Lietuvoje kasmet pensijos indeksuojamos, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir darbo užmokesčio fondo pokyčius. Sprendžiant, kaip sparčiai kelti algas, vertinamas ne tik ankstesnių metų atlyginimų augimas, bet ir prognozės, kaip jie keisis artimiausius metus.
Šaltinis: LRT.lt
Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios prognozės ir jų galimas poveikis pensijų dydžiui ateityje. Aptariami indeksavimo koeficientai, papildomo indeksavimo galimybės ir valdžios planai dėl pensijų didinimo.
Pensijų Indeksavimas ir Prognozės
Pagal įstatymą, pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą (IK). Jis apskaičiuojamas kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai.
Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais. Iš jų galima susidaryti pirminį vaizdą, kiek pensijos bus didinamos nuo kitų metų pradžios, nors jos gali kiek kisti su naujais scenarijais, kurie bus skelbiami birželį ir rugsėjį.
Taip pat skaitykite: NVRC paslaugos
Pastarųjų prognozę kaip tik paskelbė Finansų ministerija. Ji numato, kad darbo užmokesčio fondas šiemet augs, 8,8 proc., o per kitus trejus metus - atitinkamai 7 proc., 5,7 proc. ir 5,6 proc.
Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos).
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, yra indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK).
Šaltinis: LB.lt
Prognozuojamas Pensijų Augimas
Trečiadienį Finansų ministerija pristatė naujausias tokias prognozes. Dėl to Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau gali numatyti, kiek mažiausiai bus didinamos pensijos nuo 2025 m.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su demencija sergančiais
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos turėtų didėti mažiausiai 10,63 proc. (anksčiau buvo numatomas 10,32 proc. augimas).
Tuomet vidutinė pensija siektų apie 660 eurų. Tokiu pačiu procentu turėtų būti didinamos ir našlių pensijos, taip pat vienišo asmens išmokos. Dabar jos sudaro 38,23 euro, o po indeksavimo turėtų didėti 4,06 euro iki 42,29 euro.
Seimo priimtu įstatymu patvirtintas našlių pensijos bazinį dydis - 42,29 euro. Būtent tokias našlių pensijas gaus jų gavėjai nuo naujųjų metų. Tokio paties dydžio išmokas gaus ir gyventojai, kuriems priklauso vienišo asmens išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad 2025 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios ūgtels apie 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs 81 euru ir pasieks 721 eurą.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad pagal tokį scenarijų nuo kitų metų pradžios pensijos didėtų 9,69 proc. „Kaip ir kasmet, galimybės papildomai indeksuoti pensijų individualiąją dalį bus vertinamos rudenį, rengiant socialinių fondų biudžeto projektą“, - nurodė ministerija.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai globojant kates Naujojoje Vilnioje
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra beveik 667 eurai. Po indeksavimo kitais metais ji galėtų išaugti 64,6 euro ir pasiekti 731 eurą. Tiesa, kiekvienam žmogui pensija padidėja skirtingai, nes ji priklauso nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Jeigu 9,69 proc. būtų indeksuojamos ir našlių pensijos ar vienišo asmens išmokos, jos padidėtų 4,1 euro - nuo dabartinių 42,29 euro iki 46,39 euro.
Vis dėlto pensijos gali augti ir sparčiau ar lėčiau, kadangi Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatomi pensijų indeksavimo pokyčiai.
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 10,63 proc. „Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu senatvės pensijos mokamos beveik 630 tūkst. gyventojų.
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Papildomas Pensijų Indeksavimas
Gyventojų pensijos turėtų būti indeksuojamos, jeigu tik neištiks netikėta krizė, dėl kurios socialinio draudimo įmokų iš darbuotojų „Sodra“ surinktų mažiau, nei išmokėtų pačių pensijų. Tačiau bent jau dabar nepanašu, kad „Sodrai“ kiltų problemų dėl tokio biudžeto deficito.
Planuojama, kad šiemet, kaip, beje, ir pernai, jos pajamos gerokai viršys išlaidas. Iki šių metų liepos „Sodros“ biudžeto rezultatas buvo apie 80 mln. eurų geresnis, negu planuotas. Be to, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodra“ yra sukaupusi daugiau kaip 2 mlrd. eurų dydžio rezervą.
Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“ arba galimai krizei. Jeigu šie pinigai būtų išdalyti visiems beveik 620 tūkst. pensininkų, kiekvienam išeitų po 3,2 tūkst. eurų.
Jeigu „Sodros“ šių metų biudžeto rezultatas ir toliau bus sėkmingas, pensijos bus indeksuojamos ir papildomai, tai yra daugiau nei 10,63 proc.
Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas, jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc.
Naujausiais duomenimis, dabar vyresnių žmonių skurdas - didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos. Taigi, tikėtina, kad, ypač artėjant rinkimams, bus norima pensijas didinti ir papildomai.
„Sodros“ Biudžetas ir Rezervai
Kitais metais iš gyventojų ir įmonių „Sodra“ planuoja surinkti 8,645 mlrd. eurų, o išmokėti 7,906 mlrd. eurų. Planuojama, kad „Sodros“ pajamos viršys sąnaudas 739,5 mln. eurų.
Užuot šias lėšas skyrus papildomam išmokų didinimui, jos bus pervestos į rezervą, kuris kaupiamas „juodai dienai“.
Naujai išrinkta valdžia yra žadėjusi peržiūrėti, kiek perteklinių lėšų skiriama į rezervą, o kiek jų papildomai išmokama dabar.
Vis dėlto, jeigu pinigų iš rezervo būtų nuspręsta pensininkams skirti jau kitais metais, tuomet visų valstybės biudžetų ir fondų išlaidos veikiausiai viršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip būtų pažeisti ES reikalavimai dėl tvarių valstybės finansų ir Lietuvai grėstų sankcijos.
Kiek Indeksuojamos Pensijos ir Išmokos
Kitų metų „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymu patvirtintas pensijų indeksavimo koeficientas - 1,1063. Tai reiškia, kad bendroji pensijos dalis visiems esamiems pensininkams bus padidinta 10,63 proc.
Įstatymu taip pat patvirtintas papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014.
Numatoma, kad kitais metais pensijų apskaitos vieneto vertės dydis bus 7,16 euro. Nuo šio dydžio priklauso individualioji pensijos dalis tiems, kuriems pensija bus skirta pirmą kartą.
Bazinės pensijos dydis - 298,45 euro. Nuo jo priklauso bendroji pensijos dalis.
| Rodiklis | Dydis |
|---|---|
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1.1063 |
| Papildomo individualiosios dalies indeksavimo koeficientas | 1.014 |
| Pensijų apskaitos vieneto vertė | 7.16 euro |
| Bazinės pensijos dydis | 298.45 euro |
| Našlių pensijos bazinis dydis | 42.29 euro |
Skurdo Rizika ir Valdžios Planai
Kasmet pensijoms skiriama vis daugiau lėšų, tačiau vyresnių žmonių skurdo rizikos lygis beveik nesikeičia jau ne vienerius metus.
„Džiugu, kad Socialinio draudimo fondas tampa pačiu pajėgiausiu finansiniu fondu mūsų valstybėje. Nepaisant to, kad pensijos indeksuojamos darbo užmokesčio augimo tempu, fondams pavyksta surinkti rezervus, kurie yra labai solidūs. Ir tos pertvarkos, kurios įvyko, t. y. „Sodros“ skolų panaikinimas, dalies pensijų perkėlimas į valstybės biudžetą, atrodo, kad suformuoja tokią struktūrą, kuri gali atliepti daugelio lūkesčius tiek šiandien, tiek į ateitį. Deja, žmonės, kuriems išmokamos išmokos iš fondo, tai yra senjorai ir žmonės su negalia, vis dar yra viename didžiausių skurdo lygių, kuriuos esame turėję ir turime žiūrėti, kaip tos perteklinės lėšos, kurios kasmet yra įnešamos į „Sodros“ biudžetą, dalis jų, būtų skirta šių asmenų grupės nelygybės mažinimui“, - sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad išlaikant dabar turimą vidutinių pensijų augimo dydį, siekiama 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) riba būtų pasiekta 2026 m., o ne 2030 m., kaip buvo planuota anksčiau.
Anot M. Navickienės, 2026 m. „Ką mes planavome pasiekti 2030 m. pensijų dydyje, tai išlaikant tokį patį pagreitį, kurį turi Vyriausybė, galėtume pasiekti 2026 m., - pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti pensijų augimo perspektyvas 2025-2027 m., teigė M. Navickienė. - Pensijų augimas paskutinius ketvertą metų buvo sparčiausias ir pasiekė pagreitį, kuris leidžia užtikrinti pakeičiamumo normos prognozės ankstinimą“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavimais, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu siektų 52 proc. VDU jau 2025 m., vidutinė senatvės pensija 51 proc. Tuo metu 2027 m. vidutinė senatvės pensija sieks 831 eurą ir sudarys 54 proc. VDU, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - 898 eurus, 58 proc.
M. Navickienė taip pat paminėjo, kad 2020-2023 m. „Per šią kadenciją pavyko pasiekti bene 60 proc. pensijų augimą. Dabar vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o turint būtinąjį stažą - 47 proc.
Anot M. Navickienės, vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu, anot jos, gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc.
Anot SADM, pensijos reikšmingai didės senjorams, kuriems pripažinta sunki negalia. Liepos mėnesį, kai „Sodra“ visiškai pasirengs įgyvendinti negalios reformą, 70-100 proc. dalyvumo netekę senjorai pradės gauti padidintas pensijas.
Pasak ministerijos, 2023 m. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 2022 m. pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. 2021 m. pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 400 iki 441 euro, t. y.
Kartu M. Navickienė teigė, jog pasiūlymai dėl to, kokiomis sąlygomis žmonės galėtų atsiimti lėšas iš pensijų fondų, bus pateikti Seimui dar pavasario sesijos metu. „Spėsime pasiūlymą pateikti dar šioje Seimo sesijoje. Iš ministerijos pusės pasiūlymai yra parengti ir šiuo metu jie yra derinami su kitomis suinteresuotomis institucijomis“, - sakė ministrė.