Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti savo laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą.
Socialinės garantijos, dirbant su individualia veikla pagal pažymą, yra svarbi tema, ypač tiems, kurie nori užsitikrinti finansinį stabilumą ir saugumą tiek dabar, tiek ateityje.
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas:
- Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos
- Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Socialinio Draudimo Įmokos Vykdant Individualią Veiklą
Valstybinio Socialinio Draudimo (VSD) Įmokos
Tarifai:
- 12,52% - jei asmuo nekaupia pensijai papildomai.
- 15,52% - jei asmuo dalyvauja pensijų kaupime ir moka papildomą 3% įmoką.
VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, t. y. pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus, bet neatskaičius VSD ir PSD įmokų. Metinė VSD įmokų bazė negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VSD įmokų „lubos“).
Taip pat skaitykite: Stažas pensijai Lietuvoje
Privalomojo Sveikatos Draudimo (PSD) Įmokos
Tarifas: 6,98% (kas mėnesį mokama PSD įmoka lygi 6,98 % × MMA, t. y. 64,50 €. Įmoka mokama ne vėliau kaip iki paskutinės mėnesio dienos).
PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų.
Jei per mėnesį gautos pajamos yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga (MMA) - asmuo privalo sumokėti PSD įmoką nuo MMA.
Asmenys, kurie dirba pagal individualią veiklą (pagal pažymą), yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jų socialinės garantijos skiriasi nuo dirbančių pagal darbo sutartį. Šios garantijos priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, kurios nustatytos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Sveikatos Apsauga
Sumokėjus PSD įmokas, asmenys įgyja teisę į visavertę sveikatos apsaugą Lietuvoje. Tai reiškia, kad jie gali naudotis visomis, privalomojo sveikatos draudimo sistemos teikiamomis, paslaugomis:
Taip pat skaitykite: MLG Lietuvoje
- Gydytojų konsultacijomis ir diagnostika;
- Ligoninių ir ambulatorinio gydymo paslaugomis;
- Receptinių vaistų kompensacijomis;
- Neatidėliotina medicinos pagalba.
Svarbu pažymėti, kad PSD įmokas reikia mokėti reguliariai, net jei pajamų nėra. Jei įmokos nesumokėtos - asmuo netenka teisės į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pensijų Kaupimas
Sumokėtos VSD įmokos įtraukiamos į asmens pensijų stažą ir lemia būsimą pensijos dydį. Kasmet mokamos VSD įmokos suteikia:
- Stažą senatvės pensijai. Stažas apskaičiuojamas pagal VSD įmokų dydį. Norint užtikrinti pilną stažą - reikia sumokėti įmokas nuo minimalios sumos, kuri prilygsta 12 MMA (minimalios mėnesinės algos, atėmus išlaidas).
- Pensijos dydžio kaupimą. Kiekviena įmoka prisideda prie būsimos pensijos apskaičiavimo pagal įmokų bazę.
- Papildomas kaupimas II pensijų pakopoje (jei asmuo dalyvauja) taip pat priklauso nuo mokamų VSD įmokų.
Ligos Išmoka
Dirbantys pagal individualią veiklą turi teisę gauti ligos išmoką (jei sumoka VSD įmokas). Išmoka mokama:
- Jei asmuo dėl ligos ar traumos laikinai praranda darbingumą.
- Išmokos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės ir laikotarpio.
Norint gauti šią išmoką - reikia turėti ne mažiau kaip 3 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesių stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas pensijai
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Motinystės ir Tėvystės Išmokos
Dirbantys pagal individualią veiklą taip pat gali gauti motinystės ir tėvystės išmokas, jei moka VSD įmokas. Tam reikia:
- Turėti bent 12 mėnesių socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
- Išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų bazės.
Motinystės ir tėvystės išmokos suteikia finansinį pagrindą gimus vaikui ir leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims skirti daugiau laiko šeimai.
Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, nedarbo išmoka nepriklauso, nes nėra mokamos su nedarbo socialiniu draudimu susijusios įmokos.
Socialinės Garantijos Dirbantiems Pagal Individualią Veiklą: Išmokų Apžvalga
| Garantija | Sąlygos gauti | Išmokos dydis | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ligos išmoka | Bent 3 mėn. socialinio draudimo stažas per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn. | ~62,06 % vidutinių pajamų už praėjusius 12 mėn. | Pradedama mokėti nuo 3-iosios nedarbingumo dienos. |
| Motinystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo (ilgiau, jei gimdymas komplikuotas arba gimsta dvyniai). |
| Tėvystės išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio | Mokama 30 kalendorinių dienų nuo vaiko gimimo iki jam sueis 1 mėnuo. |
| Vaiko priežiūros išmoka | Bent 12 mėn. socialinio draudimo stažas per 24 mėn. | Iki 1 m.: ~77,58 % kompensuojamojo uždarbio, Iki 2 m.: 1 m. - ~54,31 %, 2 m. - ~31,03 %. | Pasirenkamas laikotarpis: 18 arba 24 mėnesiai. |
| Pensija | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Priklauso nuo sukaupto stažo ir sumokėtų įmokų. | 2025 m. minimalus stažas pensijai - 35 metai. |
| Stažas pensijai | Mokamos VSD įmokos pagal nustatytą minimalią bazę (12 MMA per metus). | Sukauptas stažas lemia teisę gauti pensiją ir jos dydį. | Svarbu mokėti įmokas reguliariai ir tinkamai deklaruoti pajamas. |
| II pensijų pakopa | Dalyvavimas pensijų kaupime (papildomos 3 % įmokos). | Papildomos santaupos senatvės pensijai, priklauso nuo kaupimo trukmės ir įmokų dydžio. | Savanoriškas, bet rekomenduojamas pasirinkimas. |
Senatvės Pensija Neturint Stažo
Daugelį neramina klausimas, ar senatvėje pavyks gauti pensiją, ypač jei žmogus neturėjo galimybės dirbti oficialiai arba dirbo nepakankamai ilgai, kad sukauptų reikalingą stažą.
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą.
Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Kas Yra Stažas Ir Kodėl Jis Svarbus?
Stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draustas socialiniu pensijų draudimu, mokėjo įmokas „Sodrai“ ir kaupė pensijai būtinus taškus. Kuo didesnis sukauptas stažas, tuo didesnė pensija.
Stažas apskaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vieneri stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių mėnesio algų (MMA). Pavyzdžiui, 2025 m. Kad būtų galima gauti senatvės pensiją, būtina pasiekti pensinį amžių ir turėti minimalų darbo stažą, kuris šiuo metu siekia 15 metų. Žmogus, neturintis šio minimalaus stažo, netenka teisės į senatvės pensiją.
Taip pat egzistuoja būtinasis stažas, kuris yra reikalingas gauti pilną bendrąją pensijos dalį. Šis stažas palaipsniui didėja ir 2027 m. pasieks 35 metus. Žmonėms, turintiems daugiau nei būtinasis stažas, pensijos dydis proporcingai padidėja.
Minimalus būtinasis stažas, norint gauti senatvės pensiją, šiuo metu yra 15 metų. 2025 metais būtinasis stažas senatvės pensijai sieks 34 metus, o nuo 2027 m. - 35 metus.
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR.
Šalpos Senatvės Pensija
Šalpos senatvės pensija mokama asmenims, kurie neturi teisės į senatvės pensiją dėl stažo stokos. Ši išmoka yra ženkliai mažesnė už vidutinę senatvės pensiją ir skirta padėti padengti būtiniausias išlaidas. 2025 m.
Šalpos senatvės pensija yra mokama ne tik tiems, kurie neturi stažo, bet ir tiems, kurie dėl sveikatos negalėjo dirbti. Šios pensijos dydis gali būti nedidelis, tačiau ji gali padėti išvengti visiško pajamų netekimo.
Papildomos Galimybės
Net jeigu stažo trūksta, galima jį kaupti dirbant iki pensinio amžiaus.
Jei asmuo neturi teisės į pensiją, jis gali pasinaudoti privačiomis pensijų kaupimo sistemomis. Bet šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti savo galimybes dalyvauti papildomame kaupime, juolab, kad šiuo metu svarstoma dėl II pakopos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos, tad vertėtų palaukti šių pokyčių.
Jei jau pasiekėte pensinį amžių ir neturite stažo, kreipkitės dėl šalpos senatvės pensijos.
2025 m. vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d.
Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Be to, nuo 2025 metų didėja ir mokamų pensijų dydis. Bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams didinama 10,63 proc. O individualioji pensijos dalis esamiems pensininkams didinama dar papildomai 1,4 proc. Šis papildomas didinimas aktualus tiems, kurių sukauptas stažas viršija būtinąjį stažą.
Socialinė Pašalpa
Jeigu žmogus norėtų gauti socialinę pašalpą, jo vidutinės pajamos per mėnesį neturi viršyti 193,6 Eur. Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, kas yra 193,6 Eur.
Jei žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis ne tik socialinės pašalpos. Tai gali būti tiek būsto šildymas, tiek karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos.
Kompensacijos Už Būsto Šildymą, Geriamąjį Ir Karštą Vandenį
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Norint gauti kompensaciją už geriamąjį vandenį, ji skiriama tokiu atveju, jei geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą - 49,4 proc.
Papildomos Išmokos Ir Kompensacijos 2025 Metais
- Vienišo asmens išmoka
- Valstybinės pensijos
- Šalpos pensijų bazės dydis
- Tikslinių kompensacijų bazė
- Bazinė socialinė išmoka (BSI)
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m.
Parama Susirgus Onkologine Liga
Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.
Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Senatvės Pensija Asmeniui Su Negalia
Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.