Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos minimalus gyvenimo lygis Lietuvoje

Minimalusis gyvenimo lygis gali būti naudojamas kaip socialinės atskirties matas. Jis yra vienas rodiklių, nustatančių skurdą šalyje.

Minimaliojo gyvenimo lygio nustatymo reikalavimus reglamentuoja tarptautiniai susitarimai, pvz., Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948). Joje teigiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į pakankamą gyvenimo lygį, kuris garantuotų jo ir jo šeimos gerovę - maistą, drabužius, būstą, medicininę priežiūrą ir būtiną socialinį aptarnavimą.

Lietuvoje minimalusis gyvenimo lygis apibūdinamas kaip šeimos mėnesinių pajamų suma, per mėnesį tenkanti vienam žmogui ir garantuojanti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, kuris atitinka organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, t. p. minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius.

Minimalaus gyvenimo lygio istorija Lietuvoje

20 a. pabaigoje-21 a. Taikomąjį minimalųjį gyvenimo lygį 1990-2008 nustatė ir tvirtino Vyriausybė. Jo dydį lėmė valstybės biudžeto galimybės. Tokio tipo minimalusis gyvenimo lygis Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatytas 1990 remiantis minimaliu vartojimo krepšeliu ir taikant statistinį normatyvinį metodą.

Dėl staigaus infliacijos didėjimo 1991 taikomasis minimalusis gyvenimo lygis buvo indeksuotas keturis kartus. Vėliau indeksavimas su infliacija buvo siejamas mažiau.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Skaičiuojamasis minimalusis gyvenimo lygis buvo nustatinėjamas 1993-2008. Kaip ir taikomasis minimalusis gyvenimo lygis, jis buvo grindžiamas minimalių vartojimo poreikių tenkinimu. Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio pagrindas buvo minimalaus maisto produktų rinkinio vertė.

Vyriausybė oficialiai netvirtino skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio. Jį nustatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Lietuvos statistikos departamento namų ūkių biudžetų tyrimų rezultatus.

Skaičiuojamojo minimaliojo gyvenimo lygio maisto produktų verte buvo remiamasi nustatant absoliučią skurdo ribą, t. p. valstybės remiamų pajamų dydį, kuris siejamas su minimaliu maisto produktų poreikio tenkinimu.

Nuo 2008 socialinės apsaugos išmokoms apskaičiuoti vietoje taikyto minimaliojo gyvenimo lygio naudojamas kitas rodiklis - bazinė socialinė išmoka.

Bazinės socialinės išmokos ir jų dydžiai

Siekdama sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, Vyriausybė pritarė siūlymui nuo birželio mėnesio didinti bazinius socialinių išmokų dydžius.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.

Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Tai palies apie 60 tūkst. žmonių.

Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus, tikslinių kompensacijų bazė didės iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės - neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Baziniai socialinių išmokų dydžiai

• BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA: 46 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 42 eurai, 2021 m. - 40 eurų).
• TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ: 138 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 126 eurai, 2021 m. - 120 eurų).
• VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS: 147 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 129 eurai, 2021 m. - 125 eurai).
• ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS: 173 EURAI (nuo 2022 m. sausio - 150 eurų 2021 m. - 143 eurai).

Apibendrinant, bazinių socialinių išmokų dydžiai nuolat peržiūrimi ir didinami, siekiant užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

Minimali mėnesinė alga (MMA)

Vyriausybė patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje. Numatoma, kad MMA sieks 1153 eurus vietoje dabar galiojančių 1038 eurų. Taip pat didės ir minimalus valandinis atlygis - nuo 6,35 iki 7,05 euro už valandą.

Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus naujam MMA dydžiui ir išlaikius dabartinį neapmokestinamąjį pajamų dydį, darbuotojai, uždirbantys minimalų atlyginimą, „į rankas“ gaus apie 846 eurus per mėnesį. Tai būtų maždaug 69 eurais daugiau nei šiuo metu ir viršytų prognozuojamą 2026 m. infliaciją.

Nepaisant pastangų susitarti, Trišalė taryba, sudaryta iš darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovų, rugsėjo 9 d. posėdyje nesutarė dėl vieningo MMA dydžio.

Finansų ministerijos duomenimis, šio sprendimo įgyvendinimui reikės apie 43,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad minimalios algos pokyčiai tiesiogiai paveiks apie 120 tūkst. dirbančiųjų (tiek visą, tiek ne visą darbo laiką), remiantis „Sodros“ 2025 m. liepos mėn. duomenimis.

„Valstybė yra tiek stipri, kiek saugiai jaučiasi jos silpniausi nariai.

tags: #socialines #apsaugos #ir #darbo #ministerijos #skaiciuojamas