Pedagogo socialinės emocinės kompetencijos apibrėžimas

Socialinė kompetencija - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Tai gebėjimas elgtis adekvačiai ir adaptyviai, prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos. Socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus.

Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Socialinio bendravimo patirtis ir tam tikros aplinkos ypatybės lemia socialinius įgūdžius, kurie įgijami socializacijos metu. Socialinius įgūdžius galima skirstyti į esminius, kurie stiprina žmonių sveikatą ir gerovę, ir situacinius.

Pavyzdžiui, sprendimų priėmimas, kūrybiškas, kritinis mąstymas, veiksmingas bendravimas, savęs pažinimas, streso įveikimas yra esminiai įgūdžiai, o mokėjimas atsisakyti, prieštarauti, nepertraukinėti kalbančiojo, sakyti gerus žodžius ir komplimentus, džiaugtis pagyrimu, užmegzti ir palaikyti kontaktą, pradėti, palaikyti ir užbaigti pokalbį, paprašyti pagalbos, reaguoti į pastabas ar kritiką, atsiprašyti, pripažinti klydus - situaciniai įgūdžiai.

Socialinės kompetencijos sudedamosios dalys

Socialinius įgūdžius sudaro:

• Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas).
• Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas).
• Emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis).

Taip pat, kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.

Taip pat skaitykite: Socialinių pedagogų perspektyvos

Socialinė kompetencija reiškia asmens gebėjimą sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.

Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.

Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.

Socialinė kompetencija pasireiškia gebėjimais:

Taip pat skaitykite: Perdegimo sprendimai socialiniams pedagogams

• Atpažinti ir įvardinti emocijas.
• Taikyti ir paaiškinti keletą nusiraminimo būdų.
• Naudoti tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis.
• Atpažinti ir įvardinti paauglystei būdingas emocijas.
• Atpažinti ir valdyti impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
• Apibūdinti save, savo bruožus.
• Apibrėžti, kas yra šeima, mokykla ir bendruomenė.
• Motyvuoti save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą.
• Išsikelti mokymosi tikslą ir sukurti kelių veiksmų planą jo siekti.
• Atpažinti tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreiptis pagalbos joms įveikti.
• Išsikelti akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia.
• Išsikelti gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
• Įvardinti kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas.
• Paaiškinti, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos.
• Analizuoti, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones.
• Analizuoti savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus.
• Dėmesingai išklausyti ir gerbti kitokią nuomonę.
• Apibūdinti bendrus žmonių bruožus bei skirtumus.
• Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas.
• Analizuoti unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą.
• Užmegzti ir palaikyti darnius santykius su skirtingais žmonėmis.

• Apibūdinti ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius.
• Paaiškinti, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti.
• Analizuoti stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį.
• Atstovauti žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos.
• Paaiškinti, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti.
• Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę.
• Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi.
• Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius.
• Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje.
• Užmezga teigiamus santykius.
• Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą.
• Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo.
• Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei.
• Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais.
• Apibūdinti situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį.
• Paaiškinti, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus.
• Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių.
• Atpažinti nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi.
• Nurodyti konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus.
• Verbaliniu ir neverbaliniu būdu spręsti grupės konfliktus.
• Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti.
• Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką.
• Dalyvauja kuriant bendras taisykles.
• Dalyvauti kuriant taisykles ir susitarimus.
• Vadovautis socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu.
• Analizuoti, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams.
• Planuoti laiką, užduotis atlieka laiku.
• Analizuoti galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti.
• Įvertinti rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas.
• Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą.
• Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
• Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
• Įvardija svarbius bendruomenės poreikius.
• Apibūdina šeimos narių vaidmenis.
• Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui.
• Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei.
• Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje.
• Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
• Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą.
• Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai.
• Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti.
• Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas.
• Apibūdinti, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų.
• Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą.
• Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.
• Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai.
• Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai.
• Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius.
• Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius.
• Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti.
• Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai.
• Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas.
• Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdziu jaunesniems.
• Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis.
• Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis.
• Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei.
• Apibūdinti asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones.
• Atsakingai rūpinasi savo kūnu.
• Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu.
• Paisy lyčių lygiavertiškumo.
• Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata.
• Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena.
• Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.
• Taisyklingai kvėpuoja.
• Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų.
• Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo.
• Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso.
• Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas.
• Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas.
• Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms.
• Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų.
• Analizuoti pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.
• Paaiškina maisto svarbą sveikatai.
• Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai.
• Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją.
• Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus.
• Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose.
• Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui.
• Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį).
• Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.

Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu. Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų, rodytų asmeninį pavyzdį.

Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Socialinės kompetencijos ugdymas

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.

Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime. Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.

Taip pat skaitykite: Socialinių pedagogų kvalifikacija Lietuvoje

Kušlevič - Veršekienė D., Pukinskaitė R. (2009) nagrinėjusios paauglių emocinį intelektą, pastebi, jog patiriami sunkumai paauglystėje iš dalies priklauso nuo emocinio intelekto lygio, individualių vaiko savybių, jo aplinkos, socialinės kompetencijos, neigiamų aplinkos įvykių, jų reikšmingumo bei jų pasikartojimo dažnio.

Čedavičienė D. (2008) pastebi, jog mokymo programos yra gana perkrautos dalykų, keičiasi jų turinys ir temos, todėl nenuostabu, kad mokytojai jaučiasi labai apkrauti ir nesiryžta skirti laiko dar vienam papildomam dalykui. Be to, tikriausiai jokiu kitu atveju mokytojo darbo kokybė nėra tokia svarbi, kaip programose ugdančiose socialines emocines kompetencijas, nes jau pats mokytojo elgesys klasėje yra emocinės kompetencijos arba trūkumo pavyzdys. Ne kiekvieno mokytojo temperamentas tinka tokioms pamokoms vesti, ne kiekvienas gali ir nori kalbėti apie jausmus. Iš pradžių nedaug mokytojų noriai imasi mokytis naujo dalyko, kuris atrodo toks neįprastas, palyginti su kasdieniu darbu.

Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas bei siejasi su Neale S., Spencer-Arnell L., Wilson L.:

• Patinka mokyti mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
• Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime.
• Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys. Teigiama energija užkrečiama, todėl ja dalinasi su klase.
• Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį. Taip pat vaikams atskleidžia, kuo domisi patys. Išsiaiškina, kaip vaikams patinka mokytis, stengiasi pažinti savo mokinių tėvus.
• Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus. Atiduoda visą save patiems sau, mokiniams, jų tėvams, mokyklai ir kiekvienam jais tikinčiam žmogui.
• Geba organizuotai dirbti - pa...

Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas - tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs.

Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes. Kaita neišvengiama visose mūsų kultūros srityse, tačiau švietimo sritis ypatingai reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp visų vaiko gerove suinteresuotų pusių ir pastangų kuriant sveiką, kūrybišką, palaikančią ugdymosi aplinką.

Pokyčiai reikalauja naujų žinių, požiūrių ir patyrimų. Būtent patyriminė praktika yra efektyviausia priemonė savęs pažinimui ir tobulėjimui. Jei žinosime, kaip tvarkytis su pokyčiais, išvengsime emocinio ir profesinio nuovargio ir nežinomybės dėl ateities. Norint išvengti kaitos, jaučiame nuolaitinę įtampą, todėl vertėtų ne vengti jos, o kurti ją patiems, t. y.

Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.

Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose. Mokykloje mokoma daugybės dalykų, kurių ne visuomet prireikia tolimesniame gyvenime.

Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.

Gebėjimas susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį ir išklausyti, atskleisti save, drąsiai pasipriešinti skriaudėjams, atjausti kitus, įveikti sunkumus, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, drąsiai žvelgti į sunkumus, nesidrovėti artimumo yra tie įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenime norint būti sėkmingu ir laimingu.

Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012) aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei, apskritai, asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Sėkmės susilaukiama tada, kai dėmesys skiriamas savęs pažinimui, lankstumui, savikontrolei, efektyviam konfliktų valdymui.

Kognityvinis intelektas (IQ) ir emocinis intelektas (EQ) koreliuoja, tačiau nėra susiję priežasties pasekmės ryšiais. Aukšto intelekto, išsilavinęs žmogus gali būti vienišas ir nelaimingas, nes nepakankamai išugdyti emociniai socaliniai gebėjimai, todėl santykiai su aplinkiniais gali būti komplikuoti. Galime stebėti ir atvirkščiai, žmogus, kuris baigė mokyklą žemais akademiniais įvertinimais ir nepasižymi aukštu intelektu, vėliau gali tapti itin sėkmingu verslininku ir kompanijos lyderiu.

tags: #pedagogu #socialines #emocines #kompetencijos