausimų, nedvejodami kreipkitės į "Sodros" specialistus.

tags: #sodrai #1991 #metus #pazyma #apie #pajamas